Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Skautų sodyba atsirado iš entuziazmo, kūrybiškumo ir finansinės paramos

Vos prieš metus skautiškoje Baltučių sodyboje, 15 km nuo Plungės, už Žlibinų, Smilgiuose, pradėjęs veikti „Skautiškų pramogų“ parkas traukia ne tik jaunimą, bet ir suaugusiuosius. O kai kurie jų, išbandę skautiškas edukacijas, grįžta dar sykį. Ir tai nenuostabu, nes asociacijos „Plungės skautai“ įgyvendintas projektas „Skautiškos pramogos“ konkurse „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ 2022 m. įvertintas kaip vienas geriausių!

Neužtenka tik finansinės paramos

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dar praėjusių metų gruodį apdovanodamas geriausiuosius, džiaugėsi, kad „apdovanoti ūkininkai jauni, veržlūs, pozityvūs, gavę KPP paramą jie ne tik augo, bet ir planuoja toliau naudotis parama, plėsti ūkius“, o Plungės skautai, pasinaudoję LEADER programos priemone „Bendruomeninių ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų verslo iniciatyvų kūrimosi skatinimas“, įkūrė pasisekimo sulaukusį parką.

Tačiau sėkmė nebūtų atėjusi vien sumaniai pasinaudojus gauta parama, be Plungės skautų vadovų bei jaunimo išradingumo, kūrybiškumo ir entuziazmo. Nes nuotykių parkas įkurtas apleistoje sodyboje, kaime, kur reikėjo ne tik daug investicijų, darbo, bet ir ryžto bei rizikos.

Parkas Australijos lietuvės sodyboje

„Prieš trejus metus mums pasiūlė prižiūrėti Australijos lietuvės, skautės, Plungės garbės pilietės Monikos Danutės Baltutienės sodybą, kurią ji atkūrė 1994 m. atvykusi į Lietuvą. Taip sutapo, kad aš tuo metu persikrausčiau gyventi į Plungę ir atkūriau skautų organizaciją šiame mieste. Būtent tada pirmą kartą susipažinau su M.D.Baltutiene: su skautais ir vietos turistais padėjome darbuotis jos atstatomoje sodyboje – sodinome vaiskrūmius. Atstačiusi sodybą sesė Monika Danutė visa galva pasinėrė į ekologiško ūkio ir kaimo turizmo sodybos puoselėjimą, o aš – į žiniasklaidos verslą“, – pažintį su australiete išeive prisiminė asociacijos „Plungės skautai“ pirmininkas Žydrūnas Pilitauskas.

„M.D.Baltutienė, kiek žinau, vasaras leisdavo sodyboje, o artėjant lietuviškai žiemai išvykdavo atgal į Australiją „vasaroti“ (tuo metu pas juos būdavo vasara). Taip išėjo, kad garbaus amžiaus moteris pastaruosius 7 metus nebeatvykdavo į Lietuvą, o prižiūrėti sodybos nebuvo kam, todėl ji buvo apleista“, – pasakoja Ž.Pilitauskas.

Pasak jo, gautas pasiūlymas nemokamai naudotis sodyba skautus sužavėjo, nes teritorijoje buvo galima rengti ne tik stovyklas, bet ir skautiškas edukacijas, kurias anksčiau jie darė ant Gandingos piliakalnio arba Plungės parke.

„Pirmas vaizdas pašiurpino – sodyba nė iš tolo nepriminė to, kas buvo anksčiau ar nuotraukose, kurias mačiau spaudoje ir internete: viskas apžėlę, vietomis žolė siekė daugiau nei 1 m aukščio, pilna prikritusių nulūžusių šakų, tvenkinyje per aukštas žoles nesimatė net vandens“, – pirmais įspūdžiais išvydus sodybą dalijosi Plungės skautų vadovas.

Tačiau, pasak jo, tai skautų neišgąsdino. Tuo, kad Australijos lietuvė siūlo naudotis jos sodyba, Ž.Pilitauskas pasidalino su kitais vadovais, klausdamas „ar imam“? Visiems pritarus, kibta į darbą.

„Žolės pjovimas sapnuodavosi naktimis. Tačiau džiaugiausi, kad per skautų talkas, ypač su mūsų jaunimu, pavyko kardinaliai pakeisti vaizdą. O į sodybą praktikos atvykę dukros Ugnės Upės suorganizuoti Vilniaus dailės akademijos studentai išrovė visas žoles tvenkinyje – dabar jame gausu žuvies, vanduo švarus“, – su šypsena nuotykius prisiminė vadovas, pridurdamas, kad sodybos priežiūra ir išlaikymas kainuoja nemažus pinigus.

