Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šiltnamis – kaip indas: prieš naudojimą reikia išplauti

Prieš kiekvieną valgį imame švarius, išplautus indus. Patyrę daržininkai siūlo taip žiūrėti ir į šiltnamius. Tai tarytum indas, kuriame visą šiltąjį sezoną auginsime daržoves, kurias vėliau dėsime ant savo stalo. O kad augalai būtų sveiki ir augtų sėkmingai, svarbu pasirūpinti, kad jie augtų švarioje, ligų ir kenkėjų neapniktoje aplinkoje.

Pirmiausia – valymas

Jei šį pavasarį šiltnamyje dar nespėjote nieko nuveikti, pirmiausia verta jį atidžiai apžiūrėti tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Patikrinkite, ar vėjas neišdraskė plėvelės, nėra likusių skylių. Jei šiltnamį dengia stiklas arba polikarbonatas, įvertinkite, ar nėra įtrūkimų. Šiltnamis turi būti hermetiškas, deramai saugoti jo viduje esančią šilumą ir drėgmę, todėl pasistenkite viską kruopščiai sutaisyti. Pažiūrėkite, ar konstrukcija nepažeista, jeigu yra būtinybė – sutvirtinkite ją.

Šiltnamio dezinfekcija užkirs kelią augalų ligoms ir kenkėjams. Dėl to, atlikę žvalgymus šiltnamyje, kruopščiai nuplaukite vidines šiltnamio sienas, kad neliktų dulkių, purvo ir kitų apnašų. Tam galima panaudoti paprasto ūkiško muilo pamuiles. Jei šiltnamyje žiemojo vazonai, daigyklos, sodo ir daržo įrankiai, juos taip pat rekomenduojama dezinfekuoti. Tai galima padaryti su kalio permanganato tirpalu, nes jis pasižymi geru antimikrobiniu poveikiu. Metalo konstrukcijas valykite paprastu vandeniu su trupučiu acto.

Sieros dūmadėžė – už ir prieš

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslų daktarė Audronė Žebrauskienė sako, kad vienas iš patikimų būdų dezinfekuoti šiltnamį cheminė dezinfekcija – sieros dūmadėžė. Ji skirta šiltnamių dezinfekcijai pavasarį, prieš augalų sodinimą, ar rudenį, nuėmus derlių. Tokias dūmadėžes taip pat galima naudoti rūsių, daržovių saugyklų dezinfekcijai prieš sunešant vaisius ir daržoves rudens ar žiemos saugojimui. Tiesa, šis dezinfekavimo būdas rekomenduojamas tik mediniams šiltnamiams arba tiems, kurių karkaso pagrindą sudaro plastikiniai vamzdžiai. Šis dezinfekavimo būdas netinka šiltnamiams, kuriuose yra metalinės konstrukcijos, nes susiformavusi sieros rūgštis palaipsniui ėda metalą ir jis pradeda rūdyti.

Pasiteisinęs žalias sodo muilas

Metalo koroziją, kaip pagrindinį sieros rūgšties naudojimo minusą, mato ir inovacinės firmos „MKDS“ atstovė Aurelija Baranauskienė. Pasak jos, daugelio mūsų šiltnamiai yra su metalinėmis konstrukcijomis, tai įprastas sieros deginimas yra netinkamas, nes prasideda metalinių konstrukcija korozija. Dėl to ji rekomenduoja šiltnamio paviršius valyti žaliuoju sodo muilu ir vadinamuoju Burgundijos tirpalu („Burgundija“ – rinkinys gėlininkui). Burgundijos mišinys ruošiamas iš vario sulfato, kalcinuotos (skalbiamosios) sodos ir vandens. Žaliasis muilas padeda apsisaugoti nuo grybinių ligų.

Viena labiausiai pasiteisinusių šiltnamio valymo priemonių žalią sodo muilą vadina ir daržininkė Jolanta Kavaliauskienė iš Radviliškio. Pasak jos, jį naudoti itin paprasta – užtenka nupurkšti šiltnamio sienas ir jas nuvalyti šluoste. „Namuose esu pedantė, todėl ir šiltnamyje mėgstu tvarką, švarą. Juk čia auginu maistą, kaip jis gali augti nevalytame šiltnamyje? Galų gale, kad ir kaip stengiamės, bet dėl didelės pomidorų, agurkų koncentracijos atsiranda ligų, kenkėjų, todėl jeigu yra priemonių suvaldyti jų plitimą, tą ir reikia daryti. Anksčiau sienas plaudavau vandeniu ir ūkišku muilu“, – pasakoja moteris.

