Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sodo darbai prasideda miesto bute

Už lango dar žiema, tačiau sodybų šeimininkams, net ir leidžiantiems šaltąjį sezoną miesto bute, pats laikas galvoti apie gėles. Dauguma juk savo įvairiaspalves gražuoles susivežėme į šiltas patalpas ir saugojome kitam sezonui. Tą daro beveik visi, turintys ne tik sodybas, bet ir terasas privačiose valdose ar tiesiog jomis puošę daugiabučių balkonus. Žinoma, laikas galvoti ir apie naujus sodinukus, kuriuos galime išsiauginti patys iš sėklų.

Dauginame pelargonijas

Pelargonijos – vienos iš geriausiai per žiemą patalpose išsilaikančių gėlių. Paprasčiausias būdas jų pasidauginti – jau vasario ar kovo mėnesį nupjauti jų daigų, pamerkti į vandenį ir tiesiog laukti, kol jie išleis šaknis. Su pakankamai paaugusiomis šaknimis daigai gali būti persodinti į vazonėlius, o į lauką išnešti jau kai gerokai atšils.

Daigus nuo pagrindinio gėlės krūmelio reikėtų parinkti ne mažesnius kaip 10 cm, jie turi būti tvirti. Juos nupjovus būtina pašalinti apatinį lapą. Geriausia auginius imti nuo pirmą kartą žydėjusių motininių krūmelių, tada jie būna tvirčiausi, geriau prigyja.

Beje, tokius daigelius galima iš karto sodinti į paruoštą substratą vazonėlyje. Sodinti nereikėtų arčiau kaip 85 cm, kad augančios šaknys nesusipintų, užtektų vietos ir vėliau atsirandantiems lapeliams.

Galima laikyti tiesiog maišelyje

Ne vienas, turbūt, esame jau bandę vis populiarėjantį pelargonijų laikymą per žiemą popieriniuose maišeliuose ar dėžutėse. Šis būdas ypač tinkamas, kai pelargonijos auga dideliuose vazonuose kartu su kitomis vasarinėmis gėlėmis. Juk neneši visų kelias dešimtis kilogramų sveriančių puodų į patalpas. O juk ir ne visos šalia esančios gėlės ištvers žiemą. Tad imame ir išsirauname pelargoniją, nupurtome žemes, nupjauname viršūnes (gėlės kotai lieka apie 20 cm), ir dedame ją į popierinį maišelį ar kartoninę dėžutę. Nespauskite ir neprigrūskite – gėlės turi kvėpuoti, kitaip susidarys puvinys. Maišelius ir dėžutes laikykite sausoje, vėsioje patalpoje, garaže arba rūsio lentynoje (jeigu jame nėra labai drėgna).

Ir štai dabar, vasario ar kovo mėnesį, apžiūrime savo gėlių maišelius. Gėlės bus nuvytusios, apdžiūvusios. Nenusiminkite, jos atsigaus. Nupjaustykite visus negyvus gėlės gabalėlius ir su visomis šaknimis pamerkite ar tiesiog kelioms valandoms panardinkite į vandenį. Išėmę sodinkite į drėgną žemę vazonėlyje, jį laikykite šiltoje, saulėtoje vietoje. Maždaug po trijų savaičių jau pamatysite naujus daigelius.

Jau laikas sėti

Vasario vidurys – tinkamas laikas pirmajai sėjai. Į paruoštas substrato dėžutes jau galima sėti gūžines salotas, kai kurias gėles. Netrukus jau galėsime berti ir pomidorų, žiedinių kopūstų, saldžiųjų paprikų, lapinių salierų ir porų sėklas.

Jeigu jūsų šiltnamis šildomas, galite sėti tiesiai ten. Net ir nešildomame šiltnamyje kovo pradžioje jau galima pasisėti ridikėlių, morkų ir burokėlių. Šios daržovės yra atsparios šalnoms, todėl sėkloms tikrai nieko neatsitiks, o ir išdygę nenušals. Jau vasario mėnesį šiltose patalpose galima pasisėti ir žemuogių.