Plungės Gondingos tuntas yra didžiausios Lietuvoje skautų organizacijos, Lietuvos skautijos, vienijančios per 3 tūkst. narių ir priklausančios Pasaulinei skautų organizacijai (WOSM), padalinys Telšių krašte. Vienetas vienija 69 narius ir yra didžiausia jaunimo organizacija Plungės rajone.

„Dabar juokas ima, kai pagalvoju, kaip mes tuos 2 ha su pirmu įsigytu ir vieninteliu trimeriu bandėm pjauti... Pirmą vasarą jokios veiklos negalėjome daryti normaliai – tik žolę pjaunam ir pjaunam. Praėjo metai, kiti, įsigijome traktoriuką, papildomą žoliapjovę, dar vieną trimerį ir kitos įrangos – tada darbai pajudėjau greičiau. Tiesa, tam reikėjo daug pinigų...“ – antrino sodyboje įdarbintas edukatorius Giedrius.

Plungės skautai buvo sutaupę lėšų iš organizuojamų stovyklų ir edukacijų, tačiau žiūrint į priekį buvo aišku, kad lėšų poreikis tik augs. Be to, pasaulį užgriuvo koronaviruso tragedija. Tačiau...

Idėja – iš jaunystės

Būtent pandemijos metu Plungės vietos veiklos grupei (VVG) buvo galima pateikti paraišką Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programai (KPP) pagal priemonę „LEADER programa“. Galima paramos suma – iki 50 tūkst. eurų.

„Tačiau vis kirbėjo klausimas – ką tokio padaryti, kad būtų įdomu ir naudinga, pavyktų užsidirbti ir išsilaikyti? Didžiausią nerimą kėlė punktas, kad jei gausi finansavimą, reikia įsteigti etatą ir jį išlaikyti bent trejus metus! O dabar pandemija, sodyba apleista, reikia daug investicijų į jos priežiūrą, ji mažai kam žinoma, veiklų normaliai vykdyti negalima, ech...“ – prisiminimais dalijosi Ž.Pilitauskas.

Pasak jo, būta įvairių pasiūlymų, pavyzdžiui, pirkti mikroautobusiuką ir teikti pavėžėjimo paslaugas neįgaliesiems arba įsigyti vaistažolių pakavimo įrangą ir jas siuntinėti po visą Lietuvą... Ne, tai ne skautų, kurie dirba savanorystės principu, darbas.

Tada, pasak Ž.Pilitausko, ir gimė idėja įrengti skautišką pramogų parką. „Prisiminiau savo jaunystę, laukinį turizmą, laipiojimus turizmo technikos varžybose ir tai, ką skautai moka ir daro stovyklose, perteikdami savo žinias kitiems. Juk rengiame edukacijas, mokome kitus įvairių naudingų dalykų! Kodėl viso to nesujungus ir nepradėjus teikti tokios edukacinės pramogos, kuri naudinga visiems – tiek vaikams, tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems? Taip, likus mėnesiui iki paraiškos pateikimo datos, gimė idėja“, – pasakojo asociacijos „Plungės skautai“ vadovas.

Tačiau visokių laipiojimų, nusileidimų lynais ir kt. parkų Lietuvoje apstu – tuo nieko nenustebinsi. „Kad nekopijuotume kitų, ieškojome naujų variantų. Mums labai pavyko, kai atradome alpinistą ir nuotykių puoselėtoją Skirmantą Paukštį iš Kauno, kuris, apžiūrėjęs sodybą, pasiūlė visiškai naujas pramogas. Nesakau, kad tai naujiena Lietuvoje, bet to, ką turime čia, Vakarų Lietuvoje, yra nebent dar Vilniuje ar Kaune. Ir tai visai kitokie variantai,“ – džiaugėsi skautų vadovas.

Taip gimė projektas su unikaliu 11 m aukščio laipiojimo bokštu: sienele, Jokūbo kopėčiomis, alaus dėžėmis ir virve, linksma švytuokle, kliūčių ruožu ir visiems labai mėgstamais nusileidimais lynais. Tik per tvenkinį, kad kojos sušlaptų.

