Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vasara bitininkams dovanoja ir rūpesčių, ir gražių akimirkų

Nors pavasarį dalis bitininkų nuogąstavo, kad šie metai jiems gali būti labai sunkūs, nes dėl ilgai užsitęsusių šaltų orų bitės pradėjo vėlai skraidyti, gali nutikti taip, kad nuogąstavimai nepasitvirtins ir 2021-ieji taps kaip tik didelio medunešio metais. Tačiau liaudies patarlė byloja: neperšokęs griovio nesakyk „op“.

Kokybė – prestižo reikalas

Jurbarkietė Nijolė Radavičienė bitininkauja kartu su savo vyru Albinu. VL ji pabrėžė, kad jiems medaus kokybė svarbiau nei jo kiekis. „Gal nelabai mokame bitininkauti... Kitiems kažkaip daugiau išeina paimti medaus. Gal mūsų lėtesnės apsukos, bet pagrindinis mūsų tikslas – kokybė“, – aiškino patyrusi bitininkė.

Jos teigimu, greitas medus jų nevilioja. Kai skubi išimti, greitai turi ir suvalgyti, nes jis žiemą laikyti nelabai tinkamas – nebuvo pilnai užakiuotas. Moteris pastebi, kad kai kurie bitininkai, turėdami 3–5 bičių šeimas, skuba išimti medų ir jį pigiai parduoti. „Bitininkai žino, kad pigiai parduos, o žmonės nusipirkę greit suvalgys ir vėl eis pas juos pirkti medaus. O tai, kad jis nekokybiškas, neužakiuotas, nesubrendęs, nelabai rūpi“, – sakė bitininkė.

N.Radavičienė minėjo, kad jai, Jurbarko bitininkų draugijos pirmininkei, ne prestižas pardavinėti prastą medų. Todėl ji išsuktą savo bityno medų veža tikrinti į Kaune esančią laboratoriją. Kaip tik neseniai išvežė. Patyrusi bitininkė apžiūrėjusi matė, kad medaus drėgmė buvo gera, jis buvo pilnai užakiuotas. Radavičiai tikrina medų dėl savęs ir tam, kad galėtų drąsiai medų ženklinti „Lietuvos bitininkų sąjungos nario medus“ (LBSNM) lipduku, nurodančiu, kad toks lietuviškas medus yra labai kokybiškas.

Paprastai Radavičiai Lietuvos bitininkų sąjungos būstinėje įsigyja 300–500 tokių lipdukų, mat gavę teigiamus tyrimo atsakymus jais ženklina pavasarinį, vasarinį ir rudeninį medų. Kai medus atitinka reikalavimus, tyrimams gauna paramą. Nijolės nuomone, tikrai verta ištirti medų, nes tyrimas patvirtina, iš ko medus yra surinktas, nustato medaus drėgmę, diastazę ir kitus svarbius kriterijus. Tada ramiai galima pardavinėti savo medų patiems ar parduoti didesnius jo kiekius prekybai, nes medus yra geras ir tą patvirtina dokumentai.

Problemos – bitininkų palydovės

Šiemet moteris tik lietui lyjant randa laiko atsikvėpti – beveik visas jos laisvalaikis sukasi aplinkui biteles. Jos pastebėjimu, jau pradeda žydėti liepos, bet dabar dažniau lyja. Jeigu bus smarkesnis lietus, išplaus nektarą, o bitės nektaro nuo žemės nerenka.

Jurbarkietė N.Radavičienė pastebi, kad šiemet pas bitininkus buvo pavasarinio medaus. Kai kam jo buvo daug prinešta. Ji žino, kad šiemet Jurbarko rajone į rapsų laukus bitės pradėjo skraidyti tik baigiant žydėti rapsams. Mat rapsams pradėjus žydėti ir pasiekus žydėjimo piką vis dar buvo šalta.

Anot N.Radavičienės, kai birželio pabaigoje sužydėjo facelijos, į jų žiedus bitės jau tikrai nuoširdžiai keliavo. Ji pasidžiaugė bitininkais, kurie žydint facelijoms parsivežė po dvi pilnutėles meduves ir prisuko apie 80 litrų medaus. Tiek medaus prinešė iš facelijų.

„Kas bites vežioja su bitidėmis, manau, šią vasarą turėtų džiaugtis geru medaus derliumi. Gerai, jeigu ką dabar pasiėmei pavasarinio, nes kai ateis liepos broliai miegantys, įsilis, tai visai ne dyvai, kad bitėms gali būti badas. Čia kiekvienas bitininkas patiria individualiai“, – situaciją komentavo Jurbarko bitininkų draugijos pirmininkė.

Ji patikino, kad tiek šiemet, tiek pernai, buvo spiečių metai. Bitininkė mano, kad tam įtakos turėjo šaltas ilgas pavasaris, spiečiams palankios gamtos sąlygos. Pasak Nijolės, jei bitės gavo kandi tešlos, kažkas gal dar sirupu paskatino, tai jos niekur neišėjo. Bitės turėjo maisto, tai valgė ir dėjo perus, o paskui spietė. Todėl spiečių ne tik Jurbarko rajone, bet ir visoje Lietuvoje buvo siaubingai daug.

