Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūdros braukiamos iš Raudonosios knygos

Dabartinė Lietuvos raudonoji knyga, kurioje pateikiamas žinių sąvadas apie saugomų augalų, grybų ir gyvūnų rūšių būklę bei apsaugos būdus, išleista prieš dešimtmetį ir nebeatitinka tarptautinių kriterijų. Ją atnaujinant bus peržiūrėtas visas apie 1 000 rūšių apimantis sąrašas. Iš jo greičiausiai bus siūlomą išbraukti ūdrą – šiuo metu saugomą gyvūną.

Plačiai paplitusios

Pasak Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto lektoriaus Eugenijaus Tijušo, ūdrų skaičius Lietuvoje artimas maksimaliam. Jos gyvena dažname vandens telkinyje, ypač yra pamėgusios melioracijos griovius. Šie gyvūnai daro didelę žalą žuvininkystei, nes gausiai minta žuvimis.

Nuo kitų plėšrūnų, pavyzdžiui, kiaunių, sodybos šeimininkas, net ir nebūdamas medžiotojas, turi teisę legaliai apsiginti. Sugautą kiaunę galima išvežti kur toliau į mišką ir paleisti. Tačiau prie ūdros nevalia net prisiliesti, nes už tai gresia didelė bauda.

Žūsta keliuose

Pastarųjų metų stebėjimai rodo, kad vis daugiau ūdrų žūsta po automobilių ratais. Kyla klausimas, ką jos veikia ant kelio. Akivaizdu, kad, plintant šių žvėrelių populiacijai ir vieniems kitus stumiant iš gyvenamųjų vietų, jiems tenka ieškoti naujų buveinių. Susiklosčius tokioms aplinkybėms ūdros priverstos eiti net per kelius, nors aplinkui net nėra vandens.

„Magistralėje Vilnius–Kaunas pralėkę suvažinėto gyvūno liekanas susiginčijome, ką ištiko toks likimas, ir grįžom kilometrą atgal. Paaiškėjo, kad ant kelio guli net kelios negyvos ūdros. Pažvelgę į žemėlapį įsitikinome, kad aplinkui nėra jokio vandens telkinio. Vadinasi, jos įveikė nemažą atstumą, ieškodamos naujų vietų apsigyventi“, -– pasakoja E.Tijušas.

Skirtingos sąlygos

Eksperto teigimu, Vakarų Europoje ūdros saugomos Berno konvencijos. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, jos iš tiesų labai retos. Tai nestebina, nes šioje valstybėje joms nebėra kur gyventi. Dauguma upių krantų išbetonuota, kai kuriomis jų plaukioja kateriai ir motorinės valtys.

„Lietuvoje, palyginti su Olandija, ūdroms klestėti yra puikiausios galimybės bet kurioje šalies vietoje. Čia apstu šiems gyvūnams tinkamos maisto – žuvies, varlių, vėžių ir panašiai. Tad sprendimas suteikti ūdrai jos paplitimą atitinkantį apibūdinimą yra visiškai pagrįstas“, – teigia E.Tijušas.

Rekomenduojami video