Šiltnamis gali būti ne tik vieta, kur noksta raudonskruosčiai pomidorai, paprikos ar agurkai, bet ir poilsio oazė ar net kiemo dizaino detalė. Būtent toks įspūdis susidaro bendraujant su daržininkais, kurie savo sklype pasistatė naujus ar antram gyvenimui prikėlė senus šiltnamius. Jaunosios kartos daržininkai įsitikinę – šiltnamyje svarbu ne tik tvarkingai prižiūrėtos lysvės, bet ir jauki atmosfera.

Šiltnamyje ir darbo, ir poilsio zona

Apie tai, kad šiltnamis gali būti ne tik daržininkystės epicentras sodyboje, bet ir šeimos pasisėdėjimo vieta, VL pasakoja sesės Vaida Šopytė ir Jolanta Vorobjovienė. Jos apie didelį stiklinį šiltnamį svajojo jau seniai ir šiandieną gali didžiuotis savo svajonę išpildžiusios su kaupu. Seserys šiame šiltnamyje ne tik raško gausų derlių – jos čia susikūrė tikrą ramybės kampelį su patogumais.

Iš Pasvalio rajono kilusios sesės juokauja, kad net persikėlusios iš šio žemdirbystės krašto, žemės darbų neapleido net dirbdamos teisės ir logistikos srityse. Prieš kelerius metus skelbimų portale Vaida rado būtent tai, ko ieškojo. Grigiškėse (Vilniaus r.) senjorų pora už simbolinę kainą pardavinėjo seną stiklinį šiltnamį, mat daržininkystės jiems buvo per akis. Ilgai nedelsusios jos atvyko į vietą jį apžiūrėti. Nors ir ne pirmos jaunystės, šiltnamis turėjo tvirtą metalinę konstrukciją, didžioji dalis stiklų buvo tvarkingi.

„Matau, kad daug kas soduose, daržuose stato polikarbonatinius baltarusiškus ar net rusiškus šiltnamius. Mano nuomone, jie nėra gražūs. Aš visada svajojau apie senovišką, tą tikrąjį stiklinį šiltnamį, kuris mums tarnaus dešimtmečius. Kai atvykau pas senelius, iškart pamačiau, kad jų parduodamas šiltnamis išskirtinis, tokio Lietuvoje antro nėra. Jo konstrukcija unikali. Manau, kad jeigu tokią metalinę konstrukciją gamintume naujai, ji mums atsieitų iki 5 tūkst. eurų, nes mūsų šiltnamis didelis – 8 m x 4 m, aukštis siekia daugiau nei 3 m aukščio. Šiltnamį padalijome į tris dalis, atsivežėme į sodybą. Senus stiklus, kuriuos dar galėjome panaudoti. įtaisėme, o stogui uždengti teko panaudoti kokybišką polikarbonatą, sumontavome lietvamzdžius“, – nueitą kelią prikeliant naujam gyvenimui stiklinį šiltnamį prisimena V.Šopytė.

Pastačiusios šiltnamį sesės žinojo, kad šiltnamyje turi būti gera ne tik dirbti, auginti derlių, bet ir ilsėtis. Taip jų mintyse gimė dar vienas projektas – poilsio zona šiltnamyje. It mozaika ant grindų išdėliotos melsvo atspalvio plytelės tik pravėrus šiltnamio duris sudaro įspūdį, kad mes ne kaimo šiltnamyje, o šiuolaikiškoje oranžerijoje. Moterys ties tuo nesustojo ir ant stilingo grindinio pastatė fotelius, stalą, lentynas daržo įrankiams, kad čia būtų jauku ir patogu ne tik užeiti, bet ir darbuotis.

„Mes šiltnamyje praleidžiame nemažai laiko. Kol aš dirbu prie pomidorų, mano dukra šalia žaidžia, čia ateina pabūti visa šeima, nes šiltnamyje erdvu, šviesu, čia per daug neįkaista. Mano tikslas buvo, kad užėjus į šiltnamį būtų gera, laikas būtų praleidžiamas maloniai. Juk daržoves auginame ne tik dėl to, kad sveika ir skanu, bet ir dėl geros emocijos. Čia yra darbo ir poilsio zona. Netgi atsivedėme elektrą, kad galėtume išsivirti kavos. Šiltnamis ne ta vieta, kur nėra kaip patogiai apsisukti. Jeigu statyčiau naują, jis būtų panašaus principo kaip ir dabartinis: su takais, borteliais ir poilsio zona“, – tikina Vaida.

Mažas, bet jaukus

Net ir gyvenant kotedže, 2,5 aro sklype, galima sėkmingai daržininkauti. Tai rodo Kauno rajono gyventojos Jolantos Kaminskienės praktika. Jai sodo dizainerė ne tik padėjo suprojektuoti želdynus, bet ir patarė sklypo krašte pastatyti nediduką, tačiau stilingą šiltnamį. Jis ne tik padės užsiauginti daržovių, prieskoninių žolelių, bet dar ir papuoš nediduką sklypą.

