Turėdami sklypą anksčiau ar vėliau esame priversti galvoti apie teritorijos planavimą bei takų įrengimą. Nuo to, kaip tvarkingai sudėliosite kiemo arterijas, gali priklausyti ne tik estetinis vaizdas, bet ir savijauta. Todėl būtina atsižvelgti, kokias medžiagas ir kokiomis proporcijomis jas naudosite takų grindimui.

Nesitempti paskui save miesto

Kaimuose daugėja miestui būdingų elementų. Tokią tendenciją pastebi kraštovaizdžio architektė Audronė Audzevičiūtė-Daubarienė. Jos teigimu, kaimuose daugėja kietų, technogeninių dangų takelių tiesimui (asfalto, trinkelių, plytelių ir kt.), kurios apsunkina sklypą.

„Visuomet žmonėms stengiuosi paaiškinti, kad tokių detalių sklype turėtų būti kuo mažiau. Jeigu sodyba kaime, jokiu būdu miesto nereikia tempti į kaimą. Pastebiu, kad miestiečiai atsikrausto į kaimą. Savaime aišku, kad viskas dėl to yra puiku, tačiau jie nesusivokia, kaip reikia gyventi kaime, ir tempiasi paskui save miestą. Dėl to manau, kad sodyboje trinkelių neturėtų būti arba jų turėtų būti minimaliai. Jos taip pat turėtų būti parinktos taip, kad nerėžtų akies, pavyzdžiui, molio ar sendintos rudos spalvos. Tikrai nesiūlau rinktis pigiausio varianto ir taip grįsti takelius. Verta nepamiršti, kad per pastaruosius 30 metų sklypai gerokai sumažėjo, todėl jeigu likusią žaliąją erdvę išgrįsime trinkelėmis, tai gerokai apsunkins vaizdą kieme“, – įsitikinusi A.Audzevičiūtė-Daubarienė.

Veikia savijautą

Pašnekovė pateikia iškalbingus skaičius: nustatyta, kad miestuose vasaros metu po vidudienio asfaltas įkaista iki 45–55 ºC, kiek mažiau įšyla trinkelių ar asfalto plytelių dangos, raudonų / tamsių plytų sienos – 41 ºC, baltos sienos – 38 ºC, o veja tik iki 25 ºC.

„Tai parodo, kaip galima patiems gerinti aplinkos sąlygas. Jeigu būsime atidesni aplinkai ir turėsime pakankamai žinių, tinkamai pasirinksime ne tik želdyno elementus, bet ir statinių apdailą, spalvas ir pan. Mūsų savijauta tiesiogiai priklauso nuo aplinkos sąlygų: būdami vienokioje ar kitokioje aplinkoje, galime jaustis blogai arba atvirkščiai – jaukiai ir patogiai. Natūralios gamtos elementai sukuria palankiausią aplinką ir mikroklimatą, o šis daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Tad įsikūrus nuosavame sklype reikėtų kurti ne pusdykumės, o mūsų gyvenamai vidutinio klimato juostai artimas sąlygas“, – pabrėžia specialistė.

Skurdina veją

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. Trinkelėmis ar betonu iškloti dideli plotai skurdina veją, prisideda prie aplinkos išsausėjimo ir net perdžiūvimo. Tai vyksta labai paprastai: krituliai, kurie susigertų į žemę, nuo dangų staiga nuteka į lietaus kanalizaciją, o dirvožemyje esančią drėgmę betoniniai elementai sugeria ir greitai išgarina per įkaitusius dangų paviršius. „Tikriausiai teko atkreipti dėmesį į tokį reiškinį, kai prie trinkelėmis ar plytelėmis išklotų takų veja išdžiūsta ir būna skurdesnė nei toliau nuo tako esanti žolė? Be to, reikėtų žinoti, kad kietų dangų takai vizualiai suskaido sklypo erdvę, optiškai ją dar labiau sumažindami“, – teigia pašnekovė.

Natūralus ir pigus pasirinkimas

Kaip patvarią, estetišką ir prie kaimiško vaizdo derančią medžiagą tiesti takeliams kraštovaizdžio architektė siūlo atsijų frakciją. Tam reikia paruošti takelio lovelį ir jį pripildyti atsijų. Nors iš karto takelis atrodys kaip ką tik išpiltas žvyras, ilgainiui jam susigulėjus takelis sutvirtės. Anot pašnekovės, danga yra pigi, labai tvirta ir taip greitai neišsibarsto kaip, pavyzdžiui, žvyras ar skalda.

