Penkialapė akebija – tai pusiau visžalė liana, tolima magnolijų giminaitė iš neįprastai skambančios lardzibaliečių šeimos. Ji kilusi iš Japonijos ir Kinijos kalnų. Sparčiai augantys ūgliai yra violetinės spalvos, vėliau rudi. Žiedai šokoladiškai purpuriniai, kabantys kekėmis, kvapnūs, vaisiai – iki 8 cm ilgio, prinoksta spalį.

Penkiaskiautė (penkialapė, stambiavaisė) akebija, vadinamasis „šokoladinis vijoklis", yra krūmas, kilęs iš Kinijos, Japonijos, Korėjos. Žydi anksti pavasarį, žiedai labai kvapnūs, jie kvepia vanile ar šokoladu. Jis visiškai atsparus šalčiui, šaltį pakelia iki –32 °C, todėl be apribojimų gali būti auginamas visoje Lietuvoje. Tiesa, kaip ir dauguma augalų, kilusių iš Azijos, jie gali apšalti nuo vėlyvųjų pavasarinių šalnų, todėl vijoklį verčiau sodinkite vakarinėje pusėje ir niekuomet – rytinėje.

Mėgsta pavėsį (gali augti prie šiaurinės sienos), dalinį pavėsį, bet pakankamai drėgnoje dirvoje gali augti ir saulėtoje vietoje. Lengvas dirvas pamulčiuokite. Dirvožemiui nereiklus, auga daugumoje neužmirkstančių dirvų, tiek rūgštinėse, tiek kalkėtose. Mėgstamiausia dirva – pakankamai derlingas priemolis. Akebijos sodinamos prie namo sienų, tvorų, atraminių sienelių.

Jos vaisiai 5–10 cm ilgio, iki 4 cm pločio, dešros formos, sultingi, kvapniu želės pavidalo baltu saldaus aromato minkštimu, primena kertuotį (pitahaya), subręsta rugsėjo–spalio mėnesiais (Lietuvoje spalio antroje pusėje). Tai sezoninis delikatesas, jie valgomi švieži, skoniui paryškinti kartais apšlakstomi citrinos sultimis. Mėgstami japonų, kartais naudojami kaip daržovė, apkepami su maltos mėsos įdaru arba be jo. Odelė karstelėjusi, malonaus skonio.

Lapai valgomi, tinkami arbatoms ruošti. Jauni ūgliai valgomi, naudojami salotoms, taip pat rauginami.

Augalas nesavidulkis, bet abiejų lyčių žiedai sutinkami ant to paties augalo, todėl teoriškai gali būti auginami ir derės pavieniui. Jei augalą auginsite dėl vaisių, parinkite šiltesnę sodo vietą (prie šiltnamio, tarp pastatų, pamiškėje, popiečio saulės apšviestą vietą). Nors vienas augalas ir gali derėti, vaisius mezga šykščiai ir specialistų rekomenduojama sodinti po du ir daugiau augalų, geriausia – iš skirtingų šaltinių.

Vijoklio šakos tradiciškai naudojamos pintinėms pinti. Jų ilgis gali siekti iki 10 metrų (Lietuvoje reiktų tikėtis iki 5–6 metrų). Ūgliai, vaisiai ir šaknys turi įvairių vaistinių savybių, tai įvairiapusiškai vertingas augalas.