E.Starinskienė: „Čia vasarą praleidžiame nemažai laiko, todėl viskas turi būti patogiai suplanuota. Man asmeniškai labai smagu dirbti, kai virš mano galvos žydi gėlės. Net mano kaimynė juokauja, kad mano šiltnamyje reikia nusiauti šlepetes. Juokas juokais, bet iš vakaro šiltnamį išsiplaunu, kad ryte būtų malonu į jį užeiti.“

„Ne visi šiltnamiai gražiai atrodo. Sodo dizainerė mums patarė pastatyti vieno šlaito šiltnamį. Jis tikrai gražus. Norėjau, kad vaizdas nuo terasos būtų tvarkingas, estetiškas, todėl jaučiuosi radusi aukso vidurį“, – pasakoja J.Kaminskienė.

Šiltnamio idėja buvo padiktuota specialistės, o visas išpildymas – Jolantos ir jos vyro rankose. Medieną šeimyna pirko iš lentpjūvės, patys pirko ir polikarbonatą. Jiedu surinko konstrukciją, savo nuožiūra išsirinko sienų spalvą ir storį.

„Mums kažkas „Facebook“ grupėje rašė, kad mūsų šiltnamis neva silpnas, nelaikys, tačiau jis stovėjo jau dvi žiemas. Puikiai atlaikė žiemos vėjus, krušą“, – patenkinta J.Kaminskienė. Pasak daržininkės, šiltnamis mažas, tačiau jame gėrybių pakanka, o ir dirbti jame smagu.

Susikūrė žalią kampelį

Iš terasos į šiltnamį gali matyti ir Rita Nikitina-Baranovienė. Kad šiltnamis nebūtų vienas kaip pirštas, jauna daržininkė nusprendė aplink jį sukurti tikrą žalią kampelį, želdyną. Aplink šiltnamį iškilo pakeltos lysvės, kuriose vasarą noksta agurkai, sirpsta braškės, žemuogės, o netoli jų – koloninių vaismedžių eilė.

„Šiltnamį kilnojome iš vienos vietos į kitą. Ieškojome jam geriausios vietos kieme. Tačiau jį perstatę nežinojome, ką darysime šalia jo. Pirmiausia padarėme pakeltas lysves. Norėjome, kad jos ne tik neštų naudą, bet ir būtų patogios prižiūrėti. Taip pat norėjome turėti gražų kampelį, nes vaizdas buvo tiesiai iš terasos. Žinoma, dar buvo svarbu, kad visas šis kūrinys nereikalautų labai daug priežiūros“, – pasakoja R.Nikitina-Baranovienė.

Pirmasis darbas – laistymo sistemos išvedžiojimas šiltnamyje ir lauko lysvėse. Vėliau palei lysves buvo išpilti smulkūs akmenukai, palei medelius – paklotas mulčias. Koloninės trešnės, slyvos, obelys pasirinktos neatsitiktinai, mat nesinorėjo, kad užaugę medeliai darytų pavėsį šiltnamiui.

Švara ir estetika

Nediduką, tačiau švara ir gaiva sklindantį šiltnamį puoselėja Evelina Starinskienė. „Viskas turi būti pagal mano raidę – aš mėgstu švarą. Šiltnamis turi būti patrauklus akiai, į jį turi būti malonu užeiti, – su plačia šypsena pokalbį pradeda pašnekovė. – Jaunoji karta žiūri ne tik kaip iš jo kuo daugiau išspausti, užauginti kuo didesnį derlių, bet ir ieško estetikos, nori įnešti tvarkos. Čia vasarą praleidžiame nemažai laiko, todėl viskas turi būti patogiai suplanuota. Man asmeniškai labai smagu dirbti, kai virš mano galvos žydi gėlės. Net mano kaimynė juokauja, kad mano šiltnamyje reikia nusiauti šlepetes. Juokas juokais, bet iš vakaro šiltnamį išsiplaunu, kad ryte būtų malonu į jį užeiti.“

Apie stiklinį šiltnamį su metaline konstrukcija svajojusi Evelina kol kas savo svajonę padėjo į šalį, nes toks pirkinys per brangus. Tačiau paprasto, arkos šiltnamio ji nenorėjo, todėl ieškojo stilingo, polikarbonatinio šiltnamio. Jame šiemet derlius bus auginamas jau ketvirtą vasarą. „Šiltnamis tikrai tvirtas, jokių specialių pamatų nedarėme. Atvykę vyrukai jį mums surinko, įkasė į žemę. Buvo ir labai stiprių vėjuotų dienų, krušų, tačiau jis kuo puikiausiai mums tarnauja“, – tvirtina pašnekovė.

