Tęsdami keliones po Kėdainių rajoną, šiandien lankomės tvarkingame, aktyviame, jaunėjančiame ir sportuojančiame Surviliškio miestelyje, įsikūrusiame dešiniajame Nevėžio krante prie kelio Kėdainiai–Krekenava. Pastaruoju laiku kalbant apie šį kelią, tikriausiai dažnas vairuotojas pirmiausia pagalvoja apie kelio remontą ir su juo susijusius rūpesčius. Bet kaip sako lietuvių liaudies išmintis – nėra to blogo, kas neišeitų į gera... Nepastebėsime, kai prabėgs dar keli mėnesiai ir į Surviliškį riedėsime nauju asfaltuotu keliu. Miestelis įsikūręs strategiškai patogioje vietoje – iki Kėdainių apie 18 km, lengvai pasiekiamas ir Panevėžys. Patogi Surviliškio lokacija leidžia vietiniams dirbti per daug nenutolstant nuo namų – didelė dalis surviliškiečių vyksta dirbti į miestą, Dot­nuvą, Akademiją, kaimyninės mokyklos (Miegėnai ir Krekenava) dalinasi mokytojais.

Nevėžio slėnyje ne tik aktyviai sportuoja miestelio jaunimas, bet ir švenčiama tradicinė miestelio šventė, kuri kasmet siejama su Šv. Roko atlaidais Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje./ I. Kriščiūnienės nuotr.

Šiek tiek miestelio istorijos

Iš pradžių pasidomėkime miestelio istorija. Mums apie ją pasakoja čia gimusi ir užaugusi, tuomet dar Surviliškio vidurinę mokyklą baigusi, čia sukūrusi šeimą ir užauginusi du sūnus Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos vyresnioji mokytoja Irena Vaitkevičienė: „Surviliškis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1501 metų, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Surviliškio dvarą perdavė B. Taboravičiui. Surviliškio bažnyčia pastatyta 1505 metais ir kaimas iki XIX a. vidurio priklausė Žemaičių vyskupui. 1702 m. kaimas gavo prekymiesčio privilegiją, 1777 m. įsteigta parapinė mokykla, na o 1863 m. vyko aršūs mūšiai su caro kariuomene.“

1941 m. birželio 23 d. Surviliškyje buvo sudarytas aktyvistų štabas kovai su komunistais. Pasipriešinimas buvo ribotas, kadangi sukilėliams stigo ginklų.

Pats vietovardis kilęs iš asmenvardžio Survila. Padavimai byloja, kad vietovės pavadinimas kilęs nuo kadaise ją valdžiusių didikų Survilų. Čia nuo seno buvo karališkasis dvaras.

Daugiau nei 30 metų Surviliškyje gyvenanti ir dirbanti Nijolė Dilkienė sako, jog likimas ją čia atvedė./ I. Kriščiūnienės nuotr.

Tarybiniais metais Surviliškis buvo „Švyturio“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Pačiame Surviliškio centre stovi medinė Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (nuo 1791 m.), senoji kapinių koplyčia (nuo 1800 m.), yra Vinco Svirskio pagrindinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, paštas, medicinos punktas.

Per Nevėžį nutiestas kabantis pėsčiųjų tiltas, esantis skirtingų rajonų savivaldybių – Panevėžio ir Kėdainių r. – sandūroje. Net ir šiomis dienomis šis tiltas puikiai tarnauja susisiekimo tikslais, juo į mokyklą atkeliauja vaikai.

Miestelyje yra išlikę tarybinių karių kapinės, V. Svirskio kapas.

XIX a. pab.–XX a. pr. Surviliškyje gyveno garsus kryždirbys Vincas Svirskis (1835–1916; čia jis ir palaidotas). Kryždirbys apylinkėse padarė ir pastatė daugiau kaip 200 kryžių ir koplytstulpių, laikomų liaudies architektūros šedevrais. 1992 m. Lietuvos Respublikos Kėdainių rajono valdytojo potvarkiu Surviliškio vidurinei mokyklai buvo suteiktas Vinco Svirskio vardas. 1996 metais iš K. Urbelio sodybos prie mokyklos perkeltas Vinco Svirskio kryžius, tais pačiais metais – ir A. Gylio akmens paminklas Vincui Svirskiui atminti. 2001 m. Kėdainių rajono mero potvarkiu vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą.

