Apie tai, kad vilna gali sušildyti ir aprengti – žinome seniai. Tačiau ar žinojote, kad vilna gali apsaugoti sodus, medelynus ar net miškų jaunuolynus nuo žvėrių? Vilnos savybes nuo A iki Ž išmanantys ukmergiškiai šiemet pristato naujovę – vilnos juostas, saugančias medelius nuo žvėrelių daromos žalos. Pasirodo, tai ne tik ekologiška, bet ir sąlyginai nebrangi miškų bei sodų apsaugos priemonė.

Vilnos keliu eina jau beveik šimtmetį

Vingiuotą, tačiau įdomų ir atradimų kupiną kelią nuo avies iki siūlo einančios įmonės „Litwool“ savininkas Gediminas Pupšys sako, kad meilę vilnai ir jos gaminiams paveldėjo iš ankstesnių kartų. Gedimino žmonos Giedrės seneliai karšė vilną, verpė siūlus. Vėliau tuo pačiu amatu užsiėmė ir Giedrės tėvai, o naujam gyvenimui lietuviškos vilnos perdirbimo verslas buvo prikeltas 2008 metais, suremontavus senas vilnos apdirbimo stakles. Vėliau prie kompanijos prisijungė ir jo brolis Algirdas su šeima. Įmonė tapo tikru šeimos verslu, ėmė importuoti užsienietišką vilną bei supirkti, perdirbti vilną iš vietos ūkių.

Gediminas sako, kad per ilgus darbo metus teko daug eksperimentuoti, mokytis iš padarytų klaidų, semtis patirties tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Per visą šį laiką sukaupė tiek žinių, kad jų produktai sėkmingai parduodami ne tik Lietuvoje – jie pasiekia itin aukštus standartus keliančią Skandinavijos rinką. Be to, šeimyna savo įmonės patalpose rengia ir didelio susidomėjimo sulaukusią edukacinę programą „Vilnos kelias“. Jos metu gyvai demonstruojami visi vilnos perdirbimo etapai nuo avies kailio kirpimo iki galutinio gaminio.

Vilna saugo nuo žvėrių žalos

Šiandieną iš superkamos lietuviškos vilnos „Litwool“ dirbtuvėse yra gaminami siūlai, vilnos juostos rąstinių namų šiltinimui, antklodės su lietuviškos vilnos užpildu. Šiemet ukmergiškiai pristatė ir sezono naujieną – vilnos juostas medelių apsaugai nuo laukinių žvėrių. Tokią priemonę miškams saugoti rekomenduoja mūsų miškininkai. Jie avies vilną išbandė saugodami miškų jaunuolynus nuo žvėrių pažeidimų. Dažnai vilna užvyniojama tiesiog ant pušaičių viršūnių, mat ji daugelyje Europos miškininkų naudojama vietoje repelentų arba kaip alternatyva plastikinėms ir metalinėms ūglių apsaugos medžiagoms. Ją tinka naudoti ir saugomose teritorijose.

„Mes su vilna labai daug eksperimentuojame. Juk tai toks senas audinys, naudojamas nuo neatmenamų laikų, tačiau visų jos naudų dar neišnaudojame. Vilna, kuri netinka siūlų gamybai, pavyzdžiui, dėl plauko storio, puikiai tinka antklodžių gamybai. Tos, kurios negalime panaudoti antklodžių gamyboje, naudojame medinių namų, šiltinimo medžiagoms gaminti. O šio sezono naujiena – vilnos pluoštas, apsaugantis medelius nuo laukinių žvėrių. Nuolat domimės, ką dar naujo galime pagaminti iš vilnos. Tam tinka neplauta arba dalinai plauta ir iškaršta avies vilna. Šios juostos primena medicininį bintą, nes yra šviesios spalvos, plonos, orui laidžios, tačiau jų kvapas ir skonis atbaido žvėris. Išanalizavome nemažai mokslinių straipsnių, kalbėjome su žmonėmis, kurie jau buvo išbandę vilną kaip apsaugos nuo laukinių žvėrių daromo poveikio priemonę, ir galiausiai ištobulinome šį produktą, atitinkantį geriausių specialistų rekomendacijas“, – užtikrino G.Pupšys.

Ekologiškas ir nebrangus

Pašnekovas jau seniai norėjo sukurti vilnos gaminį, galintį pasitarnauti veisiant miškus ar saugant medelynus. Paprastai medelių apsaugos priemonės yra iš plastiko ar kitų taršių medžiagų, o vilna net ir nukritusi nuo medelių dirvoje suyra nepalikdama jokio taršos pėdsako.

„Paprastai miške sodinant medelius ar veisiant sodus reikia juos apjuosti specialia priedanga nuo žvėrių. Vėliau juos reikia surinkti, išvežti, utilizuoti. Tai dviguba problema. Augintojui tai kainuoja ne tik laiką, bet ir, žinoma, pinigus. O štai vilnos juostas galima tiesiog palikti natūraliai suirti arba iš pavasario suvynioti, tai – žmogaus pasirinkimas. Juolab kad tai nėra brangu. Vieno medelio apsaugojimas kainuoja vos keliasdešimt centų“, – draugišką aplinkai priemonę, saugančią medelius nuo žvėrių, pristato G.Pupšys.

Tiesa, eksperimentuojant kol kas pasitaikė vienas kuriozinis atvejis Vilniuje, Žvėryne, kai žmonės medelius apsuko vilnos pluoštu, o pavasarį jį išnešiojo paukščiai. Pasirodo, mieste, kur skrajūnams stinga statybinės medžiagos, vilna idealiai tiko lizdams sukti. „Per žiemą vilnos juostos pavyzdingai išstovėjo, tačiau pavasarį paukščiai pasinaudojo ekologiška medžiaga lipdant lizdus. Tačiau miškuose ar soduose tokių bėdų tikrai neturėtų kilti“, – patikina G.Pupšys.

Kaip vilna saugo medelius nuo žvėrių

·         Juostos turi specialų vilnos kvapą, o vilnoje esantis lanolinas veikia kaip natūralus repelentas.

·         Vilna suteikia medeliams specifinę baltai kreminę spalvą, todėl šia juosta apvynioti medeliai atrodo nenatūraliai, netraukia laukinių gyvūnų dėmesio.

·         Laukiniai gyvūnai nemėgsta vilnos skonio, kvapo, lietimosi.

·         Medžiai nešunta, medžiaga pralaidi orui.

·         Iš pavasario nebūtina surinkti, per keletą metų lengvai suyra dirvoje.

·         Spygliuočių želdinių apsaugai geriau tinka iškaršta, bet neišplauta vilna, nes tuomet ji turi gerą pluošto struktūrą ir daug lanolino.

·         Kai vilnos pluoštas apvyniojamas ant pumpurų, jie apsaugomi dar ir pavasarinio brinkimo bei tįsimo metu. Tįsdami jauni ūgliai gali kartu kelti ir vilną. Todėl, palyginus su kitais ūglių apsaugos būdais, vilna turi ilgesnį apsauginį poveikį. Ant pumpurų apvyniota vilna neturi neigiamos įtakos ūglių augimui.

·         Apvyniojant ūglius vilna, darbų kokybei esminės įtakos neturi oro temperatūra ir spyglių paviršiaus drėgnumas, svarbu, kad būtų galima dirbti be pirštinių.