Kova su kenkėjais

Išvalius šiltnamį nuo grybinių ligų sukėlėjų, galima pagalvoti, kaip susitvarkyti bandant pažaboti peržiemojusius kenkėjus. A.Baranauskienė sako, kad nuo amarų, baltasparnių apsisaugoti gali padėti česnakinė šaškė (kitaip – Smog Garlic). Šią priemonę galima naudoti net tada, kai šiltnamis pilnas augalų, nes garai greitai pasklinda šiltnamyje ir padeda daigams apsisaugoti nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio. Svarbu tai, kad dvi valandas prieš naudojimą, augalus būtina palaistyti. Apdorojimo metu jų lapai turi būti sausi.

Dar vienas būdas kovoti su kenkėjais, anot A.Baranauskienės, – šiltnamio konstrukcijas nupurkšti kontaktiniu insekticidu. Kenkėjams, kurie žiemoja žemėje, naikinti dirvą galima laistyti naudingais dirvai mikroorganizmais Pythium oligandrum.

Pagerinkite dirvą

Išsivalius šiltnamio sienas ir karkasą, galima pereiti prie žemės darbų. Įprastai šiltnamyje metai iš metų auga tos pačios šilumą mėgstančios daržovės: pomidorai, agurkai, paprikos ir kt. Idealu, jei iš rudens šiltnamyje esančią dirvą patręšėte granuliuotu mėšlu (jo nenaudokite iš pavasario, nes augalams gavus per daug azoto, jų lapija subujos, derlius gali būti prastesnis) ar sėjote sideratinius augalus ir juos įterpėte į dirvą. Jei matote, kad žemė sukritusi, jai trūksta maistinių medžiagų, viena iš paprasčiausių priemonių – substrato panaudojimas. Jis papildys ir pagerins sodinamąją žemę atvirame ir uždarame grunte.

„Tai ką padaryti tikrai nesunku ir nieko nekainuoja – nesodinkite pomidorų ar agurkų į tą pačią pusę, kur jie augo pernai, – sėjomainos ir šiltnamyje nepamiršti ragina VDU ŽŪA mokslų daktarė A.Žebrauskienė. – Kai jau prasidės vejos pjovimo sezonas, labai rekomenduoju nupjautą veją nešti į šiltnamį ir ja mulčiuoti dirvą.“

Daržininkė Jolanta šiltnamyje šį pavasarį planuoja įsirengti pakeltas lysves. Į žemių, substrato ir komposto mišinį jį ketina maišyti ir vermikulitą. Moteris pastebi, kad jis dirvai suteikia purumo, papildomos drėgmės. Geriau aeruotoje dirvoje šaknys gauna ne tik vandens, bet ir reikalingo deguonies. „Pas mane sunkoka žemė – priemolis. Reikia, kad žemė būtų lengvesnė, ne taip greitai susislėgtų, todėl pilsiu ir vermikulito. Dar namuose auginu Kalifornijos sliekus, todėl jų kompostą taip pat nešiu pavasarį į šiltnamį“, – pasakoja J.Kavaliauskienė.

Sėja jau įsibėgėja

Šilta, saulėta kovo pradžia aktyviausius daržininkus paskatino ne tik skubėti tvarkytis šiltnamyje, bet ir sėti pirmąsias šių metų daržoves. A.Žebrauskienė pastebi, kad kovą jau įprasta sėti šalnų nebijančius ridikėlius, taip pat kai kurie daržininkai jau pasisėjo krapus, salotas, špinatus.

„Dieną saulė tikrai neblogai įšildo žemę. Dienos ilgumas taip pat yra tinkamas sėjai šiltnamyje. Net priedangos kai kuriems augalams jau nereikia, nes naktį laikosi pliusinė temperatūra“, – įsibėgėjančią sėjos sezono šiltnamyje pradžią pastebi agronomė.

Ankštinių daržovių gerbėjai ankstyvą pavasarį į dirvą beria ir sėjamuosius žirnius. Šie iki pomidorų sodinimo laiko ne tik spėja subrandinti ankštis bei duoti derlių, bet ir atlieka labai naudingą darbą dirvai. Gerai žinoma, kad žirniai ir kiti ankštiniai augalai dirvoje fiksuoja azotą ir taip natūraliai pagerina dirvos savybes.

Dar vienas būdas neturintiems šiltnamio, tačiau norintiems greičiau užsiauginti žalumyninių daržovių – ant pakeltų lysvių įrengti „stogelius“ su užkalta agroplėvele. Šį būdą Jolanta sako išbandžiusi prieš kelerius metus, kai po žiemos teko keisti šiltnamį ir laukti, kol bus atgabentas naujas.

„Turėjau dalį daržo su pakeltomis lysvėmis. Ten žemė įšyla greičiau nei atvirame lauke, todėl pasisėjau ridikėlius, salotas, krapus. Vyras padarė uždangą – sukalė rėmą su plona agroplėvele. Man jis visai neblogai pasiteisino. Jei neturėčiau šiltnamio, žalumynus sėčiau jau kitą savaitę pakeltose lysvėse“, – savo pasiteisinusiu eksperimentu dalijasi pašnekovė.

Rekomenduojami video