Jau beveik metai vyksta Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Nors prasidėjus karui daug kalbėta apie civilinę gynybą, išgyvenimą ekstremaliomis sąlygomis, regis, nurimome ir vėl grįžome į kasdienybę. Tačiau ne be reikalo sakoma: „Nori taikos – ruoškis karui.“ Specialistai primena, kad kiekvieno mūsų namuose turėtų būti suruoštos atsargos kritiniam atvejui, o jei gyvenate sodyboje – būtina pasirūpinti saugiu kampeliu, kuriame būtų galima išgyventi net kelias dienas.

Pasigedo informacijos

Sausį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad tik 9 proc. gyventojų tikrai žinotų, kaip elgtis stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių atveju. Dar 41 proc. žmonių mano, kad žinotų, kaip tokiais atvejais elgtis. Tik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų turi susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais yra aptarę 15 proc. gyventojų. Būtiniausių atsargų 72 val. (maisto, vandens, vaistų, higienos priemonių) pasiruošę turi 50 proc. šalies gyventojų.

Į VL redakciją kreipėsi skaitytoja Angelė P. ir sakė, kad prasidėjus karui Ukrainoje tiek televizijoje, tiek spaudoje buvo daug kalbėta apie tai, kaip kiekvienas mūsų turėtų pasirūpinti savo saugumu, tačiau pastaruoju metu tokių pranešimų praktiškai neliko. Moteris sako turinti išvykimo krepšį, tačiau norinti tinkamai pasiruošti ir rūsį, jeigu jame tektų ilgiau pabuvoti krizės atveju. „Vis matau per televiziją, kad ukrainiečiai oro pavojaus metu slepiasi namų rūsiuose. Įdomu, kaip juos reikia paruošti gyvenimui ir ką juose būtina turėti“, – teiravosi VL skaitytoja.

Kaip rūsį paversti slėptuve?

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Pučkytė sutinka, kad praėjus metams po karo Ukrainoje pradžios, dalies gyventojų budrumas nebe toks didelis, koks jis buvo praėjusių metų pradžioje. Ji pabrėžia, kad savo saugumu būtina rūpintis iš anksto, todėl svarbu turėti ne tik išvykimo krepšį – jeigu gyvenate individualiame name su rūsiu, jį būtina pritaikyti išgyvenimui.

Kaip rodo praktika, prasidėjus karui gyventojai dažnai lieka be elektros, todėl idealu, jeigu gyventojas turi nuosavą generatorių. Benzininis ar dyzelinis – priklauso nuo turimo automobilio naudojamų degalų. Specialistai pataria didelio generatoriaus nepirkti, nes energijos poreikiai bus minimalūs. Svarbiau, kad būtų ekonomiškas ir tylus. Patartina, kad būtų nešiojamas. Tokį prietaisą galima pritaikyti kasdienėje buityje ir lengviau transportuoti, jei reikėtų skubiai evakuotis. Generatorius padės ne tik apšviesti patalpą, bet ir įkrauti telefonus ir kitus elektrinius įrenginius.

„Prieš perorganizuojant rūsį, svarbu įsitikinti, kad jis pakankamai tvirtas, jo sienos neįgrius vykstant sprogimams. Jeigu rūsio konstrukcija kelia abejonių – tai nebus saugi slėptuvė. Vis dėlto, jeigu rūsys tvarkingas, jame dažnai yra laikomos įvairios statybinės medžiagos, atlikusios po remonto. Kritiškai peržiūrėkite, kas reikalinga, o ko vertėtų atsisakyti, kad jos neužimtų papildomos vietos. Pavyzdžiui, jeigu yra atliekamų statybinių putų, jos puikiai tiktų pakloti ant grindų. Paklojus pledą ar kilimą, jau galima daug šilčiau sėdėti ar miegoti. Jeigu rūsys yra su langais, juos reikėtų apdėti smėlio maišais – jie turėtų slopinti smūgio bangą. Nepamirškite ir ventiliavimo. Reikėtų turėti maždaug 150 mm diametro vamzdį (jį būtina apsaugoti nuo lietaus), kurį būtų galima išvesti į lauką gauti šviežiam orui“, – dėsto D.Pučkytė, pridurdama, kad gera ventiliavimo sistema rūsyje neleis kauptis drėgmei. Jei yra galimybė, idealu, jei rūsys turės atsarginį išėjimą. Jis reikalingas tam atvejui, jeigu pagrindinis išėjimas būtų užverstas.

