Sodyba ar sodo namelis – didelis džiaugsmas vasarą, tačiau, ko gero, nemaža dalis sodininkų sutiks, kad tai nemaži rūpesčiai žiemą. Ruošiant sodybą žiemojimui, kai joje lankomasi retkarčiais arba nesilankoma visai, tenka apgalvoti klausimus, kurie miestiečiams nė nešautų į galvą. Kaip antai, jei vasarnamis lieka nešildomas, pirmiausia tenka spręsti vandentiekio, namų sandarinimo ir saugumo klausimus. Jei sodyba ir žiemą sulaukia šeimininkų vizitų, tenka skelbti karą atklydusiems graužikams, pasirūpinti šildymu ir kamino priežiūra. Dabar pats metas aplankyti savo sodybą ir apžiūrėti, kiek žalos yra pridarę šalčiai, vėjai, gal ne vėlu daug ką ištaisyti, atlikti iš rudens pamirštus padaryti darbus.

Išleiskite iš sistemos vandenį

Sodiečiai gerai žino, kad privati valda imli ne tik laikui, dėmesiui, bet ir investicijoms. Pro pirštus pažiūrėjus į kai kuriuos priežiūros klausimus, už juos galima nepigiai susimokėti.

Vienas svarbiausių darbų, kurį turėtumėte būti atlikę, jei sodybos šaltaisiais metų mėnesiais nelankysite, – pasirūpinti vamzdynais. Ilgesniam laikui išvykdami iš vasarnamio, nepamirškite, kad nemažai nuostolių jūsų turtui gali padaryti vamzdynuose užšalęs vanduo. Jeigu jo iš sistemos neišleisite, didelė rizika, kad vidaus patalpose laikantis minusinei temperatūrai vamzdžiai sprogs arba nusimaus jų jungtys. Dažniausiai šalčio padarytus nuostolius pastebime atšilus orams, pavasarį.

Vilniuje ir sostinės apylinkėse besidarbuojantis santechnikas Vytautas Bartušis jau ir šią žiemą keliavo į užmiesčio sodybas lopyti šalčio suardytų vamzdynų. Pasak meistro, vandens išleidimu svarbu pasirūpinti iš anksto. „Prieš paliekant sodybą žiemoti, iš vamzdynų reikėtų išleisti vandenį. Jeigu to nepadarėte, greičiausiai jau turite bėdą, ypač jei vidaus patalpos nėra šildomos. Iki pavasario dabar jau nebėra ką daryti“, – atsidūsta pašnekovas.

Tiesa, jei viso vandens iš sistemos išleisti nepavyko, didelės bėdos galima išvengti. Vanduo šaldamas plečiasi, tad jei sistema tik iki pusės užpildyta vandeniu, vamzdis sprogti neturėtų. „Aišku, idealu, jei vamzdis sausas, bet jeigu jis užpildytas iki pusės ar jame vos keli lašai – nieko tokio“, – ramina meistras.

Nepamirškite vandens šildytuvo

Dar vienas svarbus darbas, kurį reikėtų suskubti padaryti, jei to nepadarėte iš rudens, – išleisti vandenį iš elektrinio vandens šildytuvo. Pasak V.Bartušio, šį darbą reikėtų padaryti dėl dviejų priežasčių: pirma – apsaugoti nuo užšalimo, antra – dėl higienos. „Įsivaizduokite, vanduo stovi 5–6 mėnesius. Jis ilgainiui pradeda rūgti, todėl po kiek laiko ten bus bakterijų veisykla. Dėl pačių šeimininkų ramybės, rekomenduoju nepamiršti išleisti vandens iš elektrinio vandens šildytuvo“, – pasirūpinti ne tik įrenginio saugumu, bet ir higiena ragina pašnekovas.

Jei minusinė temperatūra laikosi ir vonios kambaryje, tualete, derėtų išleisti vandenį iš tualeto bakelio bei klozeto.