Optimizmas padėjo

Pasak Ž.Pilitausko, jis nelabai tikėjosi, kad projektas praeis ir gaus paramą, tačiau... 2021 m. pavasarį sužinojo, kad jam skirtas finansavimas! Beliko tik įgyvendinti...

„Nors Plungės skautai jau buvo įgyvendinę tris „minkštuosius“ Plungės VVG projektus, skirtus seniesiems amatams ir tradicijoms puoselėti, tačiau laimėti tokį, kaip mes sakome, vos ne amžiaus projektą, tikrai nesitikėjome. Štai tada ir atsirado pirmosios baimės: karantinas, nežinia dėl vasaros veiklų organizavimo, kainų kilimas, mažėjančios pajamos, visokie ribojimai, vaikų ir jaunimo perėjimas prie nuotolinio mokymosi, kas sumažino organizacijos narių skaičių. Orai taip pat nebuvo mūsų pusėje, o dar reikia įsteigti etatą ir išlaikyti jį“, – su baime prisiminė kita Plungės skautų vadovė Kristina.

Visgi vasarą karantino suvaržymai sumažėjo – pajudėjo edukacijos ir iš stovyklų pavyko sutaupyti lėšų etato įsteigimui. Vėlyvą rudenį pavyko ir projektą priduoti... Tačiau 2022 m. pavasaris buvo itin lietingas ir parko veiklos niekaip nepavyko pradėti iki pat gegužės vidurio.

„Prisimename, kaip džiaugėmės pirmais prašymais edukacijoms gegužės pabaigoje. O paskui prasidėjo... Edukacijos kasdien, net po kelias per dieną. Važiavo beveik iš visos Lietuvos – ne tik iš Žemaitijos, Aukštaitijos, Klaipėdos krašto, bet ir iš Suvalkijos, dar iš Latvijos, Švedijos atvyko jaunimo ir suaugusiųjų. Tik nepriėmėme edukacijų per pagrindinę skautų ne skautams stovyklą vidury vasaros – reikėjo atiduoti duoklę saviškiams vaikams ir jaunimui. O vėliau vėl vos spėjome suktis – iki pat lapkričio pabaigos. Tada ir supratome, kad mūsų pasirinkta projekto idėja buvo teisinga: veikla turi būti naudinga tiek vaikams, tiek jaunimui, tiek suaugusiems. Ji turi būti prasminga, įdomi ir kupina nuotykių, laukinė,“ – įspūdžiais dalijosi Plungės skautų vadovai Kristina ir Žydrūnas.

Jie pridūrė, kad pati jauniausia lankytoja, įlipusi į 11 m bokštą, buvo 4 metų Karinutė. „O kiti galvoja, kad tai tik tikriems alpinistams įmanoma...“ – juokėsi Kristina.

Pramoga su tikslu

Daugelis mano, kad skautai tik po miškus laksto ir bando išgyventi pasigavę kokį laukinį gyvūną ar iš augalų išsimaitinti. Pasak Ž.Pilitausko, toks stereotipas seniai tapęs mitu.

„Mokėti išgyventi gamtoje labai svarbu: reikia pažinti augalus, grybus, uogas, mokėti suteikti minimalią medicininę pagalbą esamomis priemonėmis, surišti reikiamus mazgus, pagalius, kad pasistatytum uždangą guoliui ar norimą lauko baldą, sukurti įvairių tipų laužus ir daug įvairių kitų dalykų žinoti. Šiandienos skautai turi mokėti ne tik rinkti labdarą, globoti ir pagelbėti kitiems, vairuoti įvairias transporto priemones, mokėti naudotis išmaniosiomis technologijomis, navigacijos priemonėmis, racijomis, dronais, kurti žemėlapius, bet ir, svarbiausia, daryti tai, kas daro Pasaulį geresnį. Kiekviena mūsų stovykla ar edukacija yra orientuota į patirties įgavimą (skautams), o po to – jos perdavimą kitiems (ne skautams). Taip mes ne tik pritraukiame naujų narių, bet ir supažindiname su unikalia skautų įkūrėjo sero lordo Roberto Baden-Powellio sukurta skautiška jaunimo ugdymo sistema, kuri Lietuvoje skaičiuoja jau 105 metus. Tai vienintelė tokio amžiaus jaunimo ugdymo organizacija Lietuvoje, kuri vienija daugiau nei 5 tūkst. žmonių vien mūsų šalyje (pasaulyje – daugiau nei 50 mln.) ir skatina būti savo valstybės patriotais bei puoselėti tradicines tautos vertybes“, – sako Plungės skautų vadovai.

