Artėjant žiemai nuo kiškių verta apsaugoti ne tik medelius, bet ir lysvėse tebepūsančius lapinius kopūstus.

Lapiniai kopūstai priklauso bastutinių šeimos augalams. Jie pradėti vartoti dar XIV– XV amžiuje. Viduržemio pakrančių šalyse šios daržovės buvo vadinamos stalo karalienėmis dėl vitaminų gausos ir maistingumo. Žinoma daug jų rūšių, bet labiausiai paplitę garbiniuotieji, turintys plačius žalius ar violetinius lengvai plėšomus lapus, stangrų sultingą kotą, iš kurio galima spausti sultis. Kitų veislių lapinių kopūstų lapai pailgi, susiraukšlėję, mėlynai žali, subtilaus skonio. Violetinės spalvos garbiniuotieji kopūstai paprastai naudojami kaip dekoratyvinė sodo ar lėkštės puošmena, tačiau puikiai tinka ir įvairiems patiekalams gaminti.

Šios daržovės ypatingos tuo, kad mėgsta vėsą ir šaltį (lysvėse išbūna iki -15 C) .

Lapiniuose kopūstuose gausu natūralių antioksidantų ir polifenolių, tokių kaip beta karotinas, vitaminas C , taip pat flavanoidų – kvercetino, kaempferolio. Šios medžiagos buvo intensyviai tiriamos laboratorijose atliekant bandymus su gyvūnais. Nustatyta, kad jos mažina kraujo spaudimą, padeda įveikti vėžį, kovoja su bakterijomis, virusais, depresija.

Šiose daržovėse vitamino C yra apie 4,5 karto daugiau nei špinatuose. Jos turi tulžies rūgščių, padedančių sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, junginių. Vienas iš tyrimų atskleidė, kad vartojant lapinių kopūstų sultis 12 savaičių gerasis cholesterolis padidėja 27 proc., o blogasis sumažėja 10 proc. 200 g šių daržovių sulčių vitamino K dozė net 7 kartus viršija dienos normą. Tai gyvybiškai svarbus vitaminas, turintis didelę įtaką kraujo krešėjimui bei dalyvaujantis tam tikrų baltymų aktyvinimo procese.

Tyrimais įrodyta, kad lapiniuose kopūstuose yra medžiagų, kurios žudo vėžines ląsteles ir neleidžia joms plisti. Šiose daržovėse esantis beta karotenas organizme virsta į vitaminą A, būtiną daugeliui organizmo audinių susidaryti ir normaliai jų būklei palaikyti.