Praėjusį savaitgalį Karališkių k., Želvos sen., Ukmergės r., net dvi dienas šurmuliavo jau tradicine tampanti Amatų ir mainų šventė. Į šventę atvyko net 31 amatininkas – tautinio paveldo puoselėtojai bei žmonės, kurie tiesiog norėjo pasidalyti savo žiniomis bei patirtimi. Šventė tradiciškai vyko šeimininko Dariaus Plikyno sename viensėdyje.

Kelios naudos

Amatų ir mainų šventė čia būna švietėjiška ir praktiška. Ne tik dalijamasi patirtimi, žiniomis, bet ir  produktais. Pirma diena paprastai skiriama amatų pristatymui ir intensyvioms veikloms, antrą dieną daugiau laiko bei dėmesio skiriama savęs pažinimui, sveikatos stiprinimui. Žinias sieja praktika, prisilietimas prie proceso savo rankomis. Antai, šiaudmolinių namų ilgametis statytojas Domas Surkys pasidalijo savo  žiniomis ir patirtimi, kaip taupiai ir kokybiškai pastatyti jaukius namus. Dr. Mindaugas Sakalauskas su komanda gamino skanų ir geros kokybės maistą iš sveikų produktų ir paskaitose supažindino su maisto kokybės nauda bei svarba, atkreipė dėmesį į  daromas klaidas, vedančias į ligas ir kūno sutrikimus. Sveikos mitybos specialistas Dovydas Lukšys, Olandijoje studijuojantis holistinę mediciną, supažindino su personalizuota mityba, kuri padeda išvengti uždegiminių procesų.

Vilnos verpimas pritraukė mažus ir didelius, o veliama vilna virto šlepetėmis, kurios šildys mažas ir dideles kojytes. Oda virto apyrankėmis, piniginėmis, užrašinėmis bei kitais įdomiais dirbiniais. Kas norėjo, tyrinėjo vaistažoles ir jų poveikį organizmui, gėrė eleksyrus, stiprinančius norimas  būdo savybes.

Visi smalsuoliai domėjosi gintaro savybėmis, stebėjo, kaip iš valgomų juostelių gimsta gražūs paveikslai. Kas norėjo, gamino kvepiantį muilą, smilkė augalus. Alembike išgauto hidrolato kvapų vaivorykštė kuteno nosį. Kalviai stukseno plaktukais ir iš metalo kūrė paslaptį. Kepančių sausainių aromatas kuteno nosį, norėjosi pasigardžiuoti  arbata su saldžiu Vytauto Markausko medučiu.

Na, o duonos kepimas vyko visą šeštadienio pusdienį: nuo ankstaus ryto vaikai patys minkė duonutę, ją brandino ir augino, o vakarop Remigijus Liužinas jau raikė ją tvirtomis rankomis ir dalijo visiems panorėjusiems. Moterys tuo tarpu mokėsi siūti lininius drabužius, iš audinių atraižų gaminti lėles, tapyti ant šilko, atverti širdį piešiant mandalas bei kitus piešinius.

Maži stebuklai

Kartais kirba klausimas, kodėl rengiame šią šventę? Juk tiek visko reikia, kad ji taptų jaukiu ir malonia dviejų dienų pasibuvimui. Ir po kiekvienos šventės išlikę jausmai primena, jog prasmės šiame darbe gausu. Šypsenos, jaukumas ir saugumas, artumo jausmas net ir nepažįstamam žmogui sukuria ypatingą atmosferą. Šventės metu moteris pamiršo ant paklotės piniginę ir įsigytą naminės duonos kepaliuką. Supratusi, jog pametė piniginę su pinigais, labai išsigando ir nusiminė. Tačiau jų niekas nepasisavino, net iš smalsumo neėmė. Nepavyks nupasakoti jos džiaugsmo ir nuostabos, kai savo rado daiktus ten, kur buvo palikusi. Tai mūsų maži stebuklai, kurie nutinka kiekvienoje šventėje. Nustebino ir tai, jog renginio metu nesimėtė šiukšlės, mūsų aplinka išliko švari. Šie maži stebuklai skatina mus toliau augti ir siekti vis ambicingesnių tikslų, o jų mūsų komanda išsikelia daug: puoselėti veiklas, įprasminančias darnią ir tyrą būtį Gamtoje, patirti bendruomeniškumo dvasią, keistis patirtimi, žiniomis ir savo dirbiniais, siekti, kad vaikai patys kurtų ir per kūrybinius žaidimus plėstų savo žinias bei patirtį.