2011 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu patvirtino Surviliškio miestelio herbą.

Netoliese stūkso Bakainių piliakalnis, liepos šeštąją sutraukiantis viso rajono žmones, norinčius paminėti Mindaugo karūnavimo dieną.

Akimirka iš Šv. Roko atlaidų.

Nuvilnijo miestelio gimtadienis

Kaip ir kuo šiandien gyvena surviliškiečiai? Kokie džiaugsmai, rūpesčiai ar šventės jų laukia? Beveik 30 metų gyvendama šiame miestelyje meluočiau sakydama, jog nežinau, kad šiomis dienomis miestelis švenčia 518 metų gimtadienį. Todėl skubu pakalbinti ilgametę šios šventės organizatorę ir sumanytoją Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriaus vadovę Nijolę Dilkienę.

„Tradicinė miestelio šventė šiemet tęsėsi neįprastai ilgai – net penkias dienas – nuo rugpjūčio 15 iki 19 dienos. Kasmet vis kyla naujų minčių ir idėjų ją organizuojant, o ir patys miestelėnai prie to prisideda. Gal todėl taip išsiplėtėme. Tradiciškai pirmoji diena buvo skirta sporto aistruoliams – vyko paplūdimio tinklinio, smiginio, svarmens kėlimo ir kitos varžybos“, – pasakoja šventės organizatorė N. Dilkienė.

„Esu dėkinga didžiausiam sporto aistruoliui ir pagalbininkui visuose miestelio sportiniuose renginiuose, tai Rimantui Lukošiui, kuris suburia komandas, organizuoja varžybas. Net žiemos laikotarpiu mokyklos sporto salėje vakarais vyksta užsiėmimai.

Surviliškiečių, o ypač jaunimo, pamėgta vieta, vietinių vadinama regykla. Iš jos atsiveria nuostabus vaizdas į Nevėžio upę ir slėnį./ I. Kriščiūnienės nuotr.

Net juokinga – prasidėjus rudens sezonui sportininkai vos pasidalina savaitės dienas – ir krepšinis, ir tinklinis, ir dziudo, ir pagal amžiaus grupes, dar ir linijinius moterys pašokdavo, šį rudenį vyks ir funkcinės treniruotės... Gal tikrai pas mus tokie sportiški ir sveikata besirūpinantys žmonės gyvena?“ – svarsto N. Dilkienė.

Sporto rezultatai

Miestelio gimtadienio šventės rezultatai susumuoti buvo tik baigiantis dienai, nes paplūdimio tinklinio aistruolių susirinko net dešimt komandų iš Miegėnų, Akademijos, Surviliškio, Kėdainių bei Kauno rajono. Pirmąją vietą paplūdimio tinklinio rungtyje laimėjo Rolando Počiulpo suburta komanda „Surviliškis“, antrąją vietą – Beno Ambraškos komanda „Pagerinti“, trečiąją – komanda iš Kėdainių „Į pavėsį“. 24 kg svarmenį daugiausia kartų iškėlė Aidas Kulbis. Smiginio rungtyje tarp moterų laimėjo Brigita Turskytė, vyrų – Deividas Andriuškevičius, kartelės žaidime – Loreta Sulimaitė. Paplūdimio tinklinyje prizines 1 ir 2 vietas užėmė surviliškiečių komandos. 3 vietą kėdainiečiai. Visos komandos ir rungčių nugalėtojai apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais.

Šeštadienio vakarą kraštiečiai rinkosi Nevėžio slėnyje, kur vyko projektas „Prisijungusi Lietuva“, gražiausių sodybų apdovanojimai, koncertinė programa bei atrakcijos vaikams.

„Ši diena šventėje – pagrindinė, – sako N. Dilkienė. – Tą dieną pas tėvus suvažiuoja vaikai iš skirtingų miestų, giminės, susirenka dabar jau kitur gyvenantys kraštiečiai pabendrauti, pabūti kartu. Smagu stebėti vis gausiau kasmet šventėje dalyvaujančius žmones.“

Surviliškyje gimusi, užaugusi ir čia likusi gyventi Irena Vaitkevičienė didžiuojasi savo gimtuoju miesteliu./ I. Kriščiūnienės nuotr.