Specialistė taip pat pataria turėti atsidėjus kelis drabužių komplektus, šiltesnių drabužių, kurie praverstų, jei tektų porą dienų ar ilgiau pralaukti slėptuvėje. Taip pat būtina turėti dujų balioną ir kaitlentę, ant kurios ruošite maistą. Apgalvoti būtina ir tualeto patalpą. Paprasčiausia būtų nusipirkti elementarų kelioninį biotualetą. Kitu atveju, iškasti duobę arba įrengti rezervuarą. Būtina paminėti, kad norint išlaikyti diskretiškumą ir bent minimalų komfortą, patartina tualetą įrengti atskirai ar bent jau numatyti pertvaras nuo bendros patalpos. „Pats primityviausias būdas – polietileniniai maišeliai ir kibirai gamtiniams reikalams atlikti“, – aiškina specialistė.

Būtina kaupti maisto atsargas

Susikūrus slėptuvėje minimalų komfortą, reikėtų pagalvoti apie būtinus maisto produktus ir kitus išgyvenimui reikalingus produktus. Pirmiausia būtina pasiruošti vandens atsargas. Suaugęs žmogus per parą su prakaitu, iškvėptais garais ir šlapimu netenka vidutiniškai 2,5 litro vandens. Nepapildžius vandens, organizmą ištinka dehidratacija. Paskaičiuokite pagal šeimos asmenų skaičių, kiek reikės vandens maždaug dviejų savaičių laikotarpiui. Patartina turėti šiek tiek rezervo nenumatytiems atvejams, tokiems kaip ilgesnis laiko tarpas blokadoje ar papildomų asmenų atsiradimas slėptuvėje.

„Taip pat labai svarbu turėti ilgai negendančių maisto produktų: kruopų, cukraus, druskos, lašinių, bulvių, makaronų, mėsos, daržovių konservų, medaus, arbatos. Šių produktų reikia turėti mažiausiai 72 valandoms“, – primena PGV Civilinės saugos skyriaus atstovė.

Investuoja į slėptuves

Kilus karui Ukrainoje, išaugo slėptuvių įrengimo paslauga. Apie tai pasakoja įmonės „Akmens asai“ atstovas Saulius Dimša. Pasak jo, anksčiau žmonės užsisakydavo vyno rūsius, tačiau dabar, karo akivaizdoje, kelis kartus padaugėjo slėptuvių užsakymai. „Vyno rūsys ar slėptuvės įrengimas – didelio skirtumo nėra. Tiek vienas, tiek kitas rūsys tvirtas, nes sienų storis yra daugiau nei pusė metro. Skirtumas tik tas, kad vyno rūsiui nereikia atskirų kambarėlių ir patalpos ar pertvaros generatoriui“, – sako pašnekovas.

Slėptuvės dydis daugiausia priklauso nuo užsakovo kišenės. Už savo ir savo šeimos saugumą būtina susimokėti. Įrengimo kaina – 1,5 tūkst. eurų už kv. m. Pasak jas montuojančio meistro, pasitaiko ir 50 kv. m slėptuvių užsakymų, tačiau standartiškai jos statomos 25–30 kv. m pločio.

„Praėjusiais metais turėjome 24 užsakymus, tačiau spėjome įrengti 18 slėptuvių. Paklausa tikrai didelė. Tokių slėptuvių po gyvenamuoju namu nedarome, nes tai būtų kosmiškai brangu. Geriausia slėptuvę įrengti šlaite, tik svarbu, kad ten nebūtų aukštas gruntinis vanduo. Kol kas žmonės slėptuves statosi kaip poilsio zoną. Pastato ten biliardo stalą. Niekas nesitiki karo, tačiau jeigu taip nutiktų – būtų pasiruošę saugią vietą“, – tikina S.Dimša.