Išbandykite plaukiantį taką

Dar viena lengva, teritorijos neapraunanti ir neapsunkinanti idėja takeliams – plaukianti danga. Anot A.Audzevičiūtės-Daubarienės, taip išsaugosite didesnius žaliuosius plotus, sukurta aplinka bus artimesnė gamtinei ir palankesnė gyventojams. Be to, plaukiančios dangos takų įrengimas yra labai paprastas, sklypo savininkas gali tai įgyvendinti savo jėgomis, sutaupydamas laiko ir lėšų. „Plaukiančios dangos takas kitaip vadinamas punktūriniu taku, kai vienodais atstumais išdėstomi į žemę įleidžiami akmenys ar plytelės. Šis sprendimas labai geras tuo, kad jis neskaido erdvės. Be to, tokiu atveju matysime daugiau žalumos, nes išsaugosime didesnį vejos plotą. Esu įsitikinusi, kad gyvenant kaime reikia išsaugoti kuo daugiau žalumos, nes tuomet kokia prasmė keltis gyventi į namą ir viską aplink išgrįsti sunkia danga? Tai praktiškai tas pats kaip gyventi bute“, – gyvenant arčiau gamtos išlaikyti natūralumą skatina kraštovaizdžio architektė.

Miestuose vasaros metu po vidudienio asfaltas įkaista iki 45–55 ºC, kiek mažiau įšyla trinkelių ar asfalto plytelių dangos, raudonų / tamsių plytų sienos – 41 ºC, baltos sienos – 38 ºC, o veja tik iki 25 ºC.

Takelis išpiltas skalda – už ir prieš

Gana populiaru praėjimus ar įvažiavimus išpilti akmens skalda. Tačiau A.Audzevičiūtė-Daubarienė skeptiškai vertina tokį pasirinkimą. Pasak jos, taip grįstą takelį sunku prižiūrėti: į jį krenta lapai, dėl važinėjimo ar vaikščiojimo išsibarsto akmenukai, jie patenka į veją ir taip gadina vejapjoves. „Skaldos nesipilčiau pati ir kitiems nesiūlyčiau. Jie atrodo gražiai, tačiau jo, kaip tako, funkcija pasidaro ribota. Kaip jį prižiūrėti, nušluoti? Oro srove šalindami šiukšles nupūsite juos į žolę. Taip pat ja nepatogu vaikščioti. Manau, kad tikrai nereikėtų žavėtis tokiu pasirinkimu. Jau geriau iš laukų prisirinkti lauko rieduliukų, vadinamųjų kačių galvų, ir jomis išgrįsti takus. Nors lauko rieduliukai irgi ne pats patogiausias variantas, tai geriau nei visai smulkūs akmenėliai“, – svarsto kraštovaizdžio formavimo specialistė.

Patogus ir jaukus

Po teritoriją tvarkingai ir gražiai išvedžioti mediniai takeliai – puikus pasirinkimas, jeigu jūsų sodyba yra kaimiškoje vietoje. Mediniai takeliai kiemui suteiks jaukumo, juos patogu naudoti. Vienintelis jų trūkumas – pastovi priežiūra. Veikiama kritulių ir oro temperatūrų svyravimų mediena ima tręšti, atsiranda pelėsio, grybelio rizika, todėl svarbus reguliarus impregnavimas. Po medinio tako danga rekomenduojama išpilti smulkesnių akmenukų. Tai užtikrins mažesnę priežiūrą, nes pro tarpus nežels žolė.

Natūralios medžiagos neleis klysti

Kur ir kokią dangą takams kloti, pašnekovės teigimu, padės apsispręsti sklypo planas. Jį geriausia skirstyti į intensyvaus, mažiau intensyvaus ir pasyvaus naudojimo zonas. Ten, kur važinėjama ar vaikščiojama daugiausia, galima rinktis sunkesnes dangas: trinkeles, plyteles ir t. t. Pereinant prie rečiau naudojamų zonų, vietoje technogeninės dangos rinktis gamtines. „Derinant skirtingas dangas reikia nepamiršti vienos paprastos taisyklės. Visos natūralios medžiagos (mediena, žvyras, akmuo, betonas ir kt.) dera tarpusavyje, todėl net ir nepatyrusiam dizaineriui suklysti yra sudėtinga. Visiškai priešinga situacija su dirbtinėmis dangomis, kurios gali ne tik neestetiškai atrodyti, bet ir kenkti aplinkai“, – pastebi A.Audzevičiūtė-Daubarienė.

Basų kojų takas namuose

Rečiau naudojamas praėjimo vietas galima paversti ir nedidele pramoga ar poilsio zona nuosavame sklype įsirengiant basų kojų taką. Tokių minimalistinių takelių, anot kraštovaizdžio architektės, mūsų sodybose daugėja. Takeliui tinka praktiškai visos natūralios medžiagos: kankorėžiai, gilės, akmenukai, smėlis, žvyras, spygliai ir t. t. „Toks takelis ne tik įdomiai, gražiai atrodo, bet ir dažnai naudojamas, – šypsosi pašnekovė. – Teritorijos planavimas, estetiškas erdvių atskyrimas neabejotinai didina sklypo vertę. Tam reikia skirti laiko ir pastangų, darbus patartina atlikti ne paskubomis. Ir be didelių investicijų galima susikurti jaukų kampelį.“