Saugokitės nuo graužikų

Tuščia sodyba net ir žiemą nebus visiškai tuščia, jeigu paliksite kiauras namo ertmes. Pirmiausia reikėtų užsandarinti visas landas, kad graužikų kontrolė nevirstų kova su vėjo malūnais. Taip pat, jei įmanoma, reikėtų pašalinti graužikams prieinamus maisto šaltinius. Kaip žinia, iš laukų, miškų atklydę graužikai ieško sotaus ir šilto kampelio peržiemoti, todėl kruopas, miltus, makaronus ar kitus birius ilgo galiojimo produktus laikykite stiklinėje taroje su metaliniu dangteliu. Tokiu būdu būsite ramūs, kad ligas ir nešvarą nešiojantys graužikai nesilies prie jūsų maisto.

Taip pat patartina prieskonių, žolelių, sėklų nelaikyti plastikinėse ar popierinėse pakuotėse. Tam puikiai gali tikti medinės daiktadėžės. Pelėms ir žiurkėms vidaus patalpose taip pat nepalikite prieinamo vandens šaltinio.

Sodiečiai pataria ir visiškai neuždaryti kambarių durų. Pasitaiko atvejų, kai į namus patekusios pelės ar žiurkės neradusios išėjimo tiesiog prasigraužia pro duris.

Gana dažnai žiurkių ir pelių taikinyje atsiranda kanalizacijos gofros. Jeigu yra galimybė, išorinius vamzdynus verta papildomai apvynioti apsauginėmis priemonėmis.

Norint apsaugoti sodybas nuo graužikų, svarbu vadovautis šiais pagrindiniais keturiais žingsniais:

·  Pamačius, kad į spąstus pakliuvo pelė ar žiurkė, būtina imtis rimtesnių priemonių, nelaukiant graužikų pagausėjimo. Jie dauginasi gana greitai, todėl kova vėliau gali būti tik sunkesnė.

·  Panaikinti galimas graužikų patekimo landas ir, jei įmanoma, traukos šaltinius.

·  Tinkamo masalo pasirinkimas.

·  Masalo dėžučių stebėsena ir jų papildymas. Galima imtis rodenticidų, kuriuos rinktis reikėtų priklausomai nuo to, kokioje aplinkoje juos naudosite – drėgnoje ar sausoje.

Jei sodyba šaltuoju metų laiku stovi tuščia, pasirūpinkite, kad paliktumėte gyvenamąjį namą su sandariai uždarytais langais. Net ir per nedideles ertmes į namus skverbiasi drėgmė, o tai gali būti pelėsio atsiradimo priežastis.

Kūrenkite atsakingai

Jeigu gyvenamasis namas šildomas kietu kuru, nepamirškite išvalyti kamino. Nors jį geriausia valyti iki kūrenimo sezono pradžios, pasirūpinti namų saugumu niekada nevėlu. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad nevalyti, netvarkingi dūmtraukiai gali sukelti gaisrą. Dūmtraukyje kyla suodžių gaisras, kuris, suardęs dūmtraukį, persimeta į patį pastatą. Suprasti, kad dūmtraukis užsikišęs, galite pastebėję sumažėjusią trauką ir į patalpas besiveržiančius dūmus.

Norėdami, kad kaminas neapsineštų suodžiais, pasirūpinkite kokybišku kietu kuru. Krosnies niekuomet nekūrenkite drėgnomis malkomis, nes nuo jų dūmtraukyje ir pačioje krosnyje kaupiasi suodžiai. Taip pat nesišildykite fanera, lakuotomis lentomis ir kitomis krosnims netinkamomis medžiagomis.

Gaisras kyla dėl neapdairumo

Gaisrą sodyboje gali sukelti ne tik netvarkingas dūmtraukis, bet ir šeimininko aplaidumas. Jeigu šalia krosnies laikote degias medžiagas (malkas, batus, drabužius ir t. t.), stipriai rizikuojate. Didelė kaitra ar iššokusi žarija gali tapti gaisro priežastimi.

Svarbu ir tai, kad aplink krosnį grindys būtų išklotos nedegia medžiaga. Idealu, jei aplink krosnies perimetrą bus išklotos plytelės. Tokiu būdu nukritusi žarija neįsirusens ir neįžiebs gaisro.

