Nors už lango snieguotas sausis, sodininkams, daržininkams ir gėlininkams darbų pakanka. Juk ne už kalnų pavasaris, tad žiema – pats metas pasiruošti gamtos pabudimui.

Ruoškite trąšas

Žiemą gerai kaupti organines trąšas. Mėšlą, durpes sudėkite į rietuvę ir gerai suslėkite, užbarstykite kalio ir fosforo trąšų, nepamirškite ir kalkių. Lengvesnės dirvos būna rūgštesnės, tad ir kalkių joms daugiau reikia.

Na, o kokios mineralinės trąšos reikalingiausios? Iš fosforo – granuliuotas superfosfatas, o iš kalio – kalio magnezija, kalio sulfatas. Šios trąšos tinka uoginėms kultūroms, ypač serbentams, tręšti. Kalio druska (kalio chloridu) galima patręšti obelų sodus. Azoto trąšomis vaismedžiai dažniausiai tręšiami per lapus. Tam labiausiai tinka karbamidas ir kristalinas. Jais nupurškus vaismedžiai kartu apsaugomi ir nuo grybinių ligų.

Nepamirškite ir vadinamųjų pesticidų. Jie skirstomi į fungicidus (nuo grybinių ligų), insekticidus (nuo kenkėjų), herbicidus (nuo piktžolių), arboricidus (krūmams naikinti), akaracidus (erkėms naikinti) ir pan. Jų negalima sumaišyti ar laikyti bet kaip. Geriausia jiems padaryti specialias spintas arba dėžes, atskiras lentynas, priklijuoti užrašus.

Norint, kad prie pesticidų neprieitų pašaliniai, ypač vaikai, jų laikymo vieta turi būti užrakinama. Visi pesticidai daugiau ar mažiau nuodingi, todėl tiek juos kilnojant, tiek naudojant būtina užsidėti respiratorių, o jo neturint – dvigubu marlės sluoksniu užsirišti burną.

Pasirūpinkite paukšteliais

Retkarčiais užsukite į sodą, apžiūrėkite, kaip žiemoja vaismedžiai, uogakrūmiai. Jeigu spaudžia stiprūs šalčiai ir yra iškritusio sniego, užžerkite jo ant braškių lysvių, apipilkite sniegu ir svarainių krūmelius.

Sniegas – tai žemės duknos žiemą. Jis apsaugo sodinių šaknis nuo iššalimo. Mažiau nušąla ir storiau aprišti vaismedžių kamienai bei storesnės šakos. Todėl apžiūrėkite, ar vėjas nenuplėšė aprišalų, ar medelių negraužia kiškiai.

Nepamirškite ir paukštelių – įrenkite lesyklėles, į jas įberkite maisto atliekų, piktžolių sėklų, kruopų. Norėdami apsaugoti lesalą nuo didžiųjų paukščių (balandžių, kuosų ir kt.), lesyklėles darykite su grotelėmis.

Darbai rūsyje

Nepamirškite užsukti į rūsį – gal išdžiūvo smėlis, kuriame susluoksniuotos sėklos arba sudėti skiepūgliai, paimti prieš didesnius šalčius. Jeigu taip – palaistykite. Perrinkite vaisius.

Nuolat stebėkite, kaip laikosi daržovės kaupuose ir kitose laikyklose. Daugumai daržovių tinkamiausia 0–1 °C temperatūra ir 80–90 proc. oro drėgnis (bulvėms –2–3 °C). Temperatūrą ir drėgmę reguliuokite ventiliuodami.

Krienai geriausiai laikosi drėgname smėlyje, apie 0 °C temperatūroje. Atšalus orams, užkimškite ventiliacijos angas. Reikiamą temperatūros režimą šaltomis žiemos dienomis padeda išlaikyti gera kaupų termoizoliacija. Jei danga nepakankamo storio ir kaupų paviršiuje nevienodai pasiskirstęs sniegas, šiaurinę ir rytinę jų pusę papildomai apdėkite eglišakėmis, kurios padės palaikyti aukštesnę temperatūrą. Tam tikslui galima panaudoti ir durpes.

Maistui skirti svogūnai laikomi 0–1 °C temperatūroje, esant 80–85 proc. oro drėgniui, vegetatyviniu būdu dauginami vietiniai svogūnai –18–20 °C temperatūroje. Pynes reikia nuolat peržiūrėti ir išmesti pradėjusius gesti svogūnus. Esant aukštesnei temperatūrai, drėgnis sumažinamas iki 50–60 proc.

Šildomiems šiltnamiams pasėkite agurkų ir pomidorų, juos papildomai apšvieskite lempomis (geriausiai liuminescencinėmis), kurių apšvietimas pagal poveikį artimesnis saulės apšvietimui. Reikalingas galingumas: 1 kv. m apšviečiamo ploto 300–400 W. Atstumas nuo lempų iki augalų lapų – 2–4 m.

Nepamirškite rūsiuose laikomų tulpių, narcizų svogūnų, juos retkarčiais palaistykite. Dalį dėžučių galite iškelti pražydinti sausio 20 d. Pirmą savaitę laikykite patamsyje, o paskui perkelkite į šviesą. Temperatūrą pakelkite iki 18–20 °C.

Žiemą šiltnamiuose gvazdikams palankiausia temperatūra dieną – 10–20 °C (naktį gali nukristi iki 8 °C, bet ne žemiau).

Kambariniai augalai

Sausį kambarines gėles laistykite tik kambario temperatūros vandeniu. Šaltu vandeniu laistomų gėlių šaknys pradeda pūti, lapų pakraščiai paruduoja, jie pradeda kristi. Taip atsitinka su figmedžiais, kinrožėmis, palmėmis. Vėdindami kambarius, apsaugokite gėles nuo skersvėjų.

Sanpaulijų nelaistykite iš viršaus, nes tada ims pūti lapai, geriau įpilkite vandens į padėklą. Sansevjeros, agavos, alavijai žiemą gausiai laistomi taip pat ima pūti. Žydinčias gėles (azalijas, ciklamenus, raktažoles) reikia laistyti gausiai. Puansetija, laistoma karštu (apie 50°C) vandeniu ir laikoma šviesioje vietoje, gražiau nusispalvins.

Kambaryje bus jaukiau, jei gėles gražiai išdėstysite ant joms skirtų lentynėlių. Svyrančioms gėlėms galima padaryti lininius krepšelius. Į krepšelius įdėję papartį, plektrantą ar smidrą papuošite sieną. Keraminėje vazoje galite sudaryti kompoziciją iš skirtingą formą ir faktūrą turinčių augalų, pavyzdžiui, bunko begonijos, sansevjeros ir setkreazijos. Ji gražiai atrodys pastatyta ant stalo. Gražią kompoziciją galima sudaryti ir iš kaktusų arba storalapių augalų.