Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vasaris kviečia pavasarį

Net vasarį galima ištaikyti gražesnių dienų ir padirbėti lauke.

Kad nepleišėtų kamienai

Profesionalai tvirtina, kad medelius reikia balinti ne gegužės mėnesį ar anksti rudenį, o tada, kai žemę ir visa, kas ant jos, ima glostyti pirmieji kaitrūs saulės spinduliai. Vasario pradžia – paskutinis laikas, kai medelių balinimas dar duoda naudos. Balinti patartina ramią, nevėjuotą dieną. Geriausia nusipirkti medeliams balinti skirtų sausų mišinių, kuriuose yra visa, ko reikia: kalkių, klijų, cheminių apsaugos medžiagų nuo kenkėjų ir ligų. Svarbu laikytis ant pakuotės pateiktų nurodymų, kaip mišinį skiesti, kad skiedinys nebūtų per tirštas ar per skystas. Ant jaunų medelių skiedinį užtepti lengva, nes jų kamienai glotnūs. Su senais vaismedžiais tenka pavargti, nes, prieš tepant kalkių skiedinį, nuo jų reikai nuvalyti žievės atplaišas. Jose per žiemą tūno įvairūs kenkėjai. Geriausia būtų tas žievės atplaišas sudeginti. Nubalinę medžių kamienus, galėsite būti ramūs, kad jie nesupleišės nuo dienos ir nakties temperatūrų kaitos. Kai lauke oro temperatūra teigiama, galima genėti vaismedžius ir vaiskrūmius. Stenkitės to nedaryti per pilnatį.

Būtinai reikėtų pasirūpinti ir spygliuočiais. Graži jų žaluma sniego fone traukte traukia saulės spindulius, kurie išgarina drėgmę. Ypač nuo vis kaitresnės saulės nukenčia kūginės eglutės, rutulinės tujos, įvairūs kadagiai, todėl šiuos augalus būtina apgaubti daržo plėvele. Galima pridengti tik iš pietų pusės, tada jie mažiau sukais. Taip apsaugoti spygliuočiai nenudegs, nenudžius jų spygliai.

Daržininkystė ant palangių

Vasario mėnesį jau galima užsiimti daržininkyste ant palangių. Tam tinkamiausios pietryčių pusėje esančios palangės. Ant jų labai greitai sudygsta ir ima stiebtis krapai, pipirnės, lapiniai ridikėliai. Kraitelėse pradėjusius dygti svogūnus galite įstatyti į indelį su vandeniu arba pasodinti į vazonėlį su žeme. Po dėžutėmis su pasėtais žalumynais padėkite putplasčio, senų knygų, žurnalų ar nereikalingą batų dėžutę. Pakylėti arčiau lango stiklo augalai nesuvargsta, greičiau stiebiasi. Kol augalėliai sudygs, pridenkite juos plėvele. Tačiau stebėkite, kad žemė neimtų pelyti. Trumpas dienas galima pailginti naudojant specialią mėlynų ir raudonų spindulių lempą. Beje, augalai, kuriems trūksta dienos šviesos, kaupia nitratus. Tad vos žalias svogūno laiškas gali būti labiau nuodingas nei naudingas.

Prieš akis – sėja

Tuoj įsibėgės saldžiųjų ir aštriųjų paprikų, pomidorų, salierų, svogūnų ir porų sėja. Pats metas pasirūpinti indeliais, į kuriuos išpikuosite daigelius. Jei naudosite pernykščius indelius, juos išplaukite, o kad neliktų ligų užkrato, palaikykite nestipriame kalio permanganato tirpale.

Pikuoti kuo puikiausiai tinka indeliai nuo grietinės ir jogurto. Jie balti, tad kai pakaitins saulė, durpių substratas juose neįkais, nenudegs daigų šaknys. Ne mažiau svarbu ir tai, kad pikuodami į tokius indelius sutaupysite pinigų bei padarysite gerą darbą gamtai, nes prasmingai panaudosite tai, kas būtų atsidūrę šiukšlyne.

Darbai šiltnamyje

Šiltnamį turintys daržovių augintojai žino, kad nuolat reikia į jį prikasti sniego, mat šaltis išdžiovina žemę. Drėkinamoje šiltnamio žemėje išsaugomos naudingosios dirvožemio medžiagos. Jeigu rudenį šiltnamis liko nedezinfekuotas, vos atšilus orams teks imtis šio darbo. Šiltnamio stiklus ar plėvelę galima plauti muilu, skalbiamaisiais milteliais. Šios priemonės gerai valo ir dezinfekuoja.

Naudojantieji sieros dūmadėžę turi žinoti, kad ja dezinfekuoti šiltnamį galima, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 10–15 °C. Visus šiltnamio langus ir duris reikia sandariai uždaryti, o dūmadėžėje esančią sierą padegti. Po dezinfekavimo šiltnamio dirvą reikia giliai sukasti. Jei šiltnamis bus tinkamai ir laiku dezinfekuotas, jame auginamos daržovės mažiau sirgs, jų nepuls kenkėjai.

Anksčiau nereiškia geriau

Specialistai pataria sėjos nepradėti pernelyg anksti. Gyvenimiška praktika rodo, kad per anksti pasėtų augalų daigai ištįsta, būna neatsparūs ligoms. Paprikų, baklažanų ir pomidorų vegetacija ilga. Pasėti pomidorai sudygsta maždaug po savaitės, o paprikos – po dviejų. Daigai išauga per 60–70 dienų. Vėlyvesniam derliui, atsižvelgiant į veislės ankstyvumą ir auginimo sąlygas, rekomenduojama sėti keletą kartų.

Vasario viduryje, pabaigoje ar kovo pradžioje sėjami vidutinio ankstyvumo ar vidutinio vėlyvumo veislių pomidorai. Jiems tiks stikliniai ar storesne polietileno plėvele dengti šildomi šiltnamiai. Jeigu pomidorai augs visai nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose, reikia sėti antroje kovo pusėje. Vėliausiai Pomidorus galima sėti balandžio pradžioje. Paprikas galima sėti iki pirmojo kovo dešimtadienio.

 

Elena Matiukaitė

 

Rekomenduojami video