Antroje vasaros pusėje darželiuose ima stigti žydinčių augalų, trūksta ryškesnių spalvų. Viena geriausių išeičių norint kiemą prižadinti naujam žydėjimui – natūralistinis želdynas. Jame visu grožiu augalai atsiskleidžia, liepą, rugpjūtį. Sodininkai želdynuose itin pamėgo astilbes, stebinančias žiedų bei formų įvairove. Tai viena iš nedaugelio gėlių, kuri yra nereikli, bet puošniai žydi pavėsyje ir savo žiedais džiugina nuo birželio iki rugsėjo.

Didysis žydėjimas – rugpjūtį

Kol vieni augalai pražydėję jau mėgaujasi užtarnautu poilsiu, didysis žydėjimo metas natūralistiniuose želdynuose tik įsibėgėja. Kaip teigia kraštovaizdžio dizainerė Vaiva Marozienė, natūralistinių želdynų grožis pilnai atsiskleidžia tik liepos pabaigoje, rugpjūtį: „Jis skurdžiausiai atrodo vasaros pradžioje. Kuriant natūralistinį želdyną reikia gerai pasukti galvą, kurie augalai „atidirbtų“, nes didysis žydėjimas prasideda rugpjūtį, kai pražysta ežiuolės, paskui prisijungia veronikūnai, saulainės, kraujalakės, raudoklės, kemerai.“

Kuriant želdyną praverčia matematika

Natūralistiniai želdynai paprastai įrengiami saulėtoje kiemo vietoje, kurioje augalai saulės spinduoliuose maudosi praktiškai visą dieną. Tačiau V. Marozienė pabrėžia, kad tokie želdynai gali puikiausiai atsidurti ir pavėsio zonoje, drėgnesnėse sklypo vietose. Tam tereikia atrinkti tinkamus augalus. „Esu išsiskaičiavusi tokio želdyno vidurkį. Mano manymu, jis neturėtų būti mažesnis nei 30 kv. m. Didesnė erdvė reikalinga, kad gražiai atsiskleistų kompozicija, susikurtų mini ekosistema. Per trejus metus augalai tarpusavyje „išsiaiškina santykius“, pradeda aiškėti, kurie augalai dominuoja. Gali būti ir penkios ir trisdešimt penkios skirtingos augalų rūšys. Reikia žiūrėti pagal poreikį. Tobuliausia, kai vienu metu žydi bent trys skirtingi žiedai. Kuriant želdyną matematiškai reikia suskaičiuoti kas po ko žydi, kaip tie žiedai derės tarpusavyje“, – pastebi kraštovaizdžio dizainerė.

Tręšimas

Daugiamečiuose gėlynuose astilbės gali augti ilgai. Tačiau norint, kad jos ilgai būtų vešlios ir gausiai žydėtų, kasmet reikia patręšti lapojimo metu (azotinėmis trąšomis). Paprastai astilbės tręšiamos ankstyvą pavasarį. Antroje vasaros pusėje tręšiama fosforo ir kalio trąšomis. Dar geriau rudenį augalus pamulčiuoti kompostine žeme.

Dauginimas

Dalinti astilbiųkerus galima ne tik pavasarį, bet ir rudenį, tačiau ne per vėlai, kad spėtų įsišaknyti. „Padalinti kerai sodinami taip, kad ataugimo pumpurai būtų 3-5 cm gylyje. Pasodintus augalus, patariama tuojau apmulčiuoti durpėmis arba kompostine žeme. Sodinant kerus vasarą jų nereikia smulkiai išdalinti.“, – dėsto Ž. Baškienė.

Žiedynų formos

Norėdami išsirinkti savo sodybai labiausiai tinkančiasastilbių veisles galime atsižvelgti į tris pagrindinius aspektus: žiedynų spalvą, jų formą ir aukštį. Pasak pašnekovės, astilbėspražysta balta, rožine, raudona, purpurine, violetinėmis spalvomis. Kaip taisyklė, ankstyvų veislių astilbės dažniausiai būna baltos ar rožinės spalvos žiedais. Jos žiedais mus apdovanoja, priklausomai nuo vyraujančių orų, birželio mėnesio pabaigoje arba net birželio viduryje, kaip šią vasarą. Masinio astilbių žydėjimo metas dažniausiai būna liepos mėnesio vidurys.

Astilbės turi keturias žiedynų formas. Viena jų – piramidės formos 'Cattleya', šluotelės formos 'Purpurlanze', 'Bergkristall'. Itin puošnūs rombo formos astilbių žiedynai. Lietuvoje populiari 'WeiseGloria' jų veislė. Ketvirtoji žiedynų forma – svyranti. Pastarųjų veislių pasirinkimas yra mažesnis: 'Prof. Van DerWielen', 'Straussenfeder'. Šios formos astilbių veislės puikiai pritaikomos natūralistiniuose želdynuose.

Parinkite gerus kaimynus

Pasak Ž. Baškienės, jos puikiai papildo melsvių, rodžersijų, bergenijų, japoninių plukių ir kitų augalų kaimynystę.  Harmonijos suteiktų kiek atokiau augantys arunkai, blakėžudės. Žemaūgės astilbių veislės gali būti sodinamos žemesnėse ir drėgnesnėse alpinariumų vietose. Želdynuose galima sodinti įvairių astilbių veislių grupes netoli krūmų, pavyzdžiui, lanksvų. Norint sukurti gražią kompoziciją ir kad augalai tarpusavyje derėtų, pašnekovė pataria vadovautis paprasta taisykle – parinkti dalinį pavėsį mėgstančius augalus, o augalų deriniai – skonio reikalas.

Skinti žiedus ar palikti?

Vėlyvesnių veislių astilbės baigia žydėti rugpjūtį, todėl ar verta nukirpti jų žiedynus? Ž. Baškienė sako, kad jei nenorime brandinti sėklų (kurios itin smulkios) – nukirpkite nužydėjusius astilbių žiedynus, tada augalas be reikalo neeikvos energijos sėklų brandinimui. Gėlyne vos baigusius žydėti žiedynus galima nukirpti – augalai atrodys dekoratyviau. Rudenį, pradėjus šalti, astilbių stiebai ir lapai nukerpami, bet juos galima palikti iki pavasario, kad žiemą sulaikytų daugiau sniego.

Ryškūs astilbių žiedynai gali būti panaudoti ir sausoms puokštėms.

Kaip paruošti žiemai?

Astilbės atsparios žiemos šalčiams. Kiek dažniau iššąla pasodintos vėlyvą rudenį. Kaip teigia pašnekovė, nors astilbės yra kilusios iš Kinijos, Japonijos, jos puikiai prisitaikė prie lietuviško klimato sąlygų. Tiesa, ji pastebi, kad viena astilbiųrūšis sunkiau prisitaiko prie mūsų klimato. Tai – Astilbe grandis.Labai šaltomis besniegėmis žiemomis iššąla.