Pardavinėja senąsias slėptuves

Be to, skelbimų portaluose padaugėjo skelbimų, siūlančių įsigyti įvairaus dydžio slėptuves. Tiesa, dažniausiai jos miesteliuose ar didžiuosiuose mūsų miestuose. Kaip VL pasakojo nekilnojamojo turto agentas Darius Daugėla, tokio turto prekyboje būdavo visada, tačiau jis perkamas ne dėl saugumo, o dėl komercinių tikslų. Nuo sovietų okupacijos laikų, kai po gamyklomis, daugiabučiais buvo privaloma įrengti slėptuves, tokių vietų buvo nemažai, tačiau slėptuves dažniausiai perka ne dėl to, kad turėtų saugų prieglobstį, o tam, kad galėtų įsirengti komercines patalpas: sporto klubus, sandėlius ir kt.

Pasirūpinti ūkiu

Gyvename šalia Astravo atominės elektrinės, praėjusiais metais vyko įnirtingi mūšiai prie Zaporožės, Ukrainoje, kur stovi didžiausia Europoje branduolinė jėgainė. Natūralu, kad žmonės prisimena istoriją ir mintimis grįžta į Černobylio avarijos metus, kai Europa masiškai nukentėjo nuo pasklidusios radiacijos. Kokių saugumo priemonių reikėtų imtis ištikus tokiai nelaimei?

Vilniaus PGV Civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė D.Pučkytė sako, kad jei kiltų radiacinis pavojus, jūsų turima slėptuvė (šiuo atveju gali būti butas ar gyvenamasis namas) turėtų būti izoliuota nuo išorinio pasaulio. Paprastai sakant, visa ventiliacijos sistema turėtų būti uždaryta, langai taip pat turėtų būti papildomai apsaugoti, kad radioaktyvios dalelės neprasprūstų į vidų. Taip pat reikėtų uždaryti visas duris, langus ir orlaides, uždengti dūmtraukius ir kitas angas. Langus ir duris reikėtų apklijuoti popieriaus ar apsauginėmis juostelėmis. Plastikiniai langai ir balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia. Vis dėlto, specialistai rekomenduoja slėptis namo rūsyje, tačiau, jei jo nėra, tuomet reikėtų laikytis pastato vidurio, stengtis būti toliau nuo išorinių pastato sienų ar pastogės. Nepamirškite kartu pasiimti naminių gyvūnų.

„Gyvenantiems kaime labai svarbu visą žemės ūkio techniką įvaryti į angarus, kad ji nebūtų užteršta radioaktyviomis dalelėmis. Taip pat visus gyvulius būtina suginti į tvartus, fermas. Parūpinkite gyvuliams vandens ir pašarų patalpose, nes jų nebus galima išginti į lauką. Būtina uždengti šulinius, apie vandens vartojimą iš atvirų vandens šaltinių negali būti net kalbos“, – pasirūpinti ūkio apsauga esant radiaciniam pavojui ragina D.Pučkytė.

Kas turėtų būti išvykimo krepšyje?

·         Žibintuvėlis su papildomais elementais.

·         Svarbūs dokumentai – gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo teisės, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai.

·         Artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų).

·         Radijo imtuvas su papildomais elementais.

·         Akiniai ar kiti regai ir klausai reikalingi daiktai.

·         Maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas.

·         Papildomas maistas esant specialiesiems poreikiams.

·         Mechaninis konservų atidarytuvas.

·         Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas.

·         Maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės.

·         Žaislai ir (ar) knygos vaikams.

·         Drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės).

·         Tualetiniai reikmenys – rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.

·         Šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis.

·         Kaukė nuo dulkių.

·         Degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę.

·         Pieštukas ir popierius.

·         Grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų).

·         Cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas).

·         Šeimos nariams būtini medikamentai.

Daugiausia naujienų ir aktualiausios informacijos apie tai, kaip reikėtų elgtis esant ekstremaliai situacijai, rasite puslapyje www.lt72.lt.