Skulptorė Danielė Šležienė želdinimu susidomėjo prieš penkiolika metų. Kuriant kraštovaizdį, pasak menininkės, būtina paisyti logikos ir atsižvelgti į sklypo savininko gyvenimo būdą bei individualius poreikius.

Kraštovaizdžio formavimo menas D.Šležienės gyvenime atsirado atsitiktinai. Kartą viešėdama vienoje sodyboje ji neprašyta papasakojo, ką joje pakeistų. „Kai baigiau dėstyti savo viziją, sodybos šeimininkė pasakė, kad ką tik išvardijau viską, kas rūpėjo jai pačiai. Kitą kartą, atvežusi užsakytą skulptūrą, radau nukastą šlaito dalį ir pradėtą sklypo rekonstrukciją. Moteris man papasakojo, kad įsigijusi namą su jau suformuotu sklypu ir ėmusi čia gyventi pastebėjo, kad čia jaučiasi nekaip. Ji tikino, kad jai labai patiko mano nupasakota sklypo vizija, ir paprašė jį pertvarkyti“, – pasakojo Danielė. Toks buvo pirmasis D.Šležienės užsakymas.

Jį vykdydama menininkė susidūrė su tam tikru iššūkiu. „Tuo metu mane trikdė, kad šis sodas buvo projektuotas žinomos architektės. Jaučiausi besikišanti į svetimą kūrinį. Tačiau tas nerimas ir padėjo susiformuoti požiūrį į privataus, asmeninio sodo kūrimą“, – pabrėžė Danielė ir pridūrė, kad kurdama kraštovaizdį visada atsižvelgia į individualius sklypo savininko poreikius, stengiasi pritaikyti jį konkrečiam žmogui ar šeimai.

„Juk jei reikia drabužio, galima dėvėti seną, skolintą (galbūt šiek tiek perdarytą) arba eiti į parduotuvę ir įsigyti naują – tokį, kokį nešioja daugelis. Jei tai tenkina, nieko daugiau ir nereikia. Bet jei norisi kažko daugiau, tenka pasitelkti išmonę, o jei jos pritrūksta, kviesti į pagalbą meistrą“, – tikino pašnekovė, kraštovaizdžio kūrimą vadinanti taikomuoju menu. Kodėl taikomuoju? Todėl, kad kuriant aplinką kraštovaizdžio specialistui svarbu ne tik leisti lietis vaizduotei, bet ir pritaikyti sklypą individualiam žmogui. „Sodas ir sodininkas turi tikti vienas kitam“, – įsitikinusi architektė.

Jai patinka imtis sodų rekonstrukcijos. Asmeninio archyvo nuotr.

Reikia improvizuoti

D.Šležienei labiausiai patinka gamtinis, natūralus sodas. Jai prie širdies japoniškas požiūris į gamtą. Tiesa, jis artimas mūsų kraštui. „Svarbu ne kopijuoti, o improvizuoti, ieškoti modernių meninių sprendimų. Visada klausiu savęs, koks turėtų būti lietuviškas sodas, kuriame derėtų vizualiniai ir komforto sprendimai“, – sakė menininkė ir pridūrė, kad būdama skulptorė daug dėmesio skiria mažajai architektūrai, sklypo skirstymui funkcinėmis zonomis bei harmoningos aplinkos kūrimui. Pasak jos būtų tobula, jei aplinka būtų kuriama tuomet, kai architektai projektuoja namą, nes daugelį sprendimų lemia užsakovų gyvenimo būdas, tad ir koncepcija turėtų būti bendra.

Negailėjo patarimų

Paklausta, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį kuriant kraštovaizdį, D.Šležienė tikino, kad planuojant erdves reikia remtis logika, o ne principu „patinka – nepatinka“.

