Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šventybrastis – širdžiai mielas ir artimas kampelis

Tęsdami keliones po Kėdainių kraštą, šį kartą užsukome į Vilainių seniūnijoje, kairiajame Nevėžio krante, šalia kelio Vilainiai–Krekenava įsikūrusį nedidelį, bet įstabaus grožio gamtos ir architektūros paminklų, darbščių ir savo kraštą itin mylinčių bei puoselėjančių žmonių turintį Šventybrasčio kaimą. 

Širdis – Šventybrastyje

Nors 2018 metais Šventybrasčio bendruomenės pirmininkės pareigas eiti pradėjusi Vida Pliauskienė Šventybrastyje negyvena, tačiau Tiskūnuose prieš daugel metų įsikūrusi moteris pabrėžia, kad jos širdis – Šventybrastyje, kur labai mieli ir geri žmonės.

„Nors šiuo metu gyvenu netoliese, Tiskūnuose, tačiau mano gyvenimo pradžia susijusi su Šventybrasčiu.

Čia ištekėjau, mano vyras kilęs iš Šventybrasčio, iškeliauti gyventi į gretimą kaimą privertė darbas, tačiau čia – mano širdis, čia – artimųjų kapai, Šventybrastyje liko daug gražių atsiminimų, kurie nuolat traukia grįžti ir nepamiršti šio širdžiai mielo ir artimo kampelio“, – apie sąsajas su Šventybrasčio kaimu kalba Vida.

Sulaukia turistų

Pasirodo, Šventybrastis patrauklus ne tik vietos gyventojams ar anksčiau čia gyvenusiems.

Pasigėrėti kaime esančiais įstabaus grožio gamtos peizažais bei čia stovinčiais išliekamąją vertę turinčiais architektūriniais paminklais atvyksta svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių.

Stebuklinga aura

„Nuo Paberžės link mūsų per lieptą pažymėtas jų kelias, todėl dažnai sulaukiame piligriminiu maršrutu keliaujančių asmenų.

Kartą beveik keturiasdešimties asmenų piligrimų grupei suorganizavome paskaitą, kurios metu įdomią istoriją apie šio krašto šventas vietas, tikėjimą bei religiją pasakojo mūsų krašte gyvenęs ir kunigavęs garsus Lietuvos kunigas, egzorcistas Arnoldas Valkauskas.

Šventybrastyje su filmavimo grupe svečiavosi keliautojai, žurnalistai ir prodiuseriai Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus.

Į mūsų nors ir nedidelį kaimelį plūsta turistai net ir iš svečių šalių. Paskutiniai tokie buvo svečiai iš Lenkijos.

Turistai dažnai sako, kad atvykę čia įsikrauna teigiamos energijos, puikios nuotaikos, o išvažiuodami tikina, kad čia tvyranti aura – stebuklinga“, – sako Vida.

Daug lankytinų vietų 

O pamatyti čia tikrai yra ką… Šventybrastyje yra 1863 metų Sukilėlių slėnis ir kapinės, kuriose palaidoti net 75 sukilėliai, rašytojo, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo senelių Siručių kapas, Nepriklausomybės paminklas, kurį 1937 metais sukūrė skulptorius Kostas Rameika.

Buvo mokykla, vėliau – klebonija

Čia pat medinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia, varpinė bei kapinaitės, šalia jų – kaimelį ir jo istoriją menantis namas.

Šventybrasčio bendruomenės pirmininkė Vida Pliauskienė Šventybrastyje negyvena, tačiau į Tiskūnus prieš daugel metų atsikrausčiusi moteris pabrėžia, kad jos širdis – Šventybrastyje, kur labai mieli ir geri žmonės. D. Borodinaitės nuotr.

Šventybrasčio bendruomenės pirmininkė Vida Pliauskienė Šventybrastyje negyvena, tačiau į Tiskūnus prieš daugel metų atsikrausčiusi moteris pabrėžia, kad jos širdis – Šventybrastyje, kur labai mieli ir geri žmonės. D. Borodinaitės nuotr.

„Tai buvusi Šventybrasčio keturmetė mokykla. Kai mokykla buvo uždaryta, pastatas tapo klebonija, o galiausiai, iki kol kaimas neturėjo bendruomenės centro patalpų, tapo vietinių žmonių susibūrimų vieta.

