Posakis, kad šuns, t. y. paprasto žmogaus, balsas į dangų neina, pasirodo, ne visada atspindi tiesą. Laikantieji kates, šunis ir šeškus pagaliau gali atsikvėpti. Seimas priėmė daug ginčų sukėlusio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektą (???), kuriuo atsisakyta nuo sausio 1 d. įvesto privalomojo gyvūnų ženklinimo.

Registruokite nemokamai

Pataisomis, kurioms pritarė 53 Seimo nariai, numatyta, kad ženklinti mikroschemomis ir registruoti gyvūnų augintinių registruose reikės tik iš Lietuvos teritorijos išvežamus ir į ją įvežamus šunis, kates bei šeškus. Tą padaryti turės ir minėtų gyvūnų veisėjai bei pavojingų šunų veislių savininkai.

Atsisakius specialiomis mikroschemomis privalomai žymėti visus naminius keturkojus, atsirado galimybė juos nemokamai savanoriškai registruoti Gyvūnų augintinių registre, kuriuo rūpinasi Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC).

Registruoti augintinius galima ir REGIVET (Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos paženklintų gyvūnų augintinių registro) duomenų bazėje. Be REGIVET, veikia ir Gyvūnų registravimo centras. Juose gyvūnų registravimas kainuoja 5 eurus.

Pasak Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos prezidento Sauliaus Laurusevičiaus, jei priimti įstatymai po pusės metų keičiami, tai kvepia politikavimu. „Džiugina nebent tai, kad vis daugiau Seimo narių išgirdo ir mūsų argumentus, kad visuotiniam augintinių ženklinimui dar esame nepasirengę“, – sakė pašnekovas.

Jis taip pat stebėjosi atsiradusia galimybe nemokamai registruoti augintinius. „Nereikia to daryti visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Juk šuo ar katė nėra pirmo būtinumo pirkinys“, – kalbėjo S.Laurusevičius.

Pasipylė kritikos lavina

Oficialūs statistikos duomenys rodo, kad net 52 proc. Lietuvos gyventojų laiko naminius gyvūnus. Populiariausi – šunys ir katės. Šunis Lietuvoje laiko 36 proc., kates – 30 proc. gyventojų.

Natūralu, kad daug daugiau gyvūnų laiko kaimų gyventojai: 61 proc. – šunis, 51 proc. – kates. O šunis ir kates laiko atitinkamai tik penktadalis ir ketvirtadalis miestiečių.

Nuo šių metų pradžios įvedus privalomąjį gyvūnų ženklinimą, pasigirdo įvairių nuomonių. Vieni džiaugėsi, kad, įvedus tokią tvarką, bus lengva rasti pasimetusio ar išmesto gyvūno šeimininkus. Tačiau dauguma skundėsi, kad iš tokio įstatymo labiausiai pasipelnys veterinarai, mat gyvūnų ženklinimo paslauga kainuoja 15–30 eurų.

Papildomai nekainavo

Rolandas Mikaliūnas

ŽŪIKVC Gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyriaus vadovas

Mokesčių mokėtojai gali būti ramūs. Kurdami nemokamą gyvūnų augintinių registrą, nepanaudojome nė vieno euro, neįsteigėme nė vieno papildomo etato. Tiems patiems darbuotojams priskirta daugiau funkcijų ir tiek. Prieš dvejus metus tvarkėme vieną registrą, o dabar tvarkome tris. Algos darbuotojams liko tokios pat.

Privatūs registrų centrai veltui nedirba, o valstybinė įmonė negali būti pelno siekianti institucija, todėl ši paslauga pas mus teikiama nemokamai. Privačiai dirbantys veterinarijos gydytojai ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai (VMVT) prie mūsų duomenų bazės jungiasi nemokamai. VMVT suinteresuota, kad gyventojai registruotų augintinius, nes ji atsakinga už ligų protrūkių prevenciją ir kontrolę.

Mano manymu, augintinių registracija turėtų būti privaloma, kaip yra kitose pasaulio šalyse. 15 eurų už augintinį – ne toks jau didelis mokestis. Kalbos, kad, paženklinus šunį ar katę, vėliau tektų už jį mokėti kiekvieną mėnesį, neturi pagrindo, nebent savivaldybės sugalvotų organizuoti tikslines rinkliavas, skirtas aikštelėms įrengti ar kitoms reikmėms.