Sodų bendrijose – jokių parduotuvių, vaikų darželių, automobilių remontų, jokio kitokio verslo. Būtent to siekia sodų bendrijų organizacijos. Jų vadovų teigimu, soduose gyvenantys žmonės pavargo nuo atėjūnų keliamo triukšmo, taršos, nesiskaitymo su vietiniais. Tokius vargus suprantančios 5 Seimo narės įregistravo pataisą uždrausti bet kokią ūkinę komercinę veiklą sodų bendrijose. Laisvosios rinkos instituto ekspertų teigimu, tai yra vienas originalesnių sumanymų, kuris ne tik neproporcingas pagal neva daromą žalą, bet ir sugrąžintų Lietuvą į sovietinius laikus.

Sodų bendrijoje prie pat Vilniaus šalia kiekvieno namo – prisirpę obuoliai, akį traukia daržo gėrybės. Bet vietiniai sako, kad ramybę čia drumsčia privatus vaikų darželis. Jo vadovo teigimu, su kaimynais visaip stengiamasi nesipykti, neužkliūti, bet ginčai dėl veiklos pasiekė teismus.

„Viename skunde buvo paminėta, kad tėvai atveža arba atveda vaikus ir tuo trukdo bendrijos gyventojų gyvenimą. Taip pat buvo skundžiamasi ir dėl taršos, bet, na, dėl taršos galėčiau argumentuoti, kad šalia yra Geležinio vilko gatvė, kur eismo intensyvumas yra, šimtais tūkst. kartų galbūt didesnis“, – pasakojo vaikų darželio direktorius Aidas Vaitekūnas.

Kliūva sodų gyventojams ir kitokia veikla. Situacija esą tapo nevaldoma ne tik sostinėje, bet ir bendrijose aplink visus didžiuosius miestus.

Remontuojamos mašinos, veikia viešbučiai, degalinės, yra parduotuvėlių, turgaviečių, kioskų. Triukšmas, šiukšlės, kelio dangos ir vejų gadinimas, galų gale, esą nesaugu: nėra šaligatvių, vaikai laksto gatvėmis. Toks gyvenimas, aiškina sodų bendrijų organizacijos, neturi nieko bendra su mėgėjiška sodininkyste, kuri įtvirtinta Sodininkų bendrijų įstatyme.

„Iš valstybės ir savivaldybių mes praktiškai nieko negaunam, viską tvarkomės patys. Keliai priklauso valstybei, bet mes juos taisom, remontuojam ir tvarkom. Gatvių apšvietimai, vandentiekis – viskas sukurta mūsų rankomis. Ir staiga ateina verslininkas, kuris nori vystyti kažkokį verslą, į sukurtą infrastruktūrą, ir jis diktuoja savo sąlygas – 1 ar 2 žmonės šimtui žmonių. Tai kur visuomenės interesas?“, – piktinosi Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitekūnas.

Į sodų gyventojų norus atsižvelgė pusę metų dirbusi darbo grupė ir 5 valdančiųjų atstovės Seime įregistravo pataisą. Ji sodo bendrijos teritorijoje uždraustų bet kokią ūkinę komercinę veiklą.

„Patikslinami sodininkų bendrijų teisiniai santykiai su juridiniais ir fiziniais asmenimis ir, žinoma, dėl komercinės veiklos. Daug rūpesčių kelia sodų bendrijose, kur yra sklypas šalia sklypo, atsirandančios benzino kolonėlės, mašinų remontavimo dirbtuvės, lentpūvės. Mes kalbame apie pačių sodų bendrijų teritoriją, kuri dažnai būna aptverta tvora“, – sakė Seimo LVŽS frakcijos narė Asta Kubilienė.

„Lietuvoje sodininkų yra 220 tūkst. be šeimos narių. Tai 0,5 mln. suaugusių žmonių, kurie turi savo interesus, kuriems garantuoja galimybė gyventi, poilsį kurti, kurti gėrybes ir gyventi sveikai. Tai todėl mes kaunamės už tai, kad tą sveiką gyvenseną, būseną toliau išlaikyti“, – teigė Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas R. Vaitekūnas.

Bet pataisa kliūva ir teisininkams, anot kurių, iniciatyva apribotų paslaugų teikimo laisvę, garantuojamą kitų teisės aktų, ir ekspertams. Šių teigimu, buvę kolektyviniai sodai, kur tik vasaromis marinuoti agurkai, jau seniai virtę nuosavų nuolat gyvenamų namų rajonais ir sovietmečio taisyklės – jau neįmanomos.

„Tegul pasižiūri – už lango XXI a. Natūralu, kad dalis gyventojų iš tikrųjų soduose dabar jau ir gyvena, sodai transformuojasi į gyvenamuosius kvartalus. Ir tai, kad tenai atsiranda parduotuvės, vaikų darželiai, degalinės, yra nuostabu. Žmonėms tos infrastruktūros reikia. Ir jie ten susikuria. Tai drausti soduose, ypač turint galvoje, kad dabar žmonės ten gyvena, darželius ir parduotuves yra visiškas absurdas“, – kalbėjo LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

„Visos sodų bendrijos dabar aplinkui Vilnių tampa privačių, nuosavų gyvenamųjų namų rajonais. Tai reikėtų turbūt bandyti tvarkyti į tą pusę, kad įforminti tą namų kvartalą ir tada būtų galima visą kitą įstatyminę bazę sutvarkyti taip, kad ir gatvės būtų perduotos normaliai į miesto teritorijas, ir visi kiti reikalai. Kolektyviai sodai tikrai yra nebe tai, kas buvo tais laikais“, – teigė vaikų darželio direktorius A. Vaitekūnas.

Serialą „Rojus Lietuvoj“ primenančią pataisą svarstyti Seimui ketinama pateikti netrukus. Jeigu Seimas pritartų, ūkinė komercinė veikla sodų bendrijose būtų uždrausta nuo sausio. Atgaline data draudimas negaliotų, bet esą būtų pretekstas patikrinti, ar visos dabartinės veiklos yra teisėtos, su legaliai gautais leidimais.

Irma Janauskaitė