„Kraštovaizdį reikia pritaikyti prie supančios aplinkos ir architektūros. Mėgstu akmenį, bet jis turi būti naudojamas saikingai ir prasmingai. Patinka spygliuočiai, bet lapuočių turėtų būti bent jau du trečdaliai. Tuščių vietų geriau nepalikti neišnaudotų. Tegul auga įvairūs gėlynai ar augalų guotai. Patarčiau pabrėžti sezoniškumą, grožį derinti su nauda. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti detalėms. Augalus renkuosi kruopščiai, atsižvelgdama į konkretų sklypą, bet, žinoma, turiu ir savo „mylimukus“, pvz., šermukšnius“, – pasakojo želdintoja.

Jai patinka sodų rekonstrukcija, kai reikia formuoti, genėti augalus. Pasak pašnekovės, kartais užtenka pakeisti vos kelias smulkmenas, kad pasiektum optimalų rezultatą. Įžvalga jai – smagiausia kūrybos dalis.

Kokių klaidų daro žmonės, nusprendę savo jėgomis sutvarkyti namų aplinką? Pasak D.Šležienės, pirmoji dažniausiai pasitaikanti klaida – noras pasireikšti savaip. „Vieni, nepasitarę su specialistais, puola savo sodui pirkti didžiulių medžių, kiti priešingai – visą esamą augmeniją nori sulyginti su žeme. Džiaugiuosi, jei spėju atvykti ir išgelbėti sklypą nuo tokio vandalizmo“, – sakė menininkė.

Kuriančiai želdinimo projektus menininkei D. Šležienei savaip gražūs visi augalai. Asmeninio archyvo nuotr.

Eiliškumo svarba

Pasak Danielės, pradedantieji sodininkai linkę nusižiūrėti kokią nors idėją. „Beveik kiekvienas pereina tą etapą, kai norisi išbandyti viską vienu metu. Perkelti į savo sklypą viską, ką mato ir ko nori Pirma, vertėtų apsvarstyti, ko reikia, koks turi būti sodas. Ne visi žino, kad atsakymų reikia ieškoti savo viduje“, – sakė pašnekovė.

Ji priminė, kad norintieji pertvarkyti savo namų aplinką turėtų tai planuoti iš anksto. „Sodas yra gyvas, jis nuolat kinta, todėl pradedant jį kurti reikia įvertinti, kokia bus tolesnė jo priežiūra, antraip teks arba labai vargti jį prižiūrint, arba taisyti padarytas klaidas“, – perspėjo specialistė.

Svarbūs klausimai

Sumaniusiesiems susikurti kieme originalią oazę, kuri būtų patogi leisti laiką ir teiktų atgaivą sielai, Danielė patarė atsakyti sau į kelis klausimus. „Pirma, kiek finansų galėsiu tam skirti? Mat prisisvajoti galima daug, bet svajones būtina derinti su poreikiais ir galimybėmis. Antra, kas vyks sukurtoje aplinkoje? Apgalvokite ir kasdienius, ir proginius scenarijus – norite tik vaizdo iš terasos ar su šeima ir bičiuliais kieme kepsite kepsnius? O gal ieškote privatumo ir tylos su knyga? Kokias šventes sode švęsite?“ – vardijo pašnekovė.

Tobulumo esmė

Darbus želdintoja siūlo suskirstyti į kelias pagrindines grupes, net jei tai tik sodo dalies, o ne visos teritorijos projektas. „Tokie dalykai kaip gruntas, mažoji architektūra, danga, apšvietimas ir pan.greitai nebus keičiami, todėl reikėtų vengti statinių ar įrangos, kuriuos būtų sunku transformuoti ar prireikus pašalinti. Laikykitės principo, kad tobulybė pasiekiama ne tada, kai nebėra ko pridėti, bet tada, kai nebėra ko atimti“, – patarė Danielė.

Pasak jos, renkantis augalus svarbu atsižvelgti į vietą, kurioje jie augs, ir į savo poreikius. Nemažą reikšmę turi ir dekoro elementai. Jiems reikia ne mažiau dėmesio nei pritaikomiems interjere. Lauke net viena tinkamai parinkta detalė gali sukurti ypatingą nuotaiką. Be to, lauko dekoro elementai nesunkiai keičiami.