Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šiemet vasara karščiu nealins

Nors sinoptikai ir meteorologai pateikti kelių mėnesių į priekį orų prognozes vengia, tačiau visiems maga sužinoti, kokia vasara šiais metais mūsų laukia. Juo labiau, kad skirtingai nei įprastai, mūsų judėjimas po egzotiškas ir šiltas šalis dėl koronaviruso bus apribotas, o atostogas turėsime leisti savoje šalyje. Tiek Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius, tiek ir etnologas profesorius dr. Libertas Klimka nuramina, kad anomaliai karštos ir sausos vasaros šiais metais galime nelaukti. Ji primins tipišką lietuvišką vasarą, su permainingais orais ir krituliais.

Temperatūra bus artima normai

„Praėjusi vasara buvo gana karšta ir sausa, netgi anomali.

Vien tik pažiūrėjus į birželį, kai mėnesio pradžioje buvo užfiksuotas karščio rekordas – 36 laipsniai – ko niekada birželio mėnesį nebūna. Rugpjūtį ar liepos pabaigoje tokia temperatūra irgi nedažna, bet būna“, – kalbėjo VU docentas.

Anot jo, sausi ir karšti orai nemieli ne tik daugumai žmonių, bet ir augalams – jie žymiai geriau pergyvena laikotarpį, kai būna vėsios naktys.

„Tokiu oru kondensuojasi rasa ir augalai ilgiau išsilaiko. O jeigu ateina tvankuma, kritulių nėra, naktys labai šiltos, dienos karštos, iš karto viskas ruduoja“, – aiškino dr. G. Stankūnavičius.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog ilgalaikių orų prognozių centrų pasaulyje yra netgi keli – ne vienas Amerikoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Europoje. O pagal sudėjus daugelio jų duomenis, galima daugmaž numatyti, koks gi laukia oras netolimoje ateityje.

„Birželis Baltijos regione, bet tik šiaurinėse mūsų kaimynėse, žada būti drėgnesnis, o liepą gali būti ir pas mus drėgnesnė už normą“, – pastebėjo dr. G. Stankūnavičius.

Kalbant apie temperatūrą, anot pašnekovo, sudėjus visų septynių pasaulinių centrų prognozes, gaunasi, kad tiek birželį, tiek liepą ji turėtų būti artima normai.

„Pavertus skaičiais, tai būtų, kad vidurio Lietuvoje vidutinė liepos mėnesio paros temperatūra yra 18 laipsnių. Aš sakyčiau, tai – visai normali vasara. Jeigu vasarą kokių 16 laipsnių, kaip, pavyzdžiui, Žemaitijos aukštumose, tai vidurio Lietuvoje tas jaustųsi kaip vėsi.

Aišku, blogiausia būna, kai vėsi ir sausa. Taigi temperatūra turėtų

būti apie normą, bet žemiausios temperatūros tikimybė yra liepą“, – apibendrino VU docentas.

Dr. Gintautas Stankūnavičius: „Birželis Baltijos regione, bet tik šiaurinėse mūsų kaimynėse, žada būti drėgnesnis, o liepą gali būti ir pas mus drėgnesnis už normą.“ Asmeninio archyvo nuotr.

Dr. Gintautas Stankūnavičius: „Birželis Baltijos regione, bet tik šiaurinėse mūsų kaimynėse, žada būti drėgnesnis, o liepą gali būti ir pas mus drėgnesnis už normą.“ Asmeninio archyvo nuotr.

Drėgmei atstatyti užtektų kelių galingų ciklonųDr. G. Stankūnavičiui užsiminus apie gausesnius kritulius liepos mėnesį, pasiteiravau, ar tada jau daugmaž atsistatytų vandens lygis vandens telkiniuose.

„Užtektų Lietuvai kelių galingų, dažniausiai iš Pietų, nuo Viduržemio ar Juodosios jūros ateinančių ciklonų, kurie paprastai savyje talpina daug drėgmės.

Jų slinkimo greitis nedidelis ir kartais jie taip užpila, kad per kelias dienas gali pasiekti mėnesio normą.

Tada jau gali būti ir sausas periodas – jis nebus jau toks baisus, – paaiškino pašnekovas. – Šiemet ir pernai tokių ciklonų dar nebuvo. Paprastai toks ciklonas, pasiekęs Baltijos regioną, pradeda sklaidytis, todėl kritulių duoda tik fragmentiškai.“

VU docentas prisiminė, jog labai žymūs krituliai buvo 2017 metais.

„Aišku, šiais metais labai daug įtakos padarė ir žiemos nebuvimas.

Paprastai dirvos prašildavo gegužės pirmą dekadą. Ir jeigu įšalas laikydavosi iki balandžio vidurio, augmenija neskubėdavo augti, be to, drėgmė, kol įšalas neