Nors Šiurpnakčio (Helovyno) tradicijos Lietuvoje populiarios tik tarp jaunesnės kartos žmonių, tai puiki proga pakalbėti apie šios šventės simbolį – moliūgą. Ši daržovė mėgstama visame pasaulyje, daugelyje šalių kasmet organizuojamos moliūgų dienos, renkamas pats didžiausias vaisius.

Ir maistas, ir vaistas

Moliūgus Lietuvoje augina daugelis, nes tai nereiklūs, daug rūpesčių nekeliantys augalai. Gerai auga saulėtoje vietoje, derlingame, puriame, drėgname dirvožemyje. Vėlų rudenį ir žiemą, kai šviežių daržovių asortimentas ribotas, moliūgai ypač vertinami, nes juose itin daug karoteno – kai kuriuose jo susikaupia net dvigubai daugiau nei morkose. Taip pat gausu vitaminų C, B, B2, PP, E, D, nemažai kalio, fosforo, kalcio, magnio, vario, kobalto. Iš visų daržovių moliūgų vaisiuose daugiausia geležies, todėl patiekalai iš jų rekomenduojami sergantiesiems mažakraujyste, ateroskleroze. Ši daržovė reguliuoja virškinimą, padeda išvengti širdies kraujagyslių ligų, hipertonijos, gerina organizmo medžiagų apykaitą, skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Moliūgų sėklose gausu riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralinių druskų, ypač gausu vitamino E ir cinko druskų, teigiamai veikiančių vyrų organizmą, tad vartojamos kaip profilaktikos priemonė nuo prostatos ligų.

Kaip užauginti galiūnus

Moliūgams reikia nemažai vietos. Gerai juos auginti ant komposto krūvos, kur jie gali plėstis kiek tinkami. Moliūgai labai reiklūs drėgmei, juos būtina laistyti.

Sėti rekomenduojama gegužės pabaigoje, paprastajai alyvai sužydėjus, kai praeina šalnų pavojus, ar net pirmomis birželio dienomis. Prieš sėją būtina gerai išpurenti dirvą. Geriausia sodinti jau sudaigintas sėklas, tada jos sudygsta 4–6 dienomis anksčiau.

Augalus reikia atitinkamai formuoti, kad užaugintų didesnius vaisius. Didžiausią derlių augina pagrindinė virkščia, todėl patartina pašalinti šoninius ūglius. Ant vieno augalo rekomenduojama auginti ne daugiau kaip 2–4 vaisius. Tada jie užauga labai dideli, o kiekvieno augalo bendra derliaus masė nesumažėja. Nereikalingi vaisiai šalinami, kai paliekamieji užauga iki teniso kamuoliuko dydžio. Tuo pat metu patrumpinami ir stiebai, virš paskutinio vaisiaus paliekama po du lapus.

Moliūgus, kaip ir kitas kultūras, gali užpulti kenkėjai ir ligos. Dažniausia moliūgų liga – agurkų mozaikos virusas. Sergančių augalų lapai pasidaro taškuoti, deformuojasi vaisiai. Paplitus ligai, reikia sunaikinti visus užkrėstus moliūgus. Sausais metais bėdų gali sukelti miltligė, bet ji paprastai nepridaro daug žalos.

Norint išvengti ligų ir kenkėjų, moliūgų negalima sodinti ten, kur augo agurkai, cukinijos, patisonai. Neigiamai moliūgus veikia šalia augančios bulvės, teigiamai – pupelės, kukurūzai, kurie padeda išauginti didesnį derlių. Jeigu dirva ne itin derlinga, rudenį rekomenduojama gerai patręšti. Į 10 kv. m iškratoma 40–60 kg mėšlo, išberiama 400 g kalio chlorido ir 600 g superfosfato. Pavasarį prieš moliūgų sėją išberiama 300 g amonio salietros. Norint gauti gausesnį derlių, moliūgus rekomenduojama papildomai tręšti (pirmą kartą – praėjus 7–10 dienų nuo daigų pasodinimo, arba trims savaitėms po sėjos). Tam tinka vandens ir perpuvusio mėšlo tirpalas arba kompleksinės trąšos su mikroelementais. Augalus reikėtų tręšti tik šiltu oru, antraip tręšimas neatneš naudos, augalai nepasisavins maisto medžiagų.

Moliūgus galima reguliariai palaistyti vandens ir medžio pelenų, kuriuose gausu kalio sulfato, tirpalu (10 l vandens ir 1 stiklinė pelenų), arba skystomis organinėmis trąšomis, paruoštomis iš dilgėlių. Kilogramą šviežiai nuskintų dilgėlių užpilti 10 l vandens, indą uždengti ir palaikyti keletą savaičių, kartais pamaišant mediniu šaukštu. Tada skystį nukošti, atskiesti vandeniu (santykiu 1:10).

Moliūgai skinami rugsėjo pabaigoje, neprasidėjus šalnoms, ir tik saulėtą dieną. Keletą dienų džiovinami saulėje. Nuskinti ne visiškai pribrendę vaisiai gerai vėdinamoje patalpoje, esant 3°C temperatūrai ir 60–75 proc. santykinei oro drėgmei, visiškai sunoksta ir išsilaiko iki gruodžio mėnesio.