Laikai, kai išėjus į parduotuvę ar pas kaimyną duris užtekdavo užremti šluotkočiu, jau praeityje. Kaimuose ir miesteliuose vagys į gyvenamuosius namus, garažus, sandėliukus braunasi ne tik naktį, bet ir dieną. Jų grobis įvairus – nuo smulkios buitinės technikos, papuošalų, įrankių iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Nuo to, kiek pastangų įdėsime saugodami savo turtą, priklausys, ar ilgapirščiai jį pasieks. Be to, pasirūpinus vaizdo stebėjimo kameromis, didėja šansai sučiupti įsilaužėlius.

Vagia maisto produktus, plėšia seifus

Peržvelgus policijos užregistruotų įvykių suvestines skirtingose šalies apskrityse matyti, kad vagys nesnaudžia ir piktadarysčių mastas nemažėja. Jų akiratyje – žoliapjovės, sodo ir daržo įrankiai, mobilieji telefonai, buitinė technika, papuošalai, grynieji pinigai. Štai rugsėjo mėnesį Prienų rajone įsilaužta į gyvenamą sodybą, iš kurios seifo paimta 55 400 eurų ir juvelyriniai dirbiniai. Seifas išlaužtas gana profesionaliai, nes nebuvo matyti įsilaužimo ženklų. Būtent todėl vagystės šeimininkai tą pačią dieną net nepastebėjo, kad kas nors būtų lankęsis jų namuose. Kad į jo namus buvo įsilaužta, sodybos šeimininkas pastebėjo tik supratęs, kad seife nėra laikytų grynųjų pinigų. Nors nuo minėtos vagystės praėjo daugiau nei mėnuo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė nukentėjusiesiems gerų žinių neturi. Jos teigimu, šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dar niekam nėra pareikšti. Ji taip pat pridūrė, kad sodybos savininkai nebuvo pasirūpinę tinkama namų apsauga.

Šį rudenį policija skelbė ir apie daug smulkesnių vagysčių. Štai Alytaus rajone į savo negyvenamą sodybą užsukęs vyriškis nustebo pamatęs, kad joje buvo nekviestų svečių. Išsinešta vertingų daiktų, nuostolius jis įvertino 640 eurų. Tame pačiame krašte įvykdytas ir dar vienas įsilaužimas – į Likiškėlių kaime esančią sodybą atvykęs savininkas rado išdaužtą kambario lango stiklą, viduje pasigedo maisto produktų ir drabužių. Jis suskaičiavo 120 eurų žalą.

Neprarasti budrumo derėtų ir miestelių gyventojams. Praėjusį mėnesį Dusetose (Zarasų r.), iš gyvenamojo namo kambario dingo mobiliojo ryšio telefonas, įkroviklis ir telefono dėklas, jų vertė – 575 eurų.

Vagis užklupo atsitiktinai

Praėjusį mėnesį vagys įsisuko ir į Kėdainių rajone įsikūrusį Okainių kaimą. Iš sodybos pavogti sodo ir buities daiktai. Šeimininkai patirtą žalą įvertino maždaug 1 800 eurų. O.Vaitkevičienė apgailestauja, kad kiek daugiau nei mėnesį trukusį tyrimą teko sustabdyti, nusikaltėliai nesurasti. „Labiau pasiturintys namuose stato kameras, įsirengia signalizaciją, o tie, kurie gyvena paprasčiau, apie tai negalvoja“, – kalba Truskavos seniūnijos seniūnas Vytautas Zakaryza.

