Savaime suprantama, kad žmogui gyvenant sodyboje lieka įvairių atliekų. Viena iš jų – tualeto turinys. Kiek pamenu, mano seneliai būdelės turinį išpildavo sode po obelimi. Vieną kartą po viena, kitą – po kita, mums rašo Stanislovas.

Gal todėl jų šakos lūždavo nuo derliaus? Turint mažą sklypą ir kelias obelis, taip daryti nederėtų. Ypač jei kieme yra šulinys ar netoliese teka upelis. Paprastas ir visiems prieinamas būdas – kompostuojantys tualetai. Juos paprasta prižiūrėti, o svarbiausia – neužteršiami požeminiai vandenys. Palaikius per žiemą lauke ir atsikračius galimų žmogaus parazitų, tokį kompostą galima naudoti ir darže.

Mes savo sodyboje padarėme taip – iškasėme duobę, į ją įstatėme didelę plastmasinę statinę. Tiktų ir dėžė, svarbu, kad talpykla būtų sandari. Ant duobės surentėme „namelį su širdele“. Tą, kur karalius vaikšto pėsčias. Atsivežėme maišą durpių, pjuvenų, pasirūpinome pelenų. Kiekvieną kartą, kai pasinaudojame tualetu, užpilame po saują kitą. Kvapas yra, bet nosies neriečia nei mums, nei kaimynams.

Kai tualeto talpykla būna artipilnė, ištraukiame ir išverčiame į komposto duobę. Pridedame žolės, lapų, susmulkintų šakų ir visko, kas tinka kompostui.

Šiltesniu oru beveik viskas suspėja susikompostuoti jau statinėje. Tiesa, dar naudojame nuotekų talpoms skirtų bakterijų, kurių galima įsigyti sodininkų parduotuvėse. Beriame jas tiesiai į statinę.

Patartina, kad komposto krūvoje išpiltas turinys pagulėtų metus kitus. Gal ant daržo lysvės ne kiekvienam norėsis tokį kompostą dėti, bet vaismedžiams tręšti jis kuo puikiausiai tiks.

Mažiausiai dveji metai

Asta Razmienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja

Skaitytojo laiške aprašytas būdas, kaip kompostuoti tualetų turinį ir kompostą naudoti vaismedžiams tręšti, yra saugus. Esminis dalykas – laikotarpis, po kurio kompostą saugu pradėti naudoti. Šis laikotarpis reikalingas, kad žūtų visos patogeninės bakterijos, kirmėlės, pirmuonys.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose dėl saugaus nuotekų, ekskrementų ir buitinių nuotekų naudojimo nurodoma, kad fekalinis turinys turi būti nenaudojamas tręšti 6 –24 mėnesius, atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą, taip pat tam tikras specifines sąlygas (temperatūrą komposto viduje, jo tūrį, aeraciją ir pan.).

Kompostuojant buitinėmis sąlygomis, vieni metai yra pakankamas laikotarpis tropikų kraštuose (kai vidutinė oro temperatūra 28–30 C), esant 17-20 C vidutinei temperatūrai, reikia 18 mėnesių laikotarpio, o Lietuvos klimato sąlygomis kompostas tampa saugus po 2 metų. Kompostuojant tualetų turinį, svarbu nepamiršti nemalonaus kvapo, kuris gali erzinti šeimininkus ir kaimynus. Skaitytojo laiške aprašytas kvapų valdymo būdas yra tinkamas. Kad nesklistų kvapas, būtina uždengti kompostą (dengti galima tiek žemėmis, tiek šiaudais ar kita kompostui tinkama žaliava), taip pat papildomai gali būti naudojami probiotikai (gerosios bakterijos).