Obelų žydėjimas vėluoja tarsi baimindamasis, kad negrybštelėtų šalnos. Sodininkai nedrįsta prognozuoti, kokį derlių skins rudenį. Prasiskleidžiantys žiedų kerai verčia bent trumpam pamiršti materialius dalykus. „Žmogui reikia dvasinės harmonijos“, – sakė mišrų ekologinį sodininkystės ūkį puoselėjanti senjorė.
Trijų kartų sodas
Janinos ir Antano Drungilų
ekologiniame sode Šukaičių kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, nužydėjo
trešnės, vyšnios, dar baltuoja kriaušės, pamažu skleidžiasi obelų
žiedai. Pastarosios šiemet vėluoja kaip reta – tokios žvarbios gegužės
seniai nebuvo. Uogyne, užimančiame pusę hektaro, anot Janinos, atsargiai
skleidžiasi šilauogės, lyg saugodamosi šalnų. Gervuogės, avietės pražys
gerokai vėliau.
„Mišrus sodas mus gelbsti, – atskleidė J.
Drungilienė. – Jeigu neuždera obelys, kriaušės, padėtį taiso uogynai,
graikiniai riešutmedžiai.“ Savo užaugintus vaisius ir uogas Drungilai
patys realizuoja Rietavo ir Klaipėdos turguose – pirkėjai juos gerai
pažįsta.
Drungilų sodo istorija ypatinga – tęstinė: dalis obelų
sodintos Janinos senelių tarpukariu, kitos – tėvų sovietmečiu. Ji su
vyru ekologinį sodą įveisė beveik prieš 20 metų. Vaismedžiai užima
pusantro hektaro. Beje, visos obelys dera – netgi seniausių veislių.
Visgi sodininkai daugiausia tikisi iš jauno obelų sodo, pasodinto prieš 7
metus – įvairių naujų veislių obuoliai turėtų būti skanūs.
Tačiau
prognozuoti derliaus ekologinio sodo šeimininkai nesiryžo. Anot Janinos,
pernai taip gražiai baltavo obelys, bet dėl karščio, sausros obuolių
užderėjo nedaug. „Dabar irgi, rodos, obelys žada gerą derlių, bet kas
žino, kas bus. Juk jau prasideda sausra – tokio sodo nepalaistysime, –
neabejojo pašnekovė. – Bet dabar galime džiaugtis žydėjimu – tai šventė,
atgaiva sielai. Taip norisi sugerti šį grožį.“ Pasak buvusios pedagogės
J. Drungilienės, žmogui reikia dvasinės harmonijos – ne tik materialių
dalykų, bet ir džiaugsmo. Šie sodininkai, išėję užtarnauto poilsio,
stengiasi gyventi darnoje su gamta, pastebėti subtiliausius pokyčius ir
jais grožėtis. Jie nesigaili vasarą nespėję nuskinti trešnių – palieka
paukščiams, anot sodininkų, reikia ir su jais pasidalinti. Antanas
sumeistravęs ir į medžius varnėnams įkėlęs 50 inkilų. „Kaip jie dabar
triūsia ieškodami maisto savo jaunikliams – visas erkes mūsų aplinkoje
išrinko“, – šypsojosi J. Drungilienė.
Lietuviški obuoliai nuvertinami
Sodininkas Romas Petkevičius iš Tilvikų kaimo, Vėžaičių seniūnijos, paskutinius savo obuolius Gargždų turguje pardavė balandžio pabaigoje. Dabar čia pirkėjams siūlo žmonos Barboros pagamintus gardžius obuolių sūrius, sultis. Praėjusį rudenį obuolių derlius šiuos sodininkus džiugino. „Daug užderėjo pernai, bet nedideli užaugo, – patikino B. Petkevičienė. – Gyveni ir mokaisi – turi ir nuostolio, ir pelno. Reikėjo retinti užsimezgusius vaisius, bet pritrūko darbo rankų.“
Ji stebėjosi vėsiu pavasariu – gegužės antroje pusėje žydėjo viena kita obelis. „Pražys vėliau, bet šiemet prognozuoju per pusę mažesnį derlių, nes kai kurių veislių obelys pramečiuoja – praėjusiais metais itin gausiai žydėjo, tai šiemet bus tuščios“, – atskleidė pašnekovė. Prieš dešimtmetį užveistame sode, užimančiame du hektarus, auga 40 veislių obelys – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų. Petkevičiai turi rūpesčių – nuo ankstyvo pavasario darbų daug, bet netrūksta ir džiaugsmo. „Jeigu būtų tik vargas, nežiūrėčiau į tą pusę, – neslėpė B. Petkevičienė. – Sodo žydėjimas – nuostabus laikas. Pavasarį nudirbęs darbus ateini pasivaikščioti, pasigrožėti – malonumui mūsų sodas. Rudenį obuolius nuskinti padeda vaikai, anūkai, giminaičiai.“ Apie dešimtį kilometrų nuo uostamiesčio centro nutolusiame Žemgrindžių kaime, Sendvario seniūnijoje, sodininko mėgėjo Prano Šapalo sode praėjusį savaitgalį obelys baltavo tarsi būtų apkritusios sniego dribsniais. Abu su žmona grožėjosi tuo stebuklu. „Gal nebus pakenkusios šalnos, kelias naktis gąsdinusios, gal šiemet paklausesni bus mūsų obuoliai, – svarstė P. Šapalas, ketvirčio hektaro sodo šeimininkas. – Dabar lietuviškas obuolys nevertinamas – žmonėms reikia egzotikos. Pernai rudeniniai obuoliai supuvo, žieminių dar yra sandėlyje.“ Tačiau ir šiam senjorui žydintis sodas – atgaiva širdžiai.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus duomenimis, praėjusiais metais rajone deklaruota 27,21 ha sodų, 89,12 ha uogynų, 51,84 ha sodų ir daugiamečių uogynų, mišrių sodų ir uogynų.Obelų sodų – 10 ha (iš jų 4,48 ha Vėžaičių seniūnijoje), aviečių uogynų – 13,84 ha (iš jų 6,26 ha Vėžaičių seniūnijoje), braškių – 18,83 ha (iš jų 6 ha Agluonėnų seniūnijoje), šaltalankių – 42,70 ha (iš jų 13,91 ha Judrėnų seniūnijoje), šilauogių – 9,69 ha (iš jų 3,28 ha Dauparų–Kvietinių seniūnijoje), trešnių – 1,17 ha.
Virginija LAPIENĖ