Įsilaužėliai siaučia ir kitose Kėdainių apylinkėse. Šią vasarą Tiskūnų kaime įsibrauta į namus, tačiau, regis, nieko pasisavinta nebuvo. Šeimininkai sugrįžę į namus pastebėjo, kad juose galimai kažkas buvo – palikta įjungta elektra, visur išpurvinta. Vilainių seniūnas Antanas Bružas sako, kad vagys prieš kelerius metus įlindo į nuošalią sodybą ir ją apšvarino. Jį stebina tai, kad vagys nesikuklina į namus brautis net dienos šviesoje, o pastebėti įsibrovėlius pavyko tik per laimingą atsitiktinumą. „Prieš penkerius metus Lančiūnavoje į daugiabutyje esantį butą įlindo vagys. Viskas vyko dieną. Kaimynas išvažiavęs į darbą prisiminė, kad kažką svarbaus paliko namie ir grįžo. Pas kaimyną gryčioje rado svečią. Neatsimenu, kaip buvo įsilaužta, bet vagys pamatę, kad grįžo kaimynas, pasipustė padus. Tik per atsitiktinumą jie nieko nespėjo paimti. Automobilio, kuriuo jie atvyko, niekas nepažino. Tai ne vietinių darbas, tačiau galbūt buvo kas nors iš vietinių, kurie galimai galėjo prisidėti, nes žinojo, kada namai lieka tušti“, – svarstė pašnekovas.

Vilainių seniūnas prisimena, kad nuo vagių nukentėjusi ir jo dukra. Dienos metu trumpam su šeimyna išvykusi moteris grįžusi pastebėjo, kad namuose trūksta smulkios elektroninės įrangos, papuošalų. A.Bružas apgailestauja, kad ir šiuo atveju policijos tyrimas atsidūrė aklavietėje – įsibrovėliai nebuvo sučiupti.

Šylantys orai išjudina ir vagis

Kaip teigia Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė, rudenį ir žiemą nemažai sodybų lieka tuščios, o rečiau lankomos šeimininkų sodybos – akstinas vagišiams. Tiesa, ji pabrėžia, kad vis dėlto didžioji dalis vagysčių įvyksta šylant orams. „Kalbant apie vagystes iš sodybų kaimiškose vietovėse, sezoniškumas jaučiamas, tačiau minimaliai. Daugiau vagysčių fiksuojama pavasarį ir vasarą, kuomet į sodus ir kaimus sugrįžta sodybų šeimininkai, nesilankę ten ilgą laiką“, – dėsto policijos atstovė.

K.Janulevičienė sutinka, kad šylantys orai išjudina ir vagis, nes žmonės dažniau išvyksta iš namų, kurie be tinkamos apsaugos jiems gali tapti lengvu taikiniu. Pasak jos, prasidėjus šiltajam metų sezonui, stebimas tokių vagysčių skaičiaus augimas. „Sugadinę durų spyną ilgapirščiai patenka į vidų ir pasisavina juvelyrinius dirbinius, kitus brangius daiktus ir grynuosius pinigus. Tyrimą apsunkina tai, kad neradus svarių įrodymų, identifikuoti nusikaltėlį tampa labai sudėtinga. Todėl pastebėjus vagystės požymius, policija prašo piliečių nedelsiant kviesti pareigūnus, neliesti įkalčių ir nevalyti paviršių, siekiant apsaugoti nusikaltimo vietoje esančius įrodymus“, – pabrėžia Alytaus VPK atstovė.

Patenka per langus, sulaužo spynas

Ištyrus vagystes, įvykdytas įsibraunant į gyvenamąsias, bet sezoniškai tuščias patalpas, ir analizuojant jų pobūdį, policijos atstovai konstatuoja, kad dažniausiai įsibraunama į patalpas išlaužus durų spyną, išdaužus namų lango stiklą ar sugadinus lango rėmą. Be to, prieš apvogdami butą, sodybą ar namą, vagys dažnai stebi aplinką, renka informaciją. Dėl to nuosavuose namuose ar sodybose nederėtų palikti vertingos technikos ar kitų daiktų (dviračių, žoliapjovės ir t. t.) gerai matomoje vietoje, atidarytų garažo vartų ar ūkinių pastatų durų. „Labai svarbu patiems pasirūpinti savo nuosavybe ir imtis prevencinių atsargumo priemonių“, – būti akylesniems saugant savo nuosavybę pataria K.Janulevičienė.

