Gležnos snieguolių galvelės pirmosios pasveikina pavasarį. Šių gėlių galima išvysti beveik prie kiekvienos sodybos, tačiau įmantresnės jų veislės – retenybė.

Mėgsta saulėtą vietą

Anglijoje už snieguolių svogūnėlius mokami didžiuliai pinigai, o jų pardavėjai neriasi iš kailio siekdami patenkintų visus galantofilų (entuziastingų snieguolių kolekcininkų) poreikius. Šių augalų manija apėmusi net Japonijos gėlininkus.

Snieguolės mėgsta saulėtą vietą ir perpuvusiu mėšlu tręštą priesmėlio dirvą. Į nuolatinę vietą svogūnėliai sodinami rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais 8–10 cm gylyje 5–10 cm atstumu. Nepersodintos snieguolės gali augti 5–6 metus. Dauginamos svogūnėliais, kurie išskirstomi iškasus kerą. Peržydėjusios snieguolės subrandina sėklas ir neretai pasisėja pačios.

Tai daugiamečiai žoliniai augalai, tačiau subtilus jų grožis pavergė ne vieno gėlininko širdį. Jei norima savo sklype įkurdinti snieguoles, patariama pasodinti keletą svogūnėlių vienoje vietoje, nes iš vieno išauga tik vienas gėlės stiebelis. Žydinčias snieguoles galima auginti kaip vazonines gėles iki kovo mėnesio, o nužydėjusias persodinti į gėlyną

Domisi jauni ir seni

Kai kuriuose pasaulio botanikos soduose sukauptos didžiulės snieguolių kolekcijos. Botanikus stebina kolekcininkų susidomėjimas šiais augalais. Į snieguolių dienas, rengiamas įvairiose pasaulio šalyse, suplūsta ir jauni, ir seni. Viename aukcione už retos veislės snieguolės „Žalioji ašara“ svogūnėlį kolekcininkas nepagailėjo beveik 300 eurų. Dauguma besižavinčiųjų šiomis svogūninėmis gėlėmis tikina, kad jos išskirtinės, nes savo žydėjimo metu vienintelės džiugina žiedais. Pajutę susidomėjimą snieguolėmis selekcininkai ėmė kurti naujas jų veisles. Netrukus jų skaičius gali perkopti pusantro tūkstančio.

Scanpix nuotr.

Snieguolės (lot. galanthus) – amarilinių šeimos 15–20 cm aukščio gėlės, kilusios iš Pietų Europos ir Viduržemio pajūrio kraštų. Tai svogūniniai augalai, kurių lapai tamsiai žali, blizgantys, žiedai balti su žaliomis dėmėmis, vainiklapių galuose nusvirę. Pasitaiko pilnavidurių. Lietuvoje žydi kovo–balandžio mėnesiais, Pietų Europoje – sausio antroje pusėje. Peržydėjusios snieguolės nunyksta. Jos gražiai atrodo auginamos grupėmis gėlynuose ir alpinariumuose.