Dauguma šios veiklos nemėgsta, tačiau yra keletas būdų, kaip ją padaryti ne tokią varginančią.

Ravėjimas rankomis. Kaip ravėti, žino kiekvienas sodininkas: piktžolės išraunamos iš žemės ir metamos į komposto krūvą. Tai daryti lengviau anksti ryte ar po lietaus. Ravėjimas ne taip vargins, jeigu įsigysite nedidelį stabilų suoliuką, antkelius arba pasitiesite kilimėlį.

Mechaninis ravėjimas. Tam naudojamas kauptukas arba kitas instrumentas. Augalai ne išraunami, o perkertami kiek žemiau dirvos lygio. Tai kur kas našesnis darbo metodas, nei ravėti rankomis, o jeigu dažnai naudojamas – gana veiksmingas. Net įkyriausios piktžolės, gebančios iš šaknų atauginti naują antžeminę dalį (kiaulpienės, pienės), negali to daryti be galo. Jeigu viršūnėlės atkakliai nukertamos, šaknys išsenka ir žūsta.

Mulčiavimas. Tai paprastas ir patikimas būdas apsaugoti augalus nuo piktžolių. Aplink daržoves iš smulkintų šiaudų, nupjautos žolės, pjuvenų ir pan. „patieskite“ tankų 6–7 cm storio kilimą. Jis praleis orą, sulaikys drėgmę ir kartu neleis darže dygti piktžolėms. Pridengti atvirus žemės plotus patariama pavasarį, kol nesudygusi pirmoji piktžolių partija.

Žaliosios trąšos. Sumažinti piktžolių kiekį darže galima, nuėmus derlių, laisvus likusius plotus tankiai užsėjant sideratais,vadinamais žaliosiomis trąšomis.

Tinkamas kompostavimas. Neretai piktžolių darže pasėjama naudojant šviežią kompostą (jame dažnai būna daug piktžolių sėklų). Taip nutinka, jeigu į komposto krūvą metamos subrendusios žolės su sėklomis. Tinkamai sukrautoje komposto krūvoje temperatūra paprastai būna aukšta, į ją sumestos piktžolių sėklos „sudega“, tampa nedaigios, tačiau paviršiuje ir žaliavos kraštuose temperatūra gali būti nepakankama. Tad svarbu naudoti tik peršutusį kompostą, tinkamai jį ruošti ir laiku šienauti žolę, kad ji nespėtų subrandinti sėklų.

Parengė Ina Laumenytė