Saugo ir kūdras, ir namus

Signalizacijas, kameras ir kitas apsaugos sistemas Šiaulių rajone montuojantis Aurelijus sako, kad šios srities specialistams darbo pastaruoju metu tikrai netrūksta. Pragyvenimo lygis pamažu kyla, todėl atitinkamai auga ir galimybės daugiau investuoti į nuosavo būsto saugumą. Ne mažesnė paskata ir ilgos vagišių rankos. „Gyvenime tikrai nutinka visko, žmonės saugo vis įvairesnius objektus. Vieną dieną galime dirbti nuošalioje sodyboje, o kitą – statyti kameras prie tvenkinio, norint stebėti, kas vagia žuvį. Kiekvienas klientas renkasi, ką jis nori saugoti. Vieni nori apsaugoti visą sklypo perimetrą, kiti kameras nukreipia į gyvenamąjį namą, garažą. Kartais žmonės sako, kad ūkiniuose pastatuose nieko vertingo neturi, bet nuėjus ten ir ėmus skaičiuoti, susisumuoja apvali sumelė. Dėl to visada rekomenduojame rinktis kompleksinę apsaugą, t. y. vaizdo stebėjimo kameras ir signalizaciją“, – patirtimi dalijasi meistras.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir apsaugos sistemų specialistas Vidmantas Paškevičius. Pasak jo, dviguba apsauga visuomet geresnis pasirinkimas, nes kameros tiek įsilaužėlių neatgraso kaip signalizacija. Vidmanto teigimu, kamera gali padėti išsiaiškinant nusikaltėlius, tačiau ji mažai prisideda prie prevencijos. „Vagys gali užsidėti gaubtą ar kaukę ir jų neatpažinsi. Dėl to geriau turėti ir signalizaciją, ir kameras. Suveikus signalizacijai, galima gauti signalą ir tiesiogiai stebėti, kas vyksta. Saugos tarnybos regionuose taip ir veikia: saugos pulto darbuotojai stebi, kas dedasi namuose, kieme, o ekipažas keliauja į vietą“, – dėsto saugos sistemų ekspertas.

Gali pavogti ir vaizdo įrašus

Tiek policijos, tiek apsaugos sistemų specialistai užtikrina, kad vagys kaime ar miestelyje rinksis tą sodybą, kurioje nėra signalizacijos. Dažnu atveju vagys prieš įsilaužimus stebi aplinką ir eina ten, kur mažesnė rizika įkliūti. Jei rinksitės kieme įsirengti ir vaizdo stebėjimo kameras, V.Paškevičius siūlo neapsiriboti viena, nukreipta į ūkinius pastatus ar namus. Gana dažnai vagys, besislapstydami nuo vienos kameros, stambiu planu nusifilmuoja prie kitos arba kartais jos nepastebėję šalia pasistato automobilį.

Dar vienas svarbus momentas – kameros fiksuotų įrašų saugojimas. Vaizdo medžiagą galima įrašyti dviem būdais – į standųjį diską arba failų debesyje. V.Paškevičius pastebi: nors pastarojo lietuviai vengia, ne visai patikėdami duomenis saugoti debesyje, jis tvirtina, kad būtent toks būdas yra saugesnis dėl vienos pagrindinės priežasties – vagys neturės galimybių prieiti prie duomenų. Apsukresni ilgapirščiai prieš apleisdami patalpas ne taip jau retai išsineša ir visą vaizdo įrašų archyvą standžiajame diske. „Nuo vaizdo kamerų suniokojimo, sudaužymo niekas nėra apsaugotas, tačiau reikia atsiminti, kad iki jų atjungimo sekundės viskas įsirašo. Tereikia pasirūpinti, kad šie duomenys liktų ir juos būtų galima perduoti policijai. Šiuo klausimu failų debesis yra patikimesnis“, – akcentuoja jis.

Alytaus VPK specialistė K.Janulevičienė tvirtina, kad yra buvę atvejų, kai įrengtos apsaugos kameros padėjo išsiaiškinti nusikaltimą ar kaimynystėje įvykdytą vagystę.

