Ateinantis pavasaris ne visiems bus linksmas. Retesnių, lepesnių augalų mėgėjai dar kartą įsitikins, kad renkantis juos aplinkai gražinti tai daryti reikia labai atsakingai.

Šalčio zonos

Želdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė sakė, kad augalų išgyvenimo galimybė priklauso ne tik nuo oro temperatūros, bet ir nuo kitų sąlygų, kurios kartais yra net svarbesnės.

„Vieniems augalams lietuviška žiema yra įprasta, o kitiems išgyventi šaltuoju metų laiku nelengva. Norint apsaugoti savo gėlę ar krūmą nuo žiemos pavojų, patartina augalų kataloge ar internete susirasti informaciją, kokiai atsparumo zonai (angl. hardiness zone) jis priklauso, ir imtis konkrečių apsaugos priemonių“, – patarė pašnekovė. Ji priminė, kad Rytų Lietuvoje gerai auga 4 ir žemesnės zonos augalai, vidurio Lietuvoje turėtų išsilaikyti ir 5 zonos augalai, o pajūryje gali augti net 6 zonos augalai.

Teks dengti

Pasak L.Liubertaitės, daug lemia ir mikroklimatas, vėjuota vieta ar ne, kitos konkrečioje vietovėje esančios sąlygos. „Jau įsigydami augalą atkreipkite dėmesį, kokia atsparumo zona nurodyta ant etiketės, ir vadovaukitės šia informacija. Jeigu auginate augalą, kurio atsparumo zonos skaičius aukštesnis negu jūsų vietovėje, jį žiemai reikės dengti, o tokie šalčiai, kaip buvo sausį, jam gali būti pragaištingi, – priminė pašnekovė. – Nors augalas vieno pavadinimo, reikėtų pasidomėti konkrečios veislės atsparumu.“

Pasak specialistė, pavyzdžiui, įvairios šviesiųjų (lot. Hydrangea arborescens) ir šluotelinių hortenzijų (H. Paniculata) veislės gali būti auginamos visoje Lietuvoje (4 zona), o didžialapių hortenzijų (H. Macrophylla) veislės yra priskiriamos 5 ir aukštesnėms zonoms. Vadinasi, norint pastarąsias hortenzijas auginti Vilniaus rajone, žiemą jas reikės itin kruopščiai prižiūrėti.

Pragaištingas atšilimas

Redakcijos archyvo nuotr.

„Įdomu, kad augalams, kurie pakelia itin žemą temperatūrą, būdinga ir kita savybė – jie pripratę prie žiemos apskritai. Tokiam augalui būtinas gana ilgas žiemos ciklas, kurio metu jis „miega“. Pavyzdžiui, obelis rudenį numeta lapus, žiemą ilsisi, o atėjus pavasariui pražysta. Dideli šalčiai obelį veikia gana nestipriai“, – aiškino L.Liubertaitė.

Visai kitaip šaltąjį metų laiką ištveria lepesni augalai, kurių atsparumo zona aukštesnė, nes jie kilę iš šiltesnių kraštų, kur žiema ne tokia gili, ne tokia ilga. „Šiems augalams, be grėsmės fiziškai nušalti, kyla pavojus netinkamu metu pabusti ir pradėti sprogti. Todėl jiems kartais pavojingesnis ne atšalimas, o kelių savaičių ryškesnis atšilimas“, – aiškino želdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė. Pasak specialistės, jei augalai pajuto pavasarį ir pradėjo sprogti, o tada užėjo dideli šalčiai, pasekmės gali būti lemtingos. Jei šalčiai ateina viduržiemį, kaip yra dabar, dar yra galimybė išgyventi.

Milda Mickutė