Kiekvienais metais šventė vis tobulesnė ir įvairesnė, tad ir šį kartą organizatoriai pastebėjo, jog į šventę vis dažniau renkasi šeimos su vaikais. Čia jie jaučiasi saugūs ir nekantriai laukia kitų metų, kai vėl galės atvykti ir padūkti.

Esame giriami už puikų organizuotumą: pagalvota ir apie vietą automobiliams, ir apie nakvynę, ir apie edukacijas, ir apie pramogas. Sudarėme sąlygas susitikti bendraminčiams, kurie taip noriai dalijosi savo patirtimis, visi dėkojo už svetingumą ir tikrumą. Pas mus grįžta svečiai, kai kurie atvyksta iš tolimų kraštų (pvz., JAV), kad sudalyvautų šioje šventėje.

Kad žmonės pažintų amatus

Šios šventės tradicija užgimė 2018 m. ekogyvenviečių ir giminės sodybų bendruomenėse, kai keli žmonės pasiūlė Mainų šventę sujungti su muge ir tradicinių amatų pristatymais, kad žmonės galėtų geriau pažinti savo krašto amatus, atgimstančias kaimo bendruomenes ir veiklas jose. Pasak D.Plikyno, seno viensėdžio atvėrimo šventei idėja kilo iš noro dalytis ir įprasminti sodybos puoselėjimą. Po kelių švenčių, surengtų nuo 2019 m., galima tvirtai pasakyti – nors pasirengimas šventei reikalauja nemažai įdirbio, tačiau viską atperka žmonių šypsenos, vaikų klegesys. Organizatoriai atkaklūs, darbštūs ir kūrybingi.

Kiekvienais metais šventė vis tobulesnė ir įvairesnė, tad ir šį kartą organizatoriai pastebėjo, jog į šventę vis dažniau renkasi šeimos su vaikais. Čia jie jaučiasi saugūs ir nekantriai laukia kitų metų, kai vėl galės atvykti ir padūkti. Vaikų veiklos įvairios: su Rūta Gustiene mokosi piešti ir išreikšti savo jausmus, su tautodailininke Birute Pečiuraite-Baltuškiene gamino valgomą paveikslą, aktyviai dalyvavo įvairiose kitose veiklose. „Jutau, kad kiekvienas, esantis toje erdvėje, be galo kūrybiškas, trokštantis patirti, išmokti, papildyti savo žinias, ne tik pasisemti dvasinio peno iš kitų, bet ir pasidalyti savo šviesa. Kaip mama stebėjau savo vaikus – buvo gera matyti, kaip jie mokosi iš amatininkų, atsirenka, kas jiems svarbu, kas patinka. Kartais pasirinkdavo stebėtojo vaidmenį, o neretai, dalyvaudami užsiėmimuose, visa esybe pasinerdavo į naują patirtį. Žavėjausi žmonių ramybe, pozityvumu, džiaugiausi naujomis pažintimis ir prasiplėtusiu bendraminčių ratu. Dėkinga dangui ne tik už tobulą orą, bet ir už neapsakomą jausmą – tarsi pabuvus savo šeimos rate, artimųjų susitikime, nors daugumą mačiau tik pirmą kartą. Dėkoju, kad buvau priimta į jūsų šeimą“, – štai taip savo įspūdžius iš šventės apibendrino viešnia Laima.

Šventės ašis – mainai

Šventė kuriama savanoriškumo ir  geranoriškumo pagrindu. Skatinama savybė keistis, jausti bendruomeniškumą ir prisiliesti prie savo kultūrinių šaknų per veiklas, kurias mūsų protėviai vykdė amžių amžiais – per amatus. Ugdyti prekiavimo ir mainų įgūdžius rodant pavyzdį vaikams, kurie labai natūraliai tai perima. Kitų metų birželio mėnesį planuojamas naujas renginys vaikams „Aš esu Gamta“, kur vaikai turės galimybę augti ir ugdytis, dalyvaudami aktyviose veiklose gamtoje. Mainų idėja yra svarbi šios šventės ašis. Su kiekvienais metais ji vis realiau matoma į šventę atvykusių žmonių santykiuose. Nebūtina pirkti, galima mainytis. „Šios šventės metu ypač pajautėme mainų dvasią – tarpusavyje keitėsi amatininkai, svečiai, vaikai ir rengėjai“, – savo pastebėjimais pasidalijo vienas iš organizatorių.