Svetos Smertjevos, sveikos gyvensenos klubo „Anykščių vaivorykštė“ valdybos pirmininkės, bioenergetikės, sodyboje karaliauja miško dvasia. Tai – medžių, Beržuonos upelio, akmenų, žvėrių, paukščių erdvė. Todėl namų šeimininkė gėlynų neformuoja.

Gėlių neaugina

S.Smertjeva sako, kad sodyboje žmogaus invazijos nereikia. Šioje vietoje reikia susilieti su gamta ir būti jos dalimi, o ne valdove, todėl kardinalių pertvarkymų nebus. „Gamtoje pasistatėme medinį namuką, kurio statybai dalį medienos panaudojome iš tos pačios erdvės. Todėl gamtai jaučiame didelį dėkingumą. Namuką įkomponavome taip, kad jis atitiktų buvusio statinio dvasią“, – pasakojo Sveta. Miško apsuptyje esančiuose namuose šeimininkams ne kartą talkino jų draugai, bendraminčiai. S.Smertjeva sakė, kad išvalytas ir sutvarkytas miškas jiems atsidėkojo uogomis, kurių iki šiol ten nebuvo.

Apsilankę pas Svetą, neišvydome gėlių ir medelynuose išaugintos bei atvežtos augmenijos. Todėl šeimininkės paklausėme, kodėl čia nėra kultūrinių sodinukų. „Čia gyvenę žmonės jokių gėlių neaugino, miškas jų taip pat nematė. Jei aš prisodinčiau čia egzotinių augalų, jie prasilenktų su šios erdvės dvasia“, – teigė pašnekovė. Ji sakė norinti šioje vietoje išlaikyti natūralumą. Sodyboje dažnai rengiamos stovyklos, seminarai, čia bėgioja vaikai. Todėl jie jaučiasi laisvai, nesibaimina, kad užlips ant kokios nors gėlytės ar nulauš brangiai kainuojantį medelį. „Nieko nėra gražiau už gamtos sukurtą grožį. Kad ir kaip stengtumės, kad ir ką bedarytume, nieko gražesnio už gamtą nesukursime“, – priminė S. Smertjeva.

Inipi pirtyje vyksta dvasios ir kūno apsivalymas bei gydymas (Autorės nuotr.)

Ritualiniai statiniai

S.Smertjeva supažindino su įvairiais statiniais, esančiais sodyboje. Akį traukė prie kelių dvilypių drebulių sukonstruoti laipteliai, o viršuje – krėslas. Šis pasisėdėjimas, pasak bioenergetikės, skirtas praktikoms, padedančiomis išsilaisvinti nuo prisirišimų. Susitikimams su savimi tyloje ir įvairiems apmąstymams skirta nedidelė buveinė, įrengta tarp žemės ir dangaus. Sodyboje yra Inipi pirtis, kurioje vyksta dvasios ir kūno apsivalymas bei gydymas. Sveta papasakojo ir apie Rėdos ratą, kuris yra tarsi mūsų gyvenimas, simbolizuojantis žiemą ir vasarą, gyvenimą ir mirtį. Ši kaita gamtoje yra savaime suprantamas, natūralus dalykas: visa augmenija ir gyvūnija gimsta, auga, miršta ir užleidžia vietą naujai gyvybei. S.Smertjeva Rėdos ratą, kurio skersmuo yra 17 m, sudėliojo savo sodyboje. „Atsivežėme dvi tonas lauko riedulių ir tarsi žaidėme su jais, dėliojome pagal spalvas. Vakaruose išdėstėme tamsesnės spalvos akmenis, rytuose – šviesesnės“, – pasakojo moteris. Šiame rate vyksta įvairios apeigos, praktikos. Sveta pasakojo, kad šiuo statiniu ji su vyru labai džiaugėsi, tarsi pirmuoju kūdikiu. Pabuvojusi jame, bioenergetikė ir jos bendraminčiai tikina jaučiantys neįprastas vibracijas ir saugumą. „Žmonės, čia atlikę įvairias praktikas, jaučiasi labai sakrališkai. Vieni iš jų patiria gilesnes būsenas, o pirmą kartą apsilankiusieji junta ramybę. Neigiamų atsiliepimų kol kas negirdėjau“, – teigė bioenergetikė. Svetos sodybą puošia ir pamatiniai buvusių šeimininkų trobos akmenys. Pasak pašnekovės, šie akmenys – tarsi pagarba ir atmintis čia gyvenusiems žmonėms. Akmenys savo erdvėje yra tarsi sargai.

S. Smertjeva Rėdos ratą, kurio skersmuo yra 17 m, sudėliojo savo sodyboje (Autorės nuotr.)

Akmenų galia

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių sodybas puošia akmenimis. Todėl S.Smertjevos klausėme, kokius akmenis geriausia rinktis ir kokią energiją jie skleidžia. „Žmonės dėlioja akmenis šalia savo namų, sodybų, renka juos. Visa tai gerai, tačiau reikia išlaikyti santykį su gamta, visa tai turi eiti iš vidinės erdvės. Tam, kad akmuo nepakenktų mums, turime intuityviai pajausti, tiesiog paklausti, ar jis nori būti mūsų aplinkoje. Jei taip, akmeniui reikėtų padėkoti ir paimti. Juk jis skleidžia iš aplinkos sukauptą teigiamą energiją, kuri gydo, ramina ir guodžia. Liečiant akmenį, jo spinduliuojama energija persiduoda žmogaus kūnui, ląstelėms ir audiniams, sukurdama nejuntamas vibracijas. Ypač daug teigiamos energijos sukaupia akmenys, esantys šalia čiurlenančio upelio“, – aiškino bioenergetikė. Pasak jos, daug kas ieško ritualinių akmenų – įdomių formų ir piešinių su kryžiais, kitais simboliais. Tačiau S.Smertjeva patarė su minėtais akmenimis elgtis atsargiai, nevežti jų į sodybas, palikti tose vietose, kuriose jie atlieka tam tikrą vaidmenį. „Teko girdėti istoriją, kai žmonės nuo Lopaičių piliakalnio, esančio Žemaitijoje, į savo namus pargabeno ritualinį akmenį, o vėliau toje sodyboje vienas po kito ėmė mirti žmonės. Jie privalėjo akmenį gražinti į vietą“, – pasakojo moteris.