„Šita prasme metai kaip tik nederlingi. Jūs pagalvokite, spiečius išeina, dvi motinos viename avilyje nebūna. Bitė motinėlė susirenka savo komandą ir išeina. Bitininkams tai didelės netektys. Išskrisdamas spiečius išsineša 2–3 kg medaus. Tai kas lieka avilyje?“ – retoriškai klausė Nijolė.

Kol kas nenusivylė

Bityno šeimininkė pasakojo, kad jų bityne šiemet yra per 50 šeimų, o turėjo 7 spiečius, tai palyginus nedaug. „Nuo ko tai priklauso, nežinau. Mes kas dvejus metus keičiame motinas, kai kuriuose aviliuose kas metus. Naujas motinas perkame iš žinomo bitininko Algirdo Amšiejaus. Jo užaugintos motinos labai geros, mes jomis tikrai džiaugiamės“, – kasdienybės rūpesčiais dalijosi jurbarkiškė.

Nijolė su vyru didelių nuostolių šiemet nepatyrė. Iš rudens turėjo 55 šeimas, bet trys žuvo: dvi rudenį ir žiemą, dar viena – pavasarį. Taip kasmet pasitaiko. Viena bičių šeima neišgyveno dėl to, kad ūkininko karvė nuvertė avilį, o šeimininkai per vėlai pamatė. Parversto avilio gyventojos dėl to patyrė traumą ir neišgyveno. Viename avilyje kažkodėl motina neišliko. Matyt, anot Nijolės, buvo silpna šeimelė, tai ir ta šeimyna neišgyveno. O viena šeima rudenį nukentėjo nuo bičių plėšikautojų. „Kaip tarp čigonų visokių pasitaiko, taip ir bityne“, – vaizdingai pasakojo bityno šeimininkė.

Bitelių gyvenimą pastoviai stebinti N.Radavičienė teigė, kad bitininkas niekada negyvena be rūpesčių. Tai medsukis netinkamas, tai priekabos neturi, nors galėtų išvežti bites į laukus. „ŽŪB „Auga Jurbarkai“ prašo atvežti bites į dobilus. Tačiau kaip bitininkui jas nuvežti? Vieną avilį nuvežęs tiek ir teturėsi tos naudos. Nebent bendrovė turės. Iš tiesų mums ūkininkai turėtų mokėti, kad mes į jų laukus vežame bites. Jie prašo atvežti, kai kurie dar liepia susimokėti“, – gyvenimo atspindžiais dalijosi bitininkė.

N.Radavičienei daug nerimo kelia ir ūkininkų nerūpestingumas purškiant laukus. Jai peršasi mintis, kad į programą žemdirbiai, matyt, nemoka įsivesti duomenų. „Iš ūkininko gauname daug žinučių, kad bus purškiamas laukas. Bet kaip netiksliai rašo. Praneša, kad netoli mūsų bityno nuo birželio 3 d. 21 val. iki birželio 6 d. 4 val. bus purškiami laukai. Nenurodyta, kokiu preparatu, be to, jie juk nepurškia dieną naktį. Turi rašyti tiksliau, bet nemoka. Dėl to bitininkams kyla rūpesčių. Būna nurodytas telefono numeris, o prisiskambinti ūkininkui neįmanoma. Mane šitas labiausiai vargina. Jie turėtų džiaugtis, kad laikome bites. Jų laukams didesnė nauda negu bitininkams. Be bičių neliks ir mūsų“, – mąstė N.Radavičienė.

Ji pasidžiaugė, kad kol kas Jurbarko bitininkų draugijos „Nektaras“ narių gretos vis auga – šiuo metu draugija vienija 130 bičių laikytojų. Šią vasarą planuoja visi pasimatyti. „Mums reikia ne tik medų kopinėti, bet ir bičiuliautis. Visų tie patys interesai. Šiemet kiekvienam bitininkui paruošiau dovanėlę. Užpraėjusiais metais iš draugijos sąskaitos pinigų išsileidome kalendorius, o šiemet aš iš savo kišenės suruošiau po siurprizą“, – pasakojo susitikimo laukianti vadovė.

Dovanoja su meile

Trejus metus Jurbarko bitininkų draugijai „Nektaras“ vadovaujanti pirmininkė N.Radavičienė sakė, kad praėję metai buvo tokie dosnūs, kad jų draugijos nariai net galėjo apdovanoti medumi likimo nuskriaustuosius. Jau nuo seno „Nektaras“ šefuoja Seredžiaus senelių globos namus – kiekvienam gyventojui įteikia po „puslitriuką“ medaus. Žiemą globotiniai medaus dedasi į arbatą, o vasarą skanauja su agurkais. Patys Radavičiai iš savo bityno vieną kartą į Seredžiaus globos namus pasitarę nuvežė nedidelį kibirėlį šviežio medaus ir taip prasidėjo draugystė.