Sekmadienis – šventa diena! Tą dieną kraštiečiai rinkosi į pamaldas bažnyčioje, bibliotekoje vyko popietė – susitikimas su Nepriklausomybės kovų Nepriklausomybės valsčiaus savanorių giminėmis, vėliau – monospektaklis „Lietuvą ir lietuvius mylėjau.

Pirmadienį surviliškiečiai dalyvavo dviračių žygyje „Savanorių takais“, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių atminimui, maršrutu: 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų Surviliškio valsčiaus savanoriams atminimo lenta (Surviliškis)–paminklinis akmuo pirmojo Lietuvos savanorio Povilo Lukšio gimtinės vietoje (Kazokų k., Panevėžio r.)–paminklas Lietuvos savanoriams (Šventybrastis). Žuvusiųjų savanorių atminimas buvo pagerbtas uždegant žvakeles.

Na, o pati N. Dilkienė daugiau nei prieš 30 metų Surviliškio kultūros namuose pradėjusi dirbti kultūros namų direktore, surviliškiečius mini tik gerais žodžiais: „Tai žmonės, kurie padės, kai sunku, pasidžiaugs – kai linksma, smagu turėti į ką atsiremti ir kuo pasitikėti.“

Ne tik sportuoja, bet ir juokauja

O gal Surviliškiečiai pikti, niūrūs, uždari ir santūrūs? Tikrai ne! Juk Surviliškis turi savo humoro grupę „Bobų radijas“, lapkričio mėnesį švęsiančią 20 metų jubiliejų. Tad skubu pakalbinti šios grupės vadovę Erlendą Turskienę.

Nuo pat susikūrimo grupei vadovaujanti Erlenda džiaugiasi, jog šiuo metu visoje Lietuvoje puikiai pažįstamos „Bobos“ nesikeitė ir vis keliauja per šalį dalindamos šypsenas ir juoką. Kolektyvo sudėtis nesikeičia nuo pat įkūrimo, vadinasi, viena kitą pažįstame ne tik iš pusės žodžio, bet ir iš kvėpavimo. Antra, mes esame draugės ne tik scenoje, bet ir gyvenime. Ir trečia, mes nebijome pasijuokti iš savęs“, – sakė „Bobų radijo“ siela. „Bobų radijas“ nuo 2000-ųjų metų dalyvauja respublikinėje humoro šventėje „Juokis“, yra daugkartinis šios šventės laureatas. Taip jau nutiko, kad „Bobų radijas“ tapo savotiška kaimo vizitine kortele.

„Niekada neįsivaizdavau savo gyvenimo kitame krašte“, – sako humoro grupės „Bobų radijas“ vadovė ir ūkininkė Erlenda Turskienė./ I. Kriščiūnienės nuotr.

Puiki humoristė Erlenda, pati užaugusi Surviliškyje, baigusi mokslus sugrįžo čia gyventi ir sukūrė šeimą. Pati jaunystėje žaidusi krepšinį ir dukrų pomėgius nukreipė ta pačia kryptimi – nuo pradinių klasių mergaitės lankė krepšinio treniruotes ir pasiekė puikių rezultatų. E. Turskienė džiaugiasi, jog dukros, dabar jau studentės, mielai grįžta į gimtą miestelį ir dar čia pritraukia būrį draugų.

Erlenda su vyru Laimučiu ūkininkauja – valdo pienininkystės ūkį – ir džiaugiasi, kad darbai vyksta sklandžiai, kad gali įdarbinti vietinius žmones savo ūkyje.

Bendruomenė

Prieš 13 metų įsikūrusi asociacija „Surviliškio bendruomenė“ spėjo nuveikti nemažai darbų.

„Vos tik susikūrus bendruomenei kibome į darbus, rašėme projektus. Nors tuo metu patirties menkai teturėjome, tačiau po truputį judėjo tai vienas, tai kitas projektas. Šiandien džiaugiamės nuveiktais darbais ir kuriame naujus planus.

Gavę finansavimą sutvarkėme bendruomenės centro patalpas, buvo nutiestas žvyruotas kelias iki Nevėžio slėnio, jame pastatytos dvi pavėsinės, suoleliai, įrengti laiptai į slėnį, nutiestas elektros kabelis ir įrengtas slėnio apšvietimas.