Jeigu norite ant palangės užsiauginti žalumynų greitam valgymui, jau irgi galite sėti pupuoles, pipirnes, ožrages, garžgarstes. Jos dygsta greitai, tad jau netrukus turėsite žalumynų ne tik mišrainėms, bet ir glotnučiams ar kitiems patiekalams gardinti.

Ir dirvožemyje, ir ant servetėlių

Daug kas bijo auginti žalumynus ant palangių, nes neturi pakankamai vietos. Tačiau baimė nėra pagrįsta, nes pasėti sėklas nereikia milžiniškų vazonų ar lovelių. Galima pasirinkti mažus, kompaktiškus vazonėlius ir pasisėti tik tiek, kiek jums reikia. Nesėkite per daug, bijodami, kad sėklos nesudygs. Priešingai, jos bus per daug susigrūdusios, daigeliai sukibs tarpusavyje ir neaugs, išstyps.

Galima sėti ir vien ant drėgnų servetėlių. Sėklas reikia tiesiog užberti drėgnu humusu. Taip puikiausiai užaugs pipirnės, krapai, petražolės, kalendros, lapinės salotos, builiai, baltosios garstyčios, pekininis kopūstas, garžgarstės, špinatai.

Rozmarinai, čiobreliai, bazilikai geriausiai tarps vazonėliuose, nes jie bus tarsi krūmeliai, kurie ne tik neš naudą, bet ir puoš jūsų virtuvę bei skleis malonų kvapą.

Paprasčiausiai su svogūnais

Kas iš jūsų net vaikystėje nebandėte išsidaiginti svogūno laiškų? Procesas labai paprastas: imi stiklinę su vandeniu, kiši iš viršaus nupjautą svogūno galvutę ir jau po kelių dienų matai dygstančius laiškelius.

Lygiai taip pat svogūnus galima daiginti vazonėliuose, apatinę dalį įkišus į žemę. Tokiu būdu jų galima užsiauginti žymiai daugiau. Tačiau galima sugalvoti dar gudriau – svogūnų daigus auginti plastikiniame butelyje, iš šonų išpjovus daug skylučių. Butelį galima užpildyti svogūnais, kepurėles iškišant pro skylutes, o šaknų pusę paliekant butelio viduje, kartu sumaišant su drėgna žeme. Tuomet turėsite tikrai daug svogūnų laiškų.

Tulpių metas

Taip, artėja tulpių sezonas. Jį paankstinti galite tiesiog namuose. Jeigu iš rudens tinkamai pasiruošėte svogūnėlių, jau galite juos nešti į kambarį ir ruošti sodinimui. Ne tik tulpių, bet ir kitų svogūninių gėlių, tokių kaip krokai, hiacintai.

Svogūnėlius pirmiausia reikėtų pamirkyti kalio permanganato tirpale. Tada juos reikia sodinti į negilius ir plačius vazonėlius su nerūgščia durpe arba rupaus smėlio substratu. Svogūnėlis neturėtų būti apkastas žeme, viršutinė jo dalis turi būti neužkasta.

Nepadarykite dar vienos klaidos – pasodintų svogūnėlių nelaikykite per šiltai. Jie geriausiai įsišaknys, jeigu pradžioje bus apie 10 laipsnių šilumos. Vėliau juos reikia laikyti dar vėsiau, temperatūra turi būti ne didesnė nei 2–3 laipsniai, tuomet stiebai neišstyps, susiformuos tvirti ir ryškiai žali. Kai stiebai paauga iki 5–10 cm, laikas juos įnešti į šiltesnę patalpą ir po 2–3 savaičių tulpės pražys.

Kad pražystų svogūninės gėlės, svarbiausia, kad jos turėtų kur išleisti šaknis. Todėl kai kurie sodininkai visai sėkmingai svogūnines gėles, pavyzdžiui, tulpes, pražydina tiesiog įstatę svogūnėlius į vazas su minimaliu kiekiu vandens.

Rekomenduojami video