Šiuo metu pastatas yra tuščias, tačiau aplinka prie jo vis tiek yra kruopščiai tvarkoma ir prižiūrima“, – tikina Vida.

Keturi ąžuolai

Bažnyčios kalno papėdę puošia keturi šimtamečiai ąžuolai, garsinantys Šventybrastį metai iš metų. Medžiai pripažinti respublikinės reikšmės paminklais.

Net 24 metrų aukštį siekiantys gigantai auga Nevėžio pakrantėje, prie Brastos upelio, anot kurio, pasak bendruomenės pirmininkės, ir buvo duotas kaimui pavadinimas.

Vežė Švenčiausiąjį Sakramentą

„Seniai seniai kunigas vienam kaimo ligoniui vežė Švenčiausiąjį Sakramentą, o besikeldamas per patvinusį upelį Šventasis į jį tiesiog įkrito.

Tai buvo Brastos upelis, todėl ir gavo kaimas Šventybrasčio pavadinimą“, – įdomią kaimelio pavadinimo kilmės istoriją papasakojo bendruomenės pirmininkė.

Vaidenasi Barbora

Vidos teigimu, netrūksta kaimeliui ir kitokių legendų bei istorijų.

„Žmonės kalba, kad ten, kur dabar stovi Šventybrasčio bažnyčia, buvusi senovės lietuvių apeigų vieta, apaugusi ąžuolais, netoli kurios Vaidilutės kūrendavo šventąją ugnį.

Taip pat kalbama, kad šios bažnyčios vietose netoli tvoros žmonėms vaidendavosi prieš daugel metų čia palaidota Barbora“, – apie žmonių lūpomis iš kartos į kartą perduodamus pasakojimus kalba Vida.

Švęsdavo pabaigtuves

Šventybrastį garsinančios lankytinos kaimo apylinkės, kaimelio moterų teigimu, kadaise atrodė visai kitaip.

„Šventybrasčio bažnytėlės kalno papėdėje turėjome estradą, kurioje vykdavo įvairios šventės, dažniausiai kaimo žmonės čia rengdavo bendras derliaus pabaigtuves.

Tuo metu visa pieva būdavo nusėta suoleliais, čia veikdavo mugė, į kurią susirinkdavo gausus būrys prekybininkų bei pirkėjų, skambėdavo smagūs muzikos garsai.

Tačiau visa tai buvo prieš gerus trisdešimt metų, o bėgant laikui daug kas keitėsi ir dabar apie tai, kas vyko kolūkio ir dar ankstesniais laikais, mums byloja tik žmonių pasakojimai“, – tikina Vida.

Pamilti Šventybrasčio kraštą Rasai Kisielienei padėjo ne tik čia įgyvendinama šeimos veikla, bet ir darbas bendruomenei. Šiuo metu Rasa jau kurį laiką eina kaimo seniūnaitės pareigas ir tikina, kad kaimas ilgainiui tik gražėja. D. Borodinaitės nuotr.

Pamilti Šventybrasčio kraštą Rasai Kisielienei padėjo ne tik čia įgyvendinama šeimos veikla, bet ir darbas bendruomenei. Šiuo metu Rasa jau kurį laiką eina kaimo seniūnaitės pareigas ir tikina, kad kaimas ilgainiui tik gražėja. D. Borodinaitės nuotr.

Pagyvina kaimo gyvenimą

Dabar kaimo gyventojai laiką leidžia ir įvairias progas švenčia bendruomenės centro patalpose.

„Šventybrastyje, kaip ir bet kuriame kitame kaime, organizuojami įvairūs renginiai bei koncertai, minimos įvairios šventės.

Visi bendruomenės iniciatyva organizuojami susibūrimai ne tik pagyvina vietinių kaimo gyventojų kasdienybę, bet ir suteikia galimybę susitikti, pabūti kartu, pabendrauti.

Viena gražiausių jau dvejus metus iš eilės organizuojamų mūsų kaimelio švenčių – kraštiečių šventė,

Į ją žmonės suvažiuoja iš visur: apsilanko joje anksčiau gyvenę, draugai, susitinka kai kurie po daugelio metų prie gardžios arbatos puodelio.

