Metams baigiantis Šunskų fazanyne (Marijampolės sav.), kuris įkurtas miesto parke, apgyvendintos pirmosios trys alpakos. Šie mieli gyvūnai papildė per 100 čia gyvenančių paukščių būrį – įvairių rūšių fazanų, povų, petardų. Ir tuo apsiriboti neketinama.

Įsileido alpakas

Į Šunskus atkeliavusios alpakos išaugintos Vilkaviškio rajone, Gritos ir Kęstučio Vitkauskų ūkyje. Jie – patyrę egzotinių gyvūnų augintojai Lietuvoje. Kol kas šunskiečiai iš Vitkauskų įsigijo tris alpakų patinėlius, tačiau ateityje galvoja nusipirkti ir patelių ir užsiimti šių gražių gyvūnų veisimu.

Alpakų patinėliai Šunskuose apgyvendinti specialiai jiems pastatytame voljere. Jais besirūpinantys žmonės sakė, kad šie mieli, draugiški gyvūnai iš pradžių buvo baikštūs, bet per keletą savaičių turėtų aklimatizuotis. Jeigu ši žiema nebus „pikta“, alpakos galės kasdien vaikščioti lauke.

Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas tikisi, kad pavasarį alpakų patinėliai jau bus visiškai apsipratę, tuomet bus galima įsirengti didesnį voljerą ir įsigyti patelių. Anot seniūno, jie paskaičiavę, kad dėl vaizdo bei grožio trys–penkios alpakos yra optimalus variantas, nes po vieną jos negyvena, joms tai būtų didelis stresas, nes tai yra bandos gyvūnas, todėl bandoje daug geriau jaučiasi.

Šunskiečiams pasisekė, kad jų pasirinktos alpakos yra ne iš turgų, o atvežtos iš Vitkauskų ūkio. Todėl jie žino, kad tai alpakų, atvežtų iš Čilės, palikuonys. Gyvūnų tėvai turi kilmės dokumentus. „Pas mus atsidūrė čilietiškų alpakų vaikai – maždaug pusantrų metų patinukai. Kai apsipras, įsirengsime didesnį voljerą, tada jau galvosime ir apie patelių parsivežimą“, – planais dalijosi seniūnas.

R.Lekeckas pastebi, kad alpakos nėra lepios, joms puikiai tinka ne tik Pietų Amerikos, bet ir Lietuvos klimatas. Šiems gyvūnams žiemą svarbiausia šienas, o vasarą – žolė. Alpakos žavi ne tik egzotišku grožiu, bet ir neįnoringu charakteriu, jos jaučia žmogaus nuotaiką, sugeba prie jos prisiderinti ir moka patraukti dėmesį. Seniūnas tiki, kad Šunskuose šie egzotiniai gyvūnai sulauks didelio lankytojų susidomėjimo.

Atsisakė tik balandžių

Šunskų fazanyno, kuris duris atvėrė praėjusių metų spalio mėnesį, senbuviai jau susilaukė palikuonių, be to, ūkį papildė naujos fazanų rūšys. Iš pradžių čia gyveno 14 rūšių fazanai, dabar jų skaičiuojama apie 17-a. Čia auginami auksiniai, sidabriniai, deimantiniai, bananiniai, medžiokliniai ir kitokie fazanai. Seniūnas minėjo, kad kai kurių rūšių fazanai, deja, neišgyveno, kitų veislių sėkmingai pasidaugino. Bendras auginamų fazanų skaičius taip pat kinta.

Ūkyje gyvena 17 rūšių fazanai, taip pat povai ir petardos, o iš balandžių pasiliko tik poviniai. Šunskų fazanyno nuotrauka

„Būna, atėjęs randi ir negyvų, nes šie paukščiai yra kanibalai. Ką išsiperėjo, tai jau išsiperėjo. Pavyzdžiui, karališkuosius pavyko gerai padauginti, bet vėl nesėkmė – produktyvus patinas nugaišo, tad be jo mums vėl blogai. Aną dieną užsikapojo du aktyvūs paukščiai. Kaip visur, taip ir mūsų fazanyne būna visko“, – pasakojo R.Lekeckas.

Dabar, pasakojo seniūnas, fazanai rūšiuojami ir apgyvendinami naujuose narvuose, jiems suteikiamos naujos erdvės. Fazanyne iš pradžių buvo laikomi ir balandžiai, tačiau šiandien čia liko tik poviniai – kitų atsisakė. Balandžiai nepateisino lūkesčių ir patys šunskiečiai jų aptvaruose daugiau nenori matyti. Balandžių įsileidimas į paukščių ūkį, pasak seniūno, buvo neapgalvota „jaunystės klaida“.

Vietos fazanyne užtenka ir povams. Šie šiemet išperėjo jauniklių, tik gaila kad vienas povas neišgyveno, bet guodžia tai, jog auga viena jauna patelė. Savo vietą fazanyne rado ir jauna petardų – Šiaurės Amerikos laukinių vištų – porelė. Šios gyvuoja gerai.

Ar dar nepavargo rūpintis papildomu ūkiu, kai kiekvienas gyvūnas reikalauja dėmesio? „Sėdžiu ir pats voljere, atvažiuoju ir šeštadieniais, ir sekmadieniais pažiūrėti. Pagal credo: geriau susidėvėti nei surūdyti. Tai aš taip ir dirbu dabar“, – juokavo R.Lekeckas.

Fazanynas įkurtas pagal bendruomenės projektą, o gyvūnais rūpinasi prieš dvejus metus įkurta asociacija „Trys plunksnos“. „Bendruomenė yra pasirašiusi su asociacija sutartį ir asociacijos nariai šeria, tvarko, rūpinasi, rašo projektus ūkio plėtrai“, – teigė seniūnas. Tiesa, jų ūkis skirtas ne „pinigų darymui“, o labiau edukacijai.

Sveikatingumo trasa

Šiais metais šunskiečiai įgyvendino ir dar vieną sumanymą, kuris įdomus ir jiems patiems, ir čia atvykstantiems. Miestelio parke įkurtas Kneipo terapijos pojūčių takas. Tai, pasak seniūno, dar vienas jų sugalvotas kūrinys, kuris bus naudojamas kaip sveikatingumo trasa. Šiam 88 metrų ilgio takui įrengti panaudotos 28 skirtingos dangos, viena jų – iš stiklo duženų.

Šiuo taku siūloma vaikščioti basomis. Seniūnas stebisi, kad tiek daug žmonių atvažiuoja išbandyti šio tako ir išdrįsta juo žengti basomis. Jis pats paruošia stiklus, nes žino, kaip su jais elgtis, kad būtų tinkami. Šiemet tam, kad žmonėms nieko netrūktų, parke įrengė dar ir labai reikalingą šiuolaikišką viešą tualetą.

„Mes kaime, bet kitokie. Norime viską dar „pastiprinti“ vaikų žaidimo aikštele ir siūlyti savo objektus šeimų turizmui. Kad atvažiavę žmonės galėtų ir gyvūnų pažiūrėtų, ir sveikatingumo taku pavaikščioti, ir pažaisti. Taip ir žengiam po truputį pirmyn“, – pasakojo R.Lekeckas.