Nudegė du kartus

Nors sakoma, kad žaibas į tą patį medį du kartus netrenkia, naivu tikėtis, kad patyrus, ką reiškia būti apšvarintam, vagys nebesugrįš. „Vieną kartą, jei į sodybą patenka vagys, bet labai daug žalos ir nuostolio nepadaro, šeimininkai apie signalizaciją dažnu atveju nesusimąsto, sakydami: „Kas iš to, jei investuosiu 400 eurų, nes pas mane senas televizorius, jis niekam neįdomus.“ Dar buvo atvejis, kai įsilaužę į sodybą plėšikai viską išpurškė milteliniais gesintuvais tam, kad neliktų pirštų antspaudų. Patikėkite, juos išvalyti be galo sunku. Tai jau buvo antras įsilaužimas pas juos, pirmas kartas, matyt, tiek neišgąsdino“, – du kartus nuo vagių nukentėjusios šeimos pavyzdžiu nesivadovauti rekomenduoja V.Paškevičius.

Anot jo, sodybose žaibiškos vagystės – retenybė. Čia įsibrovėliai nesibodi ir ilgiau pasikuisti, pasikrapštyti įveikiant spynas ar seifo užraktus. Saugos tarnybos atokesniame rajone į įvykio vietą atvyksta per pusvalandį, vėliausiai per valandą. Pasirodo, kad per šį laiką spėta ne tik nugvelbti brangius, vertingus daiktus, bet ir pasigaminti greitą vakarienę iš rasto maisto.

Kiek teks susimokėti?

Kiek plačiai reikėtų nusiteikti atverti piniginę nusprendus sodyboje investuoti į apsaugos sistemą? Aurelijus tikina, kad tai priklauso nuo dviejų faktorių: žmogaus norų ir galimybių. Standartiškai kompleksinės apsaugos sistemos įrengimas sodyboje kainuoja nuo 1 000 eurų – kaina kyla aukštyn pagal technikos specifikaciją, gamintoją ir kt. „Pastebiu, kad žmonės prisiperka pigių kamerų, jas siunčiasi iš Kinijos. Aišku, jos nėra labai patikimos, su jomis nemažai privargstama. Visada sakau, kad vieną kartą geriau sumokėti brangiau ir turėti kokybišką daiktą, o prireikus pasikonsultuoti su meistru“, – nesirinkti katės maiše ragina meistras Aurelijus.

IŠNAŠA:

Saugos tarnybos atokiame rajone į įvykio vietą atvyksta per pusvalandį, vėliausiai per valandą. Pasirodo, kad per šį laiką spėta ne tik nugvelbti brangius, vertingus daiktus, bet ir pasigaminti greitą vakarienę iš rasto maisto.

IŠNAŠA:

K.Janulevičienė: „Prieš apvogdami butą, sodybą ar namą, vagys stebi aplinką, renka informaciją. Dėl to nuosavuose namuose ar sodybose nederėtų palikti vertingos technikos ar kitų daiktų (dviračių, žoliapjovės ir t. t.) gerai matomoje vietoje, atidarytų garažo vartų ar ūkinių pastatų durų.“

INFOBOX

Kaip apsaugoti savo turtą ir nuosavybę

1.      Apdrauskite savo turtą ir pasirūpinkite gyvenamojo būsto apsauga:

·         įrenkite ir visada įjunkite signalizaciją;

·         pasirūpinkite kokybiškais langais ir durų užraktais;

·         įmontuokite apšvietimą su judesio davikliais;

·         esant galimybei, panaudokite naujoviškas vaizdo kamerų sistemas.

2.      Neviešinkite informacijos apie savo išvykimą ar turimus vertingus daiktus. Prireikus įsigykite seifą, įrenkite tinkamą slaptavietę savo namuose.

3.      Reguliariai lankykitės negyvenamosiose sodybose ar sodininkų bendrijose esančiuose sodo namuose.

4.      Bendraukite su šalia gyvenančiais kaimynais, prašykite jų stebėti aplinką, o kilus įtarimams, nedelsdami informuokite policiją.

5.      Prisijunkite prie saugios kaimynystės grupių. Informacija teikiama Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriuje, telefonu 8 700 65 726 arba atvykus pas bendruomenės pareigūnus.

Alytaus VPK informacija