Evelina įsitikinusi: šiltnamis turi būti ne tik tvarkingai prižiūrimas, bet ir patogus. Dėl to ant sienos pritvirtinta lentyna, kurioje laikomi visi daržui reikalingi įrankiai: žirklės, špagatinis siūlas, viela, sėklos ir pan. Lentyna pritvirtinta ten, kur auginamos žemesnės daržovės, pavyzdžiui, salotos.

Atlaikė ir audras, ir krušą

Vis rečiau sodybose statomi plėvele dengti šiltnami. Tačiau būtent toks stovi Gretos Daugelytės kieme. Mergina sako, kad šis šiltnamis tarsi tarpinė stotelė iki naujojo, tačiau šiandieną ji visiškai patenkinta savo kūriniu. Šiltnamis nemažas – 3 x 6 m, jis stovi šonu į pietus.

„Norėjau pirkti šiltnamį su trikampiu stogeliu, tačiau tuo metu nebuvo finansinių galimybių, todėl susiradome medinio šiltnamio konstrukcijos pavyzdį internete ir bandėme kažką panašaus pasidaryti patys. Be abejo, derinome prie aplinkos, prie pastatų, kad jis gražiai atrodytų. Jis dengtas plėvele, nors planuose buvo polikarbonatas. Tačiau kol plėvelė nesuplyšusi, neskubame keisti“, – dėsto pašnekovė.

Nors šiltnamiui jau 4 metai, Gretos dengta plėvele puikiai atlaikė audras, krušas, sniegą, todėl dabar pašnekovė rimtai abejoja, ar pakeitus polikarbonatu kruša jo nesudaužytų. Kol kas ji mato tik vieną rimtą plėvelės minusą – pavasarį šiltnamis šaltokas.

„Bet jei pakeistume polikarbonatu, kažin ar vasara nebūtų per karšta. Dėl to kol kas neskubame pasikeisti, vasaros sąlygos mūsų šiltnamiui puikios, daržovės irgi puikiai auga, gale yra 1 m pločio langelis į rytų pusę, šios krypties vėjas gerai ventiliuoja šiltnamį“, – įžvalgomis dalijasi jaunoji sodininkė Greta.

Ji šiltnamyje naudoja bambukines atramas, nes taip lengviau prie jų pritvirtinti augalus. Tik vėliau aukštaūgius pomidorus ji pririša siūlais.

Patogu ir gražu

Regina Baliūnavičienė į šiltnamio paieškas kartu su vyru leidosi supratę, kad be jo neišsivers. Pašnekovė atvira: kai nusipirko sodą, abu su vyru šnekėjo, kad jokio šiltnamio neturės ir jam nevergaus. Tačiau, kai lauke neužaugo pomidorai, o vyras paragavo namuose augintų pomidorų, pasitarę nusprendė, kad šiltnamio vis dėlto reikia. Prieš 6 metus šeima leidosi į šiltnamio paieškas. Lieti pamatų nenorėjo, todėl ieškojo, kad būtų tvirtinamas kitokiu būdu, t.y. su į žemę įleidžiamomis kojomis. Polikarbonatą pasirinko 6 mm storio, kadangi neplanavo jo šildyti. Taip pat žiūrėjo, kad būtų tvirti profiliai, rankenėlės ir kiti sutvirtinimo elementai.

„Be abejo, įtakos turėjo ir kaina. Pagal sodo išplanavimą pirkome 10 m ilgio šiltnamį. Dauguma pažįstamų stebėjosi – kam toks didelis? Juk 2 asmenų šeimai užtenka ir 4 m ilgio. Šiltnamį susirinkome ir pasistatėm patys, jokių papildomų įtvirtinimų iki šių dienų neprireikė, polikarbonato keisti taip pat. Iš abiejų šiltnamio šonų padarytos lysvės: viena siauresnė, kita platesnė. Lysvės ir lauke, ir šiltnamyje suformuotos naudojant betoninius bortelius, takeliams pirkome nekondicines trinkeles. Per kelis metus išlaidos tikrai nebuvo didelės, kadangi visus darbus atlikome patys. Labai džiaugiuosi tokiu mūsų priimtu sprendimu, nes daug mažiau tarplysvių ravėjimo, net kai šlapia patogu nusirinkti derlių, kai prikrenta lapų – patogu nušluoti“, – apie tvarkingai įrengtą šiltnamį pasakoja R.Baliūnavičienė.

Šiltnamyje Baliūnavičiai augina braškes, pomidorus, agurkus, svogūnus, pavasarines daržoves. Lauke taip pat augina braškes, svogūnus, česnakus ir kitas daržoves. Laistymo sistemos šiltnamyje neįrenginėjo, nesnėra pastovaus slėgio vandentiekio, todėl daržus laisto senoviniu būdu – su laistytuvu. „Liejame vieną kartą per savaitę. Kai pjauname žolę, ja pamulčiuoju augalus tiek šiltnamyje, tiek lauke. Tokiu būdu paviršinė žemė apsaugoma nuo kaitros, greito vandens išgaravimo ir, be abejo, žolių“, – sako sodininkė.