Be abejo, bendruomenėje švenčiamos ir tokios plačiai paplitusios šventės kaip Joninės, Naujieji metai, šv. Kalėdų proga bendruomenė puošia eglutę“, – apie pagrindines kaimo šventes kalba Vida.

Gavo dovanų

Svarbiausia, kad žmonės turi kur susirinkti ir yra dėl ko pasistengti, įsitikinusi bendruomenės pirmininkė.

„Dabartinėse Šventybrasčio bendruomenės centro patalpose anksčiau buvo parduotuvė.

Uždarius ją, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvas patalpas padovanojo bendruomenės centrui, dėl ko esame tikrai labai patenkinti ir nuoširdžiai dėkojame“, – padėkos žodį už bendruomenei suteiktą teisę naudotis kaime buvusios parduotuvės patalpomis taria bendruomenės pirmininkė.

Nuoširdžiai dėkoja

Nors bendruomenės centro pastato remontas ir jo apdaila dar nevisiškai baigta, tačiau investuoti į bendrus namus spėta tikrai nemažai.

„Vidaus patalpų remontui panaudojome už projektą gautas ir bendruomenės žmonių suriktas lėšas.

Nuoširdžiai dėkojame vietiniams ūkininkams, kurie daug prisidėjo prie bendruomenės centro statybos darbų.

Didelė padėka keliauja ir mūsų kaimelio entuziastams Ksaverui Ramanauskui bei Jonui Keruliui, kurie aukojo ne tik savo laisvą laiką, bet ir parėmė mus reikalingomis remontui medžiagomis.

Per du mėnesius šie vyrai viską padarė taip, kaip pridera. Dabar bendruomenė gali džiaugtis naujai įrengtomis patalpomis.

Taip pat širdingai dėkojame Jurgitai Kuprijanovienei, kurios dėka papuošėme skaldele savo gėlyną.

Nuoširdus ačiū keliauja ir Danutei Miniauskienei, kuri mūsų bendruomenei padovanojo net 250 našlaičių sodinukų. Jie šiuo metu jau puošia ir gražina mūsų kaimo aplinką“, – padėkos žodžių kaimo rėmėjams ir padėjėjams negaili bendruomenės pirmininkė.

Šventybrasčio kaimo bendruomenė, anot Reginos Ramanauskienės, – visas jų gyvenimas. D. Borodinaitės nuotr.

Šventybrasčio kaimo bendruomenė, anot Reginos Ramanauskienės, – visas jų gyvenimas. D. Borodinaitės nuotr.

Pradės darbus

Tiesa, bendruomenės centro viduje nepriekaištinga ir gražu, tačiau netrukus bus pradėti vykdyti ir pastato išorės remonto darbai.

„Rangovą jau turime, sąmatą padarėme, belieka tik laukti.

Visų pirma planuojame pabaigti vidaus patalpų remontą. Įsivesime šiltą vandenį, nuotėkas, tualetą, o galiausiai apkalsime bendruomenės centro patalpas lentelėmis.

Tikimės, jog iki šių metų lapkričio pabaigos visi užsibrėžti tikslai bus įgyvendinti ir leis mums surengti smagias įkurtuves“, – viliasi Vida.

Teikia džiaugsmą

Svarbiausia, anot bendruomenės pirmininkės, kad būtų žmonių, o dirbti dėl bendruomenės nėra taip jau sunku: „Darbas bendruomenei man teikia laimę, džiaugsmą, motyvuoja.“

Renkasi vyresni žmonės

„Pažįstu šio krašto žmones, o žmonės pažįsta mane. Šventybrasčio žmonės labai geri, bendraujantys bei padedantys.

Man malonu dirbti ir stengtis dėl to, kad visiems mums drauge būtų gerai.

Kaimo žmonės prižiūri savo aplinką, kiek kas gali, tvarkosi. Esu labai patenkinta, kad apleistų sodybų kaime tikrai nėra daug.

Taip pat esu patenkinta žmonėmis, kaimo moterimis, ypatingai tomis, kurio prisideda, dalyvauja.

Kiek neramina gal tik tas, jog į rengiamas bendruomenėje šventes ar organizuojamus renginius bei pasibuvimus susirenka tik garbaus amžiaus žmonės, vyresni kaimo gyventojai“, – tikina bendruomenės pirmininkė.

Trūksta jaunimo

Labiausiai kaimui šiuo metu trūksta jaunimo.

