Kai nuo medžių pradeda kristi rudeninėmis
spalvomis nusidažę lapai, o dirvos paviršių ima kandžioti pirmosios
šalnos, dažnai sulaukiame ir orų atšilimo. Liaudiškai šį atšilimą
vadiname bobų vasara. Tačiau šis reiškinys nėra susijęs tik su
aukštesnės oro temperatūros grįžimu – svarbus rodiklis yra tam tikra
atmosferos cirkuliacija.
Virš Azorų salų, esančių Atlanto vandenyno centrinėje dalyje apie 1500 km į vakarus nuo Portugalijos, įprastai yra anticikloninė (aukšto atmosferos slėgio) sritis. Kai rudenį šio anticiklono šiaurinis gūbrys nusitęsia tiek, kad pasiektų didžiąją Europos dalį, o tuo pačiu ir Lietuvą, iš pietų plūsteli šiltesnis oras ir po rudeninės darganos vėl pasitaiko proga pasimėgauti giedrais ir ramiais orais. Sakome: „užsuko vasara“, kuri Lietuvoje įgijusi liaudišką „bobų vasaros“ pavadinimą.
Kitur ji dar vadinama „indėnų“, „barchatiniu
sezonu“.
Pagal daugiamečius rodiklius išskirti, kada dažniausiai būna bobų
vasara, nėra lengva. Standartinė klimato norma (SKN, 1991–2000 m.
vidurkis) suvienodina parametrų reikšmes, kadangi skirtingais metais orų
sąlygos būna nevienodos. Įprastai bobų vasara ateina po atvėsimo ir
pirmų šalnų. Tačiau atskirais metais ji būna ne tuo pačiu metu, gali
trukti kelias dienas ar net kelias savaites.
Be to, ji gali būti ne
kiekvienais metais.
Po labai vėsaus rugpjūčio – žinios dėl Bobų vasaros
Laikykime, kad atmosferos slėgis ≥1015 hPa ir maksimali oro temperatūra
≥15 °C yra bobų vasaros požymiai.
Remiantis atmosferos slėgio vidurkiu dažniausiai bobų vasara Lietuvoje
gali pasitaikyti rugsėjo 18 – spalio 10 d. Šiuo laikotarpiu (išskyrus
rugsėjo 28, spalio 1 ir 2 d.) atmosferos slėgis yra vidutiniškai
aukštesnis nei 1015 hPa (anticikloninė cirkuliacija).
Iš šio laikotarpio
galime išskirti rugsėjo 19–22 ir 25 d., kuomet bent 20 iš 30 metų (66,7
%) atmosferos slėgis buvo ne mažesnis nei 1015 hPa, o ir maksimali oro
temperatūra pakilo iki 15 °C ar aukščiau. Galime drąsiai teigti, kad
bobų vasara dažniausiai aplanko Lietuvą rugsėjo trečiąjį dešimtadienį.
Reikėtų pažymėti, kad atskirų metų rudens, kaip ir visų metų laikų, orai
priklauso nuo konkrečios atmosferos cirkuliacijos ir sinoptinės
situacijos, todėl dažniausias pasikartojimas ir vidutinės sąlygos
nenurodo tikimybės atskiriems metams.
Šiemet bobų vasarai būdingas atšilimas prasidėjo rugsėjo 25 d.
Tačiau svarbu paminėti, kad atmosferos cirkuliacija nebuvo tipinė šiam reiškiniui ir oficialiai bobų vasaros skelbti negalima. Šis atšilimas buvo susijęs ne su Azorų anticiklono gūbriu, kuris įprastai atneša šiltesnius orus rudenį, o su šiaurės rytinėje Europos dalyje esančiu anticiklonu.
Bobų vasaros orams būdingą dvelksmą šiemet labiau pajuto rytiniai ir
pietiniai Lietuvos regionai, kuriuose praėjusią savaitę buvo
nusistovėjęs lietingesnis ir vėsesnis periodas nei vakariniuose.
Tinkamiausias praėjusio savaitgalio pavadinimas būtų „preliudija“ į bobų
vasarą, nes tikroji bobų vasaros situacija dar pakeliui.
Skaitmeniniai prognozių modeliai rodo, jog po lietingesnio ateinančio
ketvirtadienio, oro srautai pasisuks iš pietvakarių ar net pietų ir
Azorų anticiklono poveikis Baltijos regione sustiprės.
Prognozuojama, kad susiklostys gana tipiška bobų vasarai situacija –
aukšto slėgio centras susikoncentruos ties europine Rusijos dalimi, o į
Centrinę bei Rytų Europą plūstelės šiluma. Savaitgalį ir pirmadienį
prognozuojama iki 14–19 laipsnių. Tiesa, rytiniai rūkai gali užsitęsti
ilgiau, o pragiedrėjus vietomis suboluos šalna, tačiau įdienojus Saulės
netrūks. Belieka tikėtis, kad šįkart bobų vasara paviešės ilgiau.