Pagaliau prasidėjusi žiema džiugina ne tik mėgstančiuosius slidinėti ar žvejoti ant ledo. Sodininkai taip pat džiaugiasi paspaudusiu šalčiu, tačiau jie žvalgosi į dangų ir prašo storesnės sniego dangos.

Blogai, kai orai būna permainingi, sniegas nutirpsta, o paskui paspaudžia šaltis. Kartais nutinka taip, kad, nutirpus sniegui, paaiškėja, jog daugiamečiai augalai sunyko nuo šalčio, nes žmogus jais laiku ir tinkamai nepasirūpino.

Svarbiausia – drėgmė

Kraštovaizdžio specialistų teigimu, dėl žiemą sunykusių augalų vien tik šalčių nereikėtų kaltinti. Didžiausi kaltininkai – patys sodybų šeimininkai. Jie arba augalų neparuošė žiemos miegui iš rudens, arba žiemą netinkamai prižiūrėjo aplinką.

Sniegas augalams duoda naudos, bet gali būti ir atvirkščiai. Po sniegu žiemojantys augalai nesušąla, tačiau per didelis jo sluoksnis gali kai kuriuos jų sulaužyti. O jeigu sniegas sutrypiamas arba suledėja, augalams po jo sluoksniu gali pritrūkti oro. Tada jie pavasarį nebepražys.

Daugiamečiai augalai šalčio nebijo. Jie nesušąla, bet nudžiūva pritrūkę drėgmės. Jeigu ruduo būna sausas, daugiamečiai augalai nespėja pasiruošti žiemai. Augalus, kad jie žiemą nenudžiūtų, rudenį reikėtų gausiai prilieti. Labiausiai sausrai neatsparūs yra rododendrai. Sausros žiemą bijo ir spygliuočiai. Suprantama, dabar ką nors keisti jau per vėlu. Kita vertus, pernykštis ruduo nebuvo labai sausas, todėl augalams drėgmės neturėtų pristigti.

Gelbsti valas

Spygliuočiams žiema kasmet pridaro žalos. Gausiai iškritęs sniegas it degtukus laužo net suaugusius medžius, nulenkia šakas. Palyginti negausus sniegas gali pakoreguoti medžių formą – nulenkti šakas, gali pakrypti jų kamienai. Norint to išvengti, augalų šakas rekomenduojama aprišti žvejybos valu. Šio nesimatys, o augalai atrodys gražiai.

Specialistams dar kelia nuostabą žmonių įsitikinimas, kad žiemą augalus būtina storai užkloti – esą tik taip jie liks nepakąsti šalčių. Tačiau tokia nuomonė neteisinga. Augalų nereikia užkloti šiaudais, užpilti storai durpėmis ar uždangstyti polietileniniais maišais. Užtenka augalus lengvai pridengti eglišakėmis. Svarbiausia, kad nepūstų vėjas, nekaitintų tiesioginiai saulės spinduliai. Dėl jų augalai žiemą gali nudžiūti.

Puoselėjantieji veją ja taip pat turėjo pasirūpinti iš rudens. Specialistai nerekomenduoja vejos prieš žiemą labai trumpai nušienauti. Tačiau nederėtų palikti ir pernelyg ilgos žolės. Optimalus vejos aukštis – 5–6 cm. Jeigu vejos žolė bus per ilga, ji nulinks nuo sniego ir sunyks.

Ledą reikėtų laužyti

Po atodrėkių spustelėjus šalčiui sniegas suledėja. Tai nenaudinga nei daugiamečiams augalams, nei vejai. Ten, kur užsitraukęs plonas ledukas, užtenka pavaikščioti per jį ir sulaužyti. Tačiau storesniam ledo sluoksniui sulaužyti prireiks įrankių.

Ne visi žino, kokios žalos augalams gali padaryti ledas. Jis nepraleidžia oro, o negaudami jo augalai tiesiog sunyksta. Per daug dėl ledo galima nesirūpinti tik tada, jei po juo yra maždaug 30 cm storio sniego sluoksnis. Tuomet augalams oro tikrai nepritrūks.

Specialiai pilti sniego ant augalų tikrai nereikia, nes tai tik pridarys žalos. Supiltas sniegas susmenga, sukietėja ir nepraleidžia oro. Todėl ir kasant sniegą nuo takų patartina jo nepilti ant augalų, o geriau išvežti iš sklypo. Žinoma, jeigu sniego bus pilama nedaug, jis nepakenks. Kitaip būna ir naudojant sniego valytuvus. Jie nupučia sniegą toli, net už sklypo ribos. Jeigu sniegas purus ir nesuledėjęs, jis gali nuskrieti net 10–15 m.

Vidutinio galingumo sniego valytuvu galima be pertraukos išvalyti maždaug hektaro dydžio teritoriją. Geriausia, jei valoma teritorija yra asfaltuota ar išklota trinkelėmis. Tuomet sniegas bus išvalytas palei pat dangą. Valyti neasfaltuotą ir nelygią dangą netgi šiek kiek pavojinga. Mat besisukanti sraigė gali įsukti akmenis ir juos nusviesti.