Daug pastangų pareikalavo paplūdimio tinklinio aikštelės įrengimas, kilo minčių, ar bus pakankamai populiaru, ar jaunimui to reikia, ar naudosis... Tačiau dabar galima drąsiai teigti, kad pastangos veltui nenuėjo ir tai vienas iš dažniausiai lankomų objektų – savaitgaliais ir vakarais čia nuolat renkasi jaunimas pasportuoti. Juk ir miestelio šventės metu dalyvavo rekordinis paplūdinio tinklinio komandų skaičius“, – džiaugiasi bendruomenės pirmininkas Albinas Počiulpas.

Sesės sportininkės Kamilė ir Brigita Turskytės ir draugė Loreta Sulimaitė./ I. Kriščiūnienės nuotr.

„Albinas – ne tik bendruomenės pirmininkas, bet ir mūsų seniūnaitis“, – sako N. Dilkienė. – Daug metų miestelio problemomis besirūpinantis ir kitiems padėdamas jas spręsti, tikriausiai ir save dažnai pamiršta. Puikiai atlikdamas bendruomenės pirmininko pareigas, Albinas buvo išrinktas, vėliau pakartotinai perrinktas seniūnaičiu. Tai rimtas, pareigingas, teisingas žmogus. Juk tikrai nesuklysiu sakydama, kad tik toks žmogus gali geriausiai rūpintis šalia gyvenančiais. Vertėtų nepamiršti, jog tai yra visuomeninis darbas iš idėjos kaimo žmonių gerovei.“

Seniūnaitis dar ir muzikuoja!

Seniūnaitis ne tik šia visuomenine veikla užsiima – jis dar ir humoro grupės „Bobų radijas“ muzikantas ir, kaip jos pačios sako – „pilkasis kardinolas“, nes kai tik reikia pastabų dėl vaidinimo ir dainavimo, pažeria sočiai. Nei viena klaidelė nepraslys pro jo akis ir ausis.

Akimirka iš sporto dienos – paplūdimio tinklinio ir smiginio varžybos./ I. Kriščiūnienės nuotr.

Lyg visuomeninių veiklų seniūnaičiui dar būtų maža, jis kartu su kultūros namų vadove N. Dilkiene vadovauja liaudiškos muzikos kapelai „Liepupis“. Kapela, atšventusi septintąjį gimtadienį, sėkmingai linksmina žmones įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Nors kapela „Liepupis“ dar pakankamai jauna, per metus savo dainomis džiuginti buvo pakviesta net 15 kartų – tiek buvo surengta koncertų arba dalyvauta koncertinėse išvykose.

Draugiški ir paslaugūs

„Draugiškumo, paslaugumo ir pagalbos Surviliškyje netrūksta – turime medicinos punktą, kuriame dirba nuoširdi ir be galo paslaugi felčerė Asta Drižienė. Moteris nuolat rūpinasi, kad jos ligoniai ir jų šeimos nariai jaustųsi saugiai ir tvirtai. Ji visada atbėgs suleisti vaistų, paklaus, kaip jautiesi, kitą dieną paskambins ir paklaus, kaip jaučiasi ligonis.

Jaučiu didelę pagarbą ir padėką šiam žmogui“, – pasakoja čia sutikta miestelio gyventoja Audronė Genienė. Ir dar priduria: Būtinai šią šaunią moterį reikia paminėti ir jai padėkoti!..

Asociacijos „Surviliškio bendruomenė“ pirmininkas ir seniūnaitis Albinas Počiulpas./ I. Kriščiūnienės nuotr.

Pabaigai

Atsisveikinusi su paskutine pašnekove keliauju namų link ir vis svarstau ir žvalgausi, ar visus svarbiausius mūsų Surviliškio miestelio dalykus ir objektus pastebėjau, ar nepraleidau ko nors svarbaus.

Ogi tikrai taip! Čia tiek visko yra ir tiek visko vyksta, kad apie Surviliškį ir jo žmones reikėtų pasakoti ir pasakoti. Ypač apie žmones.

Daugiau nei ketvirtį amžiaus čia gyvendama galiu drąsiai teigti, jog Surviliškis – draugiškų, nuoširdžių, paslaugių, šiltų, darbščių ir atvirų žmonių kraštas! Mielieji, didžiausios Jums sėkmės!

Irma KRIŠČIŪNIENĖ