Tai – realybė. Kaimuose gyvenantys žmonės semia vandenį iš kastinių šulinių nė negalvodami apie tai, užterštas jis kokiais nors nitratais ar ne. Jeigu kaime stovi vos kelios trobos, apie jokį vandentiekį negali būti ir kalbos.

Ir ne tik kaime, – Lietuvoje yra ir miestelių, pavyzdžiui, Dusetos, kur Vilniaus gatvėje gyvenantys žmonės neturi centralizuoto vandens ir naudojasi šuliniais bei lauko tualetais.

Atliko vandens tyrimus

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) neseniai paskelbė šulinių, kurių vandenį maistui naudoja ir nėščiosios bei kūdikiai iki pusės metų amžiaus, vandens tyrimų duomenis.

Rezultatai rodo, kad maždaug trečdalio šulinių vandenyje nustatyta nitritų ir nitratų koncentracija viršija normas, todėl toks vanduo nėra saugus vartoti. Pasak NVSC, pagal pranešimus, gautus iš gydytojų apie nėščiąsias ir kūdikius, kurių maistui naudojamas šachtinių šulinių vanduo, pernai Lietuvoje ištirti 582 šachtiniai šuliniai, siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais.

Vandens kokybės reikalavimų neatitiko 27 proc. šulinių.

 Daugiausiai šulinių, kurių vanduo neatitiko nustatytų kokybės rodiklių, buvo Kauno apskrityje – tokie vandens ėminiai sudarė 34 proc. iš visų tirtų šulinių, Šiaulių apskrityje – 34 proc., Panevėžio apskrityje – 29 proc., Alytaus – 28 proc., mažiausiai – Klaipėdos apskrityje, kur nustatytų normų neatitiko 17 proc. šulinių, Telšių apskrityje –19 proc.

Paramos žemės ūkio vandentvarkai užteks ne visiems

Žemės ūkio vandentvarkos paraiškos surikiuotos pirmumo eilėje Į kastinius šulinius vanduo patenka iš neapsaugoto nuo paviršinės taršos gruntinio vandens sluoksnio, kuris gali būti užterštas dėl netinkamos žemės ūkio veiklos, - į šulinius kartu su polydžio arba lietaus vandeniu tarša patenka iš trąšų ar mėšlo. Tai nutinka, kai šuliniai būna iškasti netoli sąvartynų, galvijų fermų ir kitų taršos objektų. Vandens užterštumą nitratais ir nitritais taip pat gali lemti netinkamas šachtinio šulinio įrengimas bei priežiūra. Toks vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos, todėl nei plika akimi, nei uostant ar ragaujant neįmanoma pastebėti jokių kokybės pokyčių. Be to, nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais tarša nedingsta.

Pirmiausia reikia tyrimų

 Vandentvarkos įmonių vadovai pripažįsta, kad situacija prasta ypač ten, kur nėra nutiestų centralizuotai tiekiamo vandens trasų. Anot vandentvarkininkų, šachtinius šulinius su visomis „nitratų šaknimis“ iš pagrindų gyvenvietėse „rauna“ jaunoji karta, kuri per pandemiją pasirinko kitą gyvenamąją vietą – įsikūrė užmiestyje.

 Jie paprastai įsirengia individaulius giluminius gręžinius. Į kastinius šulinius vanduo patenka iš neapsaugoto nuo paviršinės taršos gruntinio vandens sluoksnio.

 Į kastinius šulinius vanduo patenka iš neapsaugoto nuo paviršinės taršos gruntinio vandens sluoksnio.

Vandentvarkos įmonės „Varėnos vandenys“ direktorius Eimantas Kirkliauskas perspėjo, kad prieš investuojant lėšas į individualius gręžinius gyventojams vertėtų išsitirti esamų šachtinių šulinių vandens kokybę ir tada nuspręsti, ar vandenį valyti įdiegiant specialius vandens gerinimo filtrus, arinvestuoti į gręžinį. Neretai pasitaiko, kad ir gręžinio vandenuo yra prastas, nors jame ir nebūna titratų. Tokiais atvejais vis tiek prireikia filtrų.

 Dzūkų pateikiami skaičiavimai yra tokie: vandens gerinimo filtrai kainuoja apie 1 tūkst. eurų, o gręžinio įsirengimas gali kainuoti nuo 2 iki 5 tūkst. eurų, – kaina priklauso nuo jo gylio.

Žmogaus veikla

Dzūkams pritaria aukštaičiai. Įmonės „Anykščių vandenys“ direktorius Egidijus Šileikis sakė, kad iš esmės paviršinio vandens vartojimas iš šulinio nėra saugus, o centralizuotai tiekti vandenį į mažai gyventojų turinčias kaimiškąsias vietoves – neracionalu.

Į kastinius šulinius vanduo patenka iš neapsaugoto nuo paviršinės taršos gruntinio vandens sluoksnio.

 „Galima išeitis – įsirengti vandens gręžinį, – sakė E. Šileikis. – Giluminio vandens nepasiekia tarša nitratais ir nitritais, nes viena iš jos atsiradimo priežasčių yra žmogaus veikla, pavyzdžiui, gyvulių tvartai, netvarkingi gyventojų nuotekų kaupimo rezervuarai, lauko tualetai“.

Praėjusiais metais į įmonę „Ukmergės vandenys“ dėl šulinių vandens tyrimų kreipėsi 28 gyventojai. Vanduo iš 7 šulinių (25 proc.) neatitiko higienos normos, 3 mėginiuose buvo viršyta nitratų koncentracija, 3 – viršyta nitritų koncentracija, 1 – viršyta nitratų ir nitritų koncentracija.

Į tyrimų duomenis reaguodama Ukmergės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą iš dalies gyventojams kompensuoti gręžinių įrengimą. Buvo patenkinta 12 paraiškų, sumokėta 24 tūkst. eurų kompensacijų. Gręžiniai – būtinybė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius teigė, kad nutolusiose gyvenvietėse jau yra ne mada, o būtinybe įsirengti individualius giluminius vandens gręžinius, o kartu ir nuotekų surinkimo ir valymo sistemas. Pokyčius nulėlė ir nuotolinis darbas, ir sėslesnis gyvenimo būdas.

Pranešimas spaudai