Negalvokit, kad Plungės skautų edukacijos tik mokamos. „Mūsų šūkis – „Dievui. Tėvynei. Artimui“. Mūsų stovyklose vaikai iš socialiai remtinų ar daugiavaikių, ypač asocialių, šeimų, priimami nemokamai arba tik su minimaliu mokesčiu. Esame priėmę ir neįgaliųjų, o pastaruoju metu – Ukrainos pabėgėlių šeimų vaikai taip pat galėjo stovyklauti nemokamai. Plungės skautai stengiasi padėti labai daug kur – dalyvauja Maisto banko akcijose, kur renkami ir dalinami produktai nepasiturintiems. Rinkome ir teberankame paramą Ukrainos Čornomorsko savanorių štabo iniciatyvai surinkti daliai, nuo karo sunkiai besivertantiems Ukrainos senjorams, produktus ir daiktus. Balandžio viduryje ji, Plungės skautų vadovų iniciatyva, išvažiuoja į Ukrainą. Kelis metus vykdėme pilietiškumo projektą „Čia – namai“ kaimuose – važinėjome su savo specialiai parengta programa po Plungės rajono bendruomenes ir supažindinome vietos jaunimą apie prasmingą bei turiningą jaunimo užimtumą bei patriotiškumą tiek mieste, tiek kaime“, – apie skautavimo prasmę ir veiklą pasakojo skautų vadovė Kristina Pilitauskienė.

Turi ko pamokyti

Atrodo, kad vaikai ir jaunimas patys turi mokytis iš suaugusiųjų. Tačiau Lietuvos skautijos Plungės Gondingos tunto ir kitų vienetų skautų patirtis rodo, kad iš jų yra ko išmokti ne tik vaikams, jaunimui, bet ir suaugusiesiems. Skautai tikrai turi kuo nustebinti tiek didelį, tiek mažą.

„Organizuojamose edukacijose (tiek pagal Kultūros paso programą, tiek individualiai šeimoms, grupėms ar įstaigos / įmonės kolektyvams) ne tik išbandomos drąsos ir nuotykių reikalaujančios skautiškos pramogos, bet ir susipažindinama su skautų tradicijomis, uniforma, „bausmėmis“, disciplina ir kt.

„Edukacijas teikiame grupėms nuo 10 (pagal individualų susitarimą – ir mažesnėms grupėms: šeimoms, pavieniams asmenims) iki 50 ir daugiau žmonių – amžius nuo 6 metų. Jų metu, be susipažinimo su skautų veikla, mokoma ir supažindinama su skautiškais ir senovės lietuvių žaidimais, estafetėmis, praktiškai panaudojamais mazgais, pynimu iš virvių ir žolių, orientavimosi vietovėje dieną ir naktį, skautų ženklais, pastabumą ir atmintį lavinančiais pratimais ir kt. gyvenime praversiančiais dalykais. Edukacijos pabaigoje vyksta nuotaikingas bendras grupės žaidimas. Taip pat organizuojame pažintinius, mokomuosius, išlikimo žygius, stovyklas ir kt. veiklas – paklauskit, o mes turėsime ką pasiūlyti“, – sako Plungės skautų vadovas Ž.Pilitauskas.

Nuotykių parkas auga kasmet

Pasak Plungės skautų vadovų, nuotykių parkas turi augti kasdien ir kasmet. „Negalime sustoti ties tuo, ką padarėm, nes jaunimas auga ir turi labai daug gražių sumanymų, norų, o ir veiklų reikia pasiūlyti naujų. Jau paruošti kai kurie skautiški įrengimai, pabėgimo rūsys, voratinklis, baigiamas „beždžionių“ tiltas, iki vasaros atsiras „paplūdimys“ vidury dirvonų ir dar nemažai kitų „smulkmenų“, – ateities planus dėstė asociacijos vadovas, o jam antrinusi Gondingos tunto programos vadovė Kristina pridūrė, kad ir edukacijos „patobulės“ – bus naujų įdomių užsiėmimų tiek šeimoms, tiek grupėms.

Petras Žilius

Rekomenduojami video