Įsigijus egzotiškų vazoninių gėlių, dėl jų priežiūros, ypač žiemą, kyla įvairių klausimų. Nuo to, kaip augalai išgyvena šį laikotarpį, priklauso tolesnis jų augimas ir žydėjimas

Trūksta šviesos

Dauguma nuo seno auginamų kambarinių augalų prisitaiko prie mūsų patalpų temperatūros. Namuose gerai auga fikusai, kinrožės, paparčiai, begonijos, aspidistros, ktenantės, lamstai ir kt. Aukštesnė nei 23 °C temperatūra augalams nepalanki, nes mūsų būstuose per mažai šviesos ir drėgmės. Vėsesniame (10–16 °C temperatūros) kambaryje gerai jaučiasi dauguma Viduržemio jūros regiono, Šiaurės, Centrinės Amerikos sausringų rajonų augalų: araukarijos, aukubos, mirtos, ligustrai, gebenės, chlorofitai, daugelis kaktusų. Tokios sąlygos puikiai tinka azalijoms, kalijoms, ciklamenams, raktažolėms, pelargonijoms, fuksijoms.

Dauguma kambarinių augalų trumpą laiką gali pakęsti šiek tiek aukštesnę arba žemesnę nei įprasta temperatūrą, tačiau jiems dažnai trūksta šviesos. Turintieji švelnius, lygius ar mėsingus lapus yra jautresni šalčiui nei tie, kurių lapai odiški, pūkuoti ar padengti vaško sluoksniu. Daugiau šilumos reikia jauniems sodinukams. Kuo žiemojimo patalpa tamsesnė, tuo ji turi būti vėsesnė.

Išdavikės dėmės

Kambario temperatūra reguliuojama vėdinant, tačiau tai daryti reikia atsargiai, tik trumpam praveriant orlaides, vengiant skersvėjų. Didesnius augalus prieš vėdinant patalpą patartina pridengti popieriumi, plėvele. Pirmas požymis, kad augalui pakenkė šaltis, – dėmės ant stiebų ir lapų. Jos būna netaisyklingos formos, nuo šviesiai geltonos iki rudos spalvos. Labiau apšalusių augalų lapai ir stiebai suglemba, vysta, tamsėja, pasidaro skaidrūs, atrodo lyg pūtų. Augalas labai greitai sunyksta.

Mėgstančius vienodą kambario temperatūrą augalus reikėtų atitraukti nuo lango stiklo. Dar geriau vazonus su augalais pastatyti ant įvairaus dydžio ar aukščio stalelių. Po vazonėliais naudinga padėti medinius ar kitokios šalčiui nelaidžios medžiagos padėkliukus. Geras augimo sąlygas galima sudaryti žiemos soduose.

Skirtingi poreikiai

Žiemą kambariniams augalams dažnai trūksta šviesos. Per vakarinį ir rytinį langus, palyginti su pietiniu, patenka 80 proc., o per šiaurinį – tik 18 proc. šviesos. Pakankamai šviesos gauna augalai, laikomi prie pat lango arba pastatyti 1–1,5 m atstumu nuo jo. Netoli šiaurinio lango 10–15 °C temperatūros patalpose gerai žiemoja palmės. Iš sukulentų šviesos trūkumą ir sausą orą pakenčia koloniškosios karpažolės, alavijai, šilokai, selaginelės, žilės. Dalinę unksmę (vidutinio šviesumo vieta, maždaug už 1,5–2 m nuo lango, prie šoninės sienos arba nesaulėto lango) mėgsta paparčiai, ciklamenai, aspidistros, gebenės, lamstai, peperomijos, vaškuolės, ajerūnės, dracenos, sansevjeros. Šie augalai gerai auga prie rytinio ar vakarinio lango, tačiau vasarą nuo kaitrios saulės langus reikėtų pritemdyti tinkline užuolaida arba vazonus perkelti toliau.

Senesniems, stipresniems augalams trumpomis žiemos dienomis šviesos pritrūksta rečiau. Jie sukaupia daugiau maisto medžiagų atsargų ir ne visas jas sunaudoja tamsiuoju paros laiku, kai fotosintezė nevyksta. Kai kurie augalai žiedus formuoja ir sužydi tik dienai sutrumpėjus: kamelijos, azalijos, bugenvilijos, begonijos, kalankės, karpažolės, orchidėjos, strelicijos, vaškuolės, peperomijos ir kt. Joms papildomas apšvietimas net kenkia. Tropiniams augalams reikėtų parinkti šiltesnes, drėgnesnes vietas. Gėlėms, kurių lapai turi vaškinį sluoksnį arba yra virtę spygliais, taip pat storastiebiams augalams sausesnis oras nė motais. Kaktusai, išskyrus ripsalius, lapinius ir nariuotuosius, peržiemoję vėsiai ir sausai, netgi gausiau žydi.

Saiko svarba

Augalams kenkia ir drėgmės perteklius, ir jos stygius. Gėlės vaškiniais (vaškuolės, peperomijos, kolumnėjos) ar mažais lapais (tradeskantės, mirtos, gebenės) vandens išgarina mažiau nei turinčiosios didelius, minkštus lapus (difenbachijos, raktažolės, kaladžiai). Marantos, stromantės, tradeskantės, setkreazijos bando taupiai naudoti lapus vyniodamos juos į tūteles. Kai monsteroms, filodendrams, fikusams trūksta drėgmės, pradeda džiūti, raitytis lapų kraštai. Ramybės laikotarpiu kambarinius augalus reikėtų laistyti labai saikingai. Geriausia tai daryti rytais. Vandenį reikėtų pilti tiesiai į vazoną, kad skverbdamasis per žemę jis sušiltų. Geriausias tinka minkštas lietaus, sniego ir pastovėjęs truputį pašildytas (apie 15 °C  temperatūros) vanduo. Vandentiekio vandens visiškai nepakenčia azalijos, araukarijos, anturiai, kamelijos, orchidėjos. Užkalkėjus dirvai šie augalai gali nuskursti ir sunykti, todėl juos laistyti reikėtų virintu arba distiliuotu vandeniu. Nepatartina kambarinių augalų laistyti filtruotu vandeniu, nes gali pakenkti filtre esantys chemikalai. Vandens perteklių iš lėkštutės reikia kuo skubiau išpilti, nes jame mirkstančios šaknys pradeda pūti.