– Smagu, kad mūsų vyrai, metę visus darbus, ne prie butelio sėdi, o taip laisvalaikį leidžia. Jau antri metai ne tik jaunesni, bet ir vyresni ūkininkai ant ledo vakarais sulekia, – kalbėjo palaikymo komandos moterys, Užgavėnių dieną atėjusios pasirgti už savus.

Pirmieji žaidėjai ant tvenkinio ledo rinkosi dar gerokai prieš 18 val. Ledo storis, pasak žaidėjų, esąs kokie 12 cm.

– Ir jis dabar dvigubas. Pirmajam nespėjus ištirpti, palijo, ir antrasis sluoksnis paspaudus šaltukui susiformavo. Nors ledas ir tvirtas, bet jau truputį minkštesnis, – apie natūralią kaimo čiuožyklą pasakojo Stragutės vyrai.

Kiekvieną antradienį į čiuožyklą susirenka iki penkiolikos 20–60 metų vyrų ne tik iš Stragutės, vienas kitas atvažiuoja ir iš Tauragės. Susiskirstę į komandas vyrai ant ledo praleidžia iki poros valandų. Nei azarto, nei traumų netrūksta.

– Kol neturėjo apsaugų ant veidų, namo grįždavo ir praskeltom lūpom, ir šiaip įvairių traumų neišvengia, gi kokiu greičiu čiuožia, – ant tvenkinio kranto sustojusios įspūdžiais apie vyrų pomėgį dalijosi moterys.

Labiausiai nukenčia, pasak kalbintų žaidėjų, ledo ritulio lazdos. Ne viena jų, kainuojanti 70–100 eurų, jau gerokai „palopyta“. Ledo ritulininko šalmas kainuoja apie 50 eurų. Nepigios ir apsaugos.

Pirmasis klausimas, kilęs vos apžiūrėjus čiuožyklą, – kodėl tokie maži vartai?

– Kad žaisti būtų sudėtingiau, – nusišypsojo vienas žaidėjų.

Sužaidę iki penkių įvarčių, azartiškieji vyrai sako darantys pertraukėlę. Tada ir vėl ant ledo. Smagiausia žaisti, kai komandose – po penkis žaidėjus.

– Daugiau nelabai ir telpame. O jei susirenka daugiau žaidėjų, kai vieni žaidžia, kiti ilsisi, – pasakojo žaidėjai.

Po pusvalandžio žaidimo rezultatas buvo 4:0. Dėl to apgailestavo ir pasistengti ragino liemenes su užrašu „Stragutė“ vilkinčios komandos sirgalės.

– Jie dar greitai nebaigs, – konstatavusios ir pabūgusios šaltuko vakarienės ruošti patraukė žaidėjų palaikymo komanda.