„Mūsų bendruomenė – ne jauna.

Nors kaime yra ir jaunų žmonių, bet jų nedaug, visi užsiėmę, dauguma čia gyvenančių jaunų žmonių dirba mieste, augina vaikus, todėl neturi daug laiko įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

Vis dėlto labai tikiuosi, kad ilgainiui ir jie prisijungs prie mūsų.

Džiugu, kad vis dažniau kaime renovuojami namai, statomi nauji, o į juos atsikrausto jaunos šeimos.

Yra tokių, kurie atsikelia į senelių, tėvų namus“, – apie naujai įsikūrusias jaunas šeimas pasakoja Vida.

Dabartine bendruomenės veikla ir jos pirmininke besididžiuojanti Nijolė Pelienė pripažįsta, kad anksčiau kaimas buvo kur kas veiklesnis. D. Borodinaitės nuotr.

Dabartine bendruomenės veikla ir jos pirmininke besididžiuojanti Nijolė Pelienė pripažįsta, kad anksčiau kaimas buvo kur kas veiklesnis. D. Borodinaitės nuotr.

Planų turi daug

Bendruomenės centro pirmininkės pareigos reikalauja atsakomybės, kantrybės, bet Vida rankų nenuleidžia.

„Karantinas daug ką sutrukdė, bet planų turime tikrai daug.

Pirmiausia, kai tik atsivers laisvas kelias, ketiname pasikviesti sveikatos centro specialistę, kuri pakalbėtų žmonėms apie sveikatą, o vėliau imsimės kitų veiklų, organizuosime įprastas šventes“, – pabrėžia bendruomenės pirmininkė.

Šiuo metu Šventybrastyje – 187 gyventojai, bendruomenei priklauso 31 narys, informuoja bendruomenės pirmininkė.

Derlingos žemės

26 metus Šventybrastyje gyvenanti Rasa Kisielienė į Kėdainių rajoną atsikėlė iš Panevėžio rajono.

„Kai vyras pradėjo čia ūkininkauti. Auginame grūdines kultūras iki šiol.

Šventybrastyje derlingos žemės, čia gera ir smagu gyventi“, – tikina Rasa.

Kaimas gražėja

Pamilti Šventybrasčio kraštą Rasai padėjo ne tik čia įgyvendinama šeimos veikla, bet ir darbas bendruomenei.

Šiuo metu Rasa jau kurį laiką eina kaimo seniūnaitės pareigas ir tikina, kad kaimas ilgainiui tik gražėja.

Kraustytis nenorėtų

O veiklos Šventybrastyje tikrai netrūksta, todėl iš kaimo moteris keltis į miestą ar kur kitur tikrai nenorėtų.

„Turime tris atžalas: dukra Anglijoje mokosi, sūnūs – čia. Vienas jų lanko Kėdainių šviesiąją gimnaziją, kitas – su manimi namuose.

Nors dukra į gimtąjį kraštą grįžti dar neplanuoja, bet ateityje viliuosi ir tikrai labai norėčiau, kad savo gyvenimą ji kurtų čia, Šventybrastyje“, – viliasi trijų vaikų mama.

Buvusi Šventybrasčio keturmetė mokykla. Kai mokykla buvo uždaryta pastatas tapo klebonija, o galiausiai, iki kol kaimas neturėjo bendruomenės centro patalpų, tapo vietinių žmonių susibūrimų vieta. D. Borodinaitės nuotr.

Buvusi Šventybrasčio keturmetė mokykla. Kai mokykla buvo uždaryta pastatas tapo klebonija, o galiausiai, iki kol kaimas neturėjo bendruomenės centro patalpų, tapo vietinių žmonių susibūrimų vieta. D. Borodinaitės nuotr.

Aktyvi moteris

Apie aktyvią Šventybrasčio bendruomenės narę Reginą Ramanauskienę Vida atsiliepia tik pačiais gražiausiais žodžiais.

„Tai energijos, aktyvumo nestokojanti moteris.

Reikia tik paprašyti ir Regina, žiūrėj, jau stovi prie bendruomenės centro durų, niekada nevengia mūsų aktyvistė dalyvauti ir bendruomenėje organizuojamose talkose“, – pabrėžia Vida.

Atvyko ne šiaip sau 

Kėdainių rajone, Karūnavos kaime, gimusi ir technikumą tais laikais baigusi Regina į Šventybrastį atvyko ne šiaip sau.

„Buvau paskirta dirbti į Nevėžio kolūkį ir nuo tada jau 52 metus esu čia. Vyras vietinis, taip ir gyvename“, – plačiai šypsosi aktyvistė.

Stengiasi prisidėti

Šventybrasčio kaimo bendruomenė, anot Reginos, – visas jų gyvenimas.

„Nuo pat bendruomenės įsikūrimo priklausiau jai ir kartu ėjau ta pačia kryptimi.

Juk kur daugiau senatvėje mes eitume ir ką beturėtume. Na, dar bažnytėlę turime, o po jos lieka bendruomenė.

Kaime tik tiek, todėl visada stengiamės prisidėti prie bendruomenės, visada norime džiaugtis kartu su ja ir nesėdėti vietoje.

Juk smagu susiburti, bendrauti“, – kalba niekada Šventybrasčio į jokį kitą kraštą nenorėsianti iškeisti Regina.

Šventybrastyje nėra blogai

Toks moters požiūris ir pasitikėjimas bendruomene bei joje vykdoma veikla – ne be pagrindo.

„Jei marti iš miesto atsikėlė į kaimą ir nesiruošia iš čia išeiti, reiškia mūsų Šventybrastyje tikrai nėra blogai.

Pirmoji mūsų bendruomenės pirmininkė buvo nutarusi, kad bendruomeninę veiklą baigsime, bet dabar esame labai dėkingi Vidai, kuri šį nelengvą darbą sėkmingai perėmė ir tęsia.

Džiugu, kada galime susitikti su kitomis bendruomenėmis, aplankyti jas, visada laukiame ir svečiuose“, – teigia Šventybrasčio kaimo bendruomene besididžiuojanti ir sėkmingai dar šimtą metų gyvuoti jai linkinti Regina.

Širdis liepė grįžti

Šventybrasčio kraštas – Nijolės Pelienės gimtinė. Ji čia gimė, augo ir praleido visą savo gyvenimą.

„Baigusi mokyklą važiavau laimės ieškoti į miestą, kaip ir visi jauni žmonės, kur pragyvenau daugiau nei vienuolika metų, tačiau širdis liepė grįžti ir štai aš vėl čia, Šventybrastyje, savo tėviškėje.

Čia mano tėvai gyveno ir aš čia pat gyvenu. Šventybrastis – artimas širdžiai kraštas, nuo pat vaikystės leistas laikas – brangus.

Gaila, kad mano vaikai šiuo metu ne čia. Vienas iš jų – Anglijoje, kitas – Vokietijoje, sumanė paragauti mat svetimo krašto duonos.

Sunkiu metu išvažiavo ir liko kol kas ten. Negalvoju, kad ten visą savo gyvenimą praleis, bet kaip dar bus, pasakyti taip pat negaliu, tačiau visa širdimi tikiu, kad anksčiau ar vėliau grįš“, – viliasi Nijolė.

„Sėkimngai žydime“

„Na, o dabar, kol vaikų šalia nėra, labai džiugu, kad turime bendruomenę.

Nes jei išvis nieko neveikti, tai reiškia – kaimo žmogui miršti dvasiškai, ko mes niekada nenorėjome, todėl tikrai labai džiaugiamės, kad toliau sėkmingai žydime, džiaugiamės ir dirbame“, – tikina Nijolė.

Buvo iš ko rinktis

Dabartine bendruomenės veikla ir jos pirmininke besididžiuojanti Nijolė pripažįsta, kad anksčiau kaimas buvo kur kas veiklesnis.

„Nes buvo daugiau žmonių, buvo iš ko rinktis: turėjome pagyvenusių šokėjų kolektyvą, saviveiklinę teatro studiją.

O dabar likome pagyvenę, bet visai užmigti taip pat nesinori, tad džiaugiamės, kad dar galime būti naudingi ir kažką padaryti.

Juk tikriausiai kiekvienam smagiau į viską iš šalies žiūrėti ir matyti pokyčius, kad ir menkus, bet pokyčius, o ne sąstingį“, – mano Nijolė.

 

Džestina BORODINAITĖ

Rekomenduojami video