Tik saugiai instaliacijai

Jeigu žiemą atvykę į sodybą ją dalinai šildote elektriniais radiatoriais, būkite budrūs. Jų elektrikai nepataria jungti ne tik į elektrinius prailgintuvus, bet ir ten, kur veikia ne vieną dešimtmetį menanti elektros instaliacija. Visoje Lietuvoje dirbantis elektrikas Jonas sako, kad norint šildytis elektriniais šildytuvais svarbu pasirūpinti tvarkinga elektros instaliacija. Ne paslaptis, kad tokie įrenginiai galingi, todėl vienu metu įjungus kelis šildytuvus, paprastai sakant, išmuša saugiklius. „Saugikliai skirti tam, kad apsaugotų elektros instaliaciją nuo perkrovos. Kitu atveju, laidai šyla, užsidega izoliacija. Taip ir kyla gaisrai. Jeigu namas senas, su netvarkinga elektros instaliacija, tokių elektrinių „pečiukų“ jokiu būdu nepatarčiau jungti“, – pasirūpinti tvarkinga instaliacija, jei namai papildomai šildomi elektriniu radiatoriumi, skatina elektrikas.

Tokių radiatorių taip pat nereikėtų palikti veikti ilgesniam laikui, be priežiūros. Neapstatykite radiatorių daiktais, nedžiaukite ant jų drabužių, rankšluosčių.

Valykite lietvamzdžius

Žiemą reguliariai išvalykite lietvamzdžius. Vėjas į juos atneša ne tik lapus, bet ir smulkias šakeles, dulkes. Per laiką juose susidaro nemažai purvo, o per užsikimšusius lietvamzdžius normaliai negali tekėti vanduo. Per viršų tekanti srovė drėkins sienas, skverbsis į pamatus, todėl lietaus surinkimo sistemoje „kamščių“ būti neturėtų.

Medžių šakos

Ši žiema jau parodė, kad gali būti ir šalta, ir labai snieguota. Iškritęs sniegas nemažai žalos padarė Rytų Lietuvoje, kur šlapio sniego neatlaikiusios medžių viršūnės griuvo ant žemės, kai kur kliudyti ir pastatai. Dėl to kiekvieną rudenį ir pavasarį derėtų kritiškai įvertinti, ar virš pastatų kabančių šakų nereikėtų nugenėti.

Langai, durys, ventiliacija

Jei sodyba šaltuoju metų laiku stovi tuščia, pasirūpinkite, kad paliktumėte gyvenamąjį namą su sandariai uždarytais langais. Net ir per nedideles ertmes į namus skverbiasi drėgmė, o tai gali būti pelėsio atsiradimo priežastis. Be kita ko, nesandarūs plyšiai prie durų ir langų lemia didelius šilumos nuostolius.

Jei namai turi ventiliacijos sistemą, kartkartėmis žvilgtelkite, ar ventiliacijos angose nėra ledo, sniego, nešvarumų.

Saugokitės nuo ilgapirščių

Svarbu sodybą apsaugoti ne tik nuo gamtos siurprizų, bet ir nuo nepageidaujamų žvilgsnių. Specialistai pataria išvykstant iš sodo namelio ar sodybos užtraukti užuolaidas. Taip pat nederėtų brangių daiktų laikyti ant palangių.

Be kita ko, pastebima, kad vagys dažniau renkasi apleistas sodybas, kur, tikėtina, nebus užklupti šeimininkų. Dėl to net ir tvarkingos aplinkos palaikymas gali sumažinti vagystės riziką. Ne mažiau svarbu įdėmiai apžiūrėti pastatų spynas, įvertinti jų nusidėvėjimą. Atkreipkite dėmesį, ar ant spynų nelaša vanduo, ar jos nebus užšalusios, kai prireiks atrakinti spynas. Taip pat policijos pareigūnai ragina raktus turėti su savimi, užuot slėpus juos sodybos kieme, po durų kilimėliu ar pašto dėžutėje. Absoliuti dauguma (apie 80 proc.) įsilaužimų ir vagysčių įvyksta išdaužus langų ar durų stiklą arba išlaužus lango varstymo mechanizmą. Dėl to vagišiams nebus sunku nugvelbti stalčiuose ar kitur paliktus raktus nuo sandėliuko, garažo ir kitų patalpų, kuriose laikote sodo, daržo techniką.