Tuo dar neapsiribojo – su saldžiomis staigmenomis (medumi) bitininkų draugija „Nektaras“ pernai aplankė ir Smalininkų senjorų namų gyventojus. N.Radavičienė pasakojo, jog medaus pakako pradžiuginti ir Jurbarko samariečius bei Bardų klubo žmones. Pastarieji pašefuoja bitininkus, kai šie nori susirinkti, skolina salę, tad medus buvo tarsi padėka už gerą geru. Per vasarą medų dovanojimui sunešė visi draugijos nariai iš savų bitynų, o kai kurie ir ne po vieną, o kelis stiklainius.

„Mes net specialią etiketę esame susikūrę – „Medus dovanojamas su meile“. Gavę tokia etikete paženklintą medaus stiklainį, žmonės būna laimingi“, – pastebėjo Jurbarko bitininkų draugijos „Nektaras“ vadovė, tokių pat dosnių metų savo kolegų bitynams linkėdama ir šiemet.

Nektaro reikia išlaukti

Kažkodėl vis norima suskaičiuoti viščiukus viduryje vasaros – prognozuoti, koks medaus derlius bus šiemet. Niekas juk nežinome, kokių dar gali pasitaikyti ligų ar orų. Gali ateiti Septyni broliai miegantys ir kai prasideda lietūs, tai labai ilgai „siusioja“ – būna, septynias dienas ar net savaites. Tad galima kalbėti tik apie tai, kas jau buvo. Šiemet ankstyvas, ilgas, šaltas ir lietingas pavasaris bitėms buvo nepalankus. Bet po to prasidėjo dviejų savaičių ypač geras medunešis. Mano šešiuose medaus surinkimo skyriuose sudėtos išmaniosios kontrolinės svarstyklės, kurios kiekvieną vakarą (20 val.) siunčia man SMS žinutę, iš kurios sužinau, kiek pas mane tą dieną Dzūkijoje, Trakų rajone, Žemaitijoje, Suvalkijoje ar kituose regionuose, kur laikau bites, jos prinešė nektaro. Šiemet šios svarstyklės per birželio gerąjį medunešį Dzūkijoje rodė 2,5 kg, Suvalkijoje – 2,5–3 kg, o Žemaitijoje – 3 kg. Dabar, baigiantis birželiui, jau 3–4 dienas mano išmaniosios kontrolinės svarstyklės rodo minusą. Viską padarė birželio lietūs. Tai toks metas, kai reikia išlaukti.

Pavyzdžiui, trečią birželio dekadą bitės nešė lipčių – saldžias amarų išskyras. Vabzdys per šoninį sifoną iššvirkščia angliavandenius iš savo kūno, nes jis jų nevirškina, o bitės juos susirenka. Tai yra lapuočių, spygliuočių miško medus. Vienas bičiulis šiemet paskambinęs sako: „Algirdai, neįsivaizduoji, kiek drebulėje bičių. Dar tiek nesu matęs.“ Galvoju, palauk, drebulė vasarą žydi? Ne, drebulės (kitaip – epušės) nužydi balandžio mėnesį. Iš kur tada dabar bitės drebulėje? Užtai, kad ten lipčius, amarai. Medunešis miškuose baigėsi, nes nulijo visą saldų skystį, kurį amarai išskyrė, jį lietus nuplovė.

Man taip gyvenime dar nėra taikęsi. Nors balti dobiliukai natūraliose pievose lyg ir baigia nužydėti, nes šiemet jie pradėjo žydėti apie birželio 10 dieną, stebėjimo dienos vakarą baltuose dobiliukuose tiek bičių, kad atsistoti nėra vietos. Bitė prie bitės. Balti dobiliukai labai gerai skyrė nektarą. Tai bitininkai, kurie turi natūralių pievų, baltų dobiliukų, vėl jų bitės gavo papildomai nektaro. Aišku, praeis 5–7 dienos, kol iš to nektaro bitės padarys medų.

Dabar laukiame liepų žiedų nektaro. Jeigu liepos kvepia, tai reiškia, kad jau skiria nektarą. Jeigu orai nusistovės ir naktimis temperatūra pakils iki 12–16 laipsnių, liepos išskirs daug nektaro, nes liepų medžiai yra gavę daug šalčio, reiškia, sukaupę cukraus, vadinamojo krakmolo. Viskas per žiedus taps skysčiu, kuris per nektarą pavirs cukrumi. Pasaulyje (Kanadoje, Rusijos Sibire, Baškirijoje ir kitur) yra atliekami bandymai – žmonės gręžia medžio kamieną ir liepose matuoja cukraus kiekį, nes taip prognozuoja, kiek vasarą skirs nektaro. Tad gali būti, kad šiemet medaus kiekis bus labai geras. Bet labai sunku prognozuoti, kas bus antroje vasaros pusėje, kaip bus šių metų rudenį.

Rekomenduojami video