Natūraliai smaragdiniai blizgiagalviai paplitę Azijos šalyse (Kinijoje, Japonijoje, Šiaurės ir Pietų Korėjoje bei Rusijos rytinėje dalyje). Tikėtina, kad iš šių šalių šie kenkėjai su užkrėsta medienos produkcija ar medine pakavimo medžiaga pateko į Šiaurės Ameriką, Ukrainą, centrinę Rusijos dalį. Dabar smaragdinių blizgiagalvių randama daugelyje JAV valstijų ir keliose Kanados provincijose. Apskaičiuota, kad per maždaug 10 metų kenkėjai sunaikino šimtus milijonų miško ir dekoratyvinių medžių, sukeldami didelę ekonominę žalą ir susirūpinimą dėl kai kurių uosių rūšių išlikimo.

Europoje pirmą kartą smaragdiniai blizgiagalviai užfiksuoti 2003 m. Rusijoje, netoli Maskvos. 2007 m. oficialiai buvo pranešta apie šių vabalų radavietę Maskvos regione. Nuo 2020 m. smaragdiniai blizgiagalviai išplito keliuose europinės Rusijos regionuose bei Vakarų Ukrainoje. Prognozuojama, kad Vidurio Europą jie gali pasiekti per 15–20 metų.

Šių vabalų suaugėliai yra nedideli, 7,5–13,5 mm ilgio, žalsvai metališkos spalvos.

Lervos vystosi medžio viduje ir po žieve suformuoja vingiuotas galerijas. Jas galima pamatyti, kai vertikaliai įtrūksta ir prasiskiria medžio žievė.

Nuo pavasario iki ankstyvos vasaros suaugėliai išlenda į medžio išorę ir žievės paviršiuje suformuoja gerai matomas raidės „D“ formos skyles. Smaragdiniai blizgiagalviai pažeidžia uosius (Fraxinus spp.), širdinius riešutmedžius (Juglans ailantifolia), manžiūrinius riešutmedžius (Juglans mandshurica), Dovido guobas (Ulmus davidiana), Pterocarya rhoifolia.

Smaragdiniai blizgiagalviai sparčiausiai plinta su užkrėsta mediena, medine pakavimo medžiaga, malkomis, žievės mulčiumi, didesnio diametro skiedromis ir sodinimui skirtais augalais šeimininkais.

Pirmieji kenkėjų padaryti akivaizdūs medžių pažeidimai išryškėja tik po kelių metų. Priklausomai nuo medžio dydžio ir užkrėtimo lygio brandūs medžiai gali žūti per 5–7 metus, o mažesni – per 1–2 metus. Užkrėsti uosiai pradeda nykti nuo medžio lajos viršaus: geltonuoja ir retėja lapija bei šakos. Vėliau pažeidimai išryškėja ir ant žemesnių šakų, kol medis visiškai nudžiūva. Suaugėliai minta uosių lapais, todėl jų kraštai tampa nelygūs.

Siekiant sustabdyti šių kenkėjų plitimą, gabenant augalinę produkciją svarbu laikytis fitosanitarinių reikalavimų. Sodinimui skirti smaragdinių blizgiagalvių augalai šeimininkai (išskyrus jų sėklas) bei mediena, jos gaminiai iš šalių, kur šie kenkėjai aptinkami, į ES teritoriją gali būti įvežami tik su fitosanitariniu sertifikatu, patvirtinančiu, kad ši augalinė produkcija atitinka specialiuosius reikalavimus. Į ES teritoriją iš trečiųjų šalių įvežama medinė pakavimo medžiaga (paletės, ritės, tarpinės ir kt.), naudojama siuntai atremti, paremti, turi atitikti tarptautinių fitosanitarinių priemonių standarto Nr. 15 „Nurodymai medinei pakavimo medžiagai tarptautinėje prekyboje“ (ISPM 15) reikalavimus.

Patekę į Lietuvą smaragdiniai blizgiagalviai gali sunaikinti ištisus miškų plotus, padarydami didžiulę ekologinę ir ekonominę žalą, todėl Augalininkystės tarnybos pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postuose (skyriuose) tikrinama medienos produkcija, įvežama iš šalių, kur šie kenkėjai aptinkami. Dėl šių kenkėjų Lietuvoje atliekama kasmetinė stebėsena.

Nuo 2020 metų vykdant stebėseną, Lietuvoje šiems kenkėjams aptikti naudojamos gaudyklės. Jos padeda ankščiau nustatyti kenkėjus, kol jų veikla nepadarė nepataisomos žalos.

Pastebėjus anksčiau nematytus kenkėjus ar augalų ligų požymius, taip pat kilus papildomų klausimų dėl fitosanitarinių reikalavimų augalinei produkcijai, prašome kreiptis į Augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos ar regioninį skyrių. Augalininkystės tarnybos struktūrinių padalinių kontaktiniai duomenys skelbiami adresu: http://www.vatzum.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/darbuotoju-kontaktai/.

Daugiau aktualios ir naudingos informacijos rasite Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt, Facebook ir Linkedin paskyrose