Sausa pavasario pabaiga itin nemaloniai nuteikė braškių augintojus. Neturintieji laistymo sistemos dar kartą įsitikino: kai braškių kerams žydėjimo metu trūksta drėgmės, gero derliaus nesitikėk.

Jei tingi, tai pirk

Kiekvienais metais žinoma braškių daigų augintoja Danguolė Lingienė išbando naujas šių daugelio pamėgtų augalų veisles. Vis dėlto svajojantiesiems apie veisles, itin atsparias gamtos išbandymams, ji negali suteikti vilties.

„Esu auginusi kelias dešimtis įvairių braškių veislių. Ir dabar mano laukuose jų labai daug. Auginu itin ankstyvas, vidutinio ankstyvumo, vėlyvas ir labai vėlyvas braškes. Tačiau tokių, kurių nereikia laistyti, tręšti ar ravėti, nėra“, – sakė augintoja. Pasak jos, braškės –delikatesinės uogos, tad dėl jų verta stengtis. O jei tingisi dirbti, galima nusipirkti iš tų, kurie moka ir gali užauginti.

Bandykitė ir rinkitės

D.Lingienė uogas parduoda, tačiau jos verslas – ne uogininkystė, o prekyba braškių daigais. „Pusė braškių derliaus šiais metais žuvo. Tikiuosi, kad lietus padės išgelbėti likusias. Vėliau derančių braškių kerai turėtų atsigauti. Jie žydėjo vėliau, tad tikėtina, kad uogų derlius bus gausesnis. To pateis tikiuosi ir iš vėlyviausių braškių veislių“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji ragino neapsiriboti viena patikusia braškių veisle, o rinktis keletą ir išbandyti savame sklype. „Jau galiu pasidžiaugti savo ūkyje išaugintomis ‘Kleri’ ir ‘Flaire’ braškių veislėmis, kurios yra ankstyvos, derlingos ir skanios. Verta dėmesio ir vėlyvųjų braškių veislė ‘Malvina’. Ji vėlyvesnė už daugumos mėgstamas ‘Vikatą’, ‘Florenciją’, kurios jau dabar su uogomis“, – pasakojo D.Lingienė. Vis dėlto vienintelė braškių veislė, kuriai augintoja negaili gražiausių žodžių, – lietuviška ‘Venta’. Ji, pasak augintojos, atspari ligoms, pakanti permainingoms žiemoms, sausrai ir gerai deranti.

Geriau įsišaknija

Svajojantiesiems apie puikai derantį braškyną ji priminė, kad braškių daigus geriausia sodinti rugsėjį, kai jie dar turi laiko iki žiemos suformuoti stiprią šaknų sistemą. „Teigiama, kad braškių sodinimo metas – rugpjūtis, tačiau ilgamečiai mūsų stebėjimai parodė, kad rugsėjį pasodintos braškės geriau peržiemoja, jų kereliai būna tvirtesni“, – patarė augintoja. Pasak jos, rugpjūtį pasodinti daigai būna silpnesni, nes neturi gerai išsivysčiusių šaknų.

Žemuogių pieva

Nors kalbėjome apie braškes, sąžinė neleido abejingai praeiti pro raudonuojantį žemuogių laukelį. Pasak augintojos, be reikalo žemuogės neauginamos ūkiuose. Jos galėtų labai atsipirkti, duoti didelę finansinę grąžą iš nedidelio ploto.

„Žemuoges auginti nesudėtinga. Svarbu, kad žemė, kur ketinama įveisti žemuogyną, būtų lengva ir nepiktžolėta, – aiškino pašnekovė. – Žemuogėms parenkama saulėta, nuo vėjo apsaugota vieta. Geriausia dirvą ruošti iš anksto: gerai įdirbti ir auginti tinkamus priešsėlius. Tinkamiausi priešsėliai yra ankštinės kultūros, daržovės ir bulvės.“

Žemuogės dauginamos ūsais ir sėklomis. D.Lingienės žemuogių lauke derėjo ūsais besidauginančios žemuogės, kurias ji prieš kelerius metus gavo iš Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto agronomės Teresės Minkevičienės. „Šioms žemuogėms reikia skirti daugiau vietos, nes jos yra „bėgančios“. Pasodinęs keliolika kerelių, po metų kitų turėsi visą žemuogyną“, – šypsojosi D.Lingienė.

Beje, aromatingos uogos skoniu beveik nenusileido miško žemuogėms. Priskynusi nemažą saują žemuogėmis aplipusių šakelių, ji tikino, kad tokia puokštė puikiai tiktų prie santuokos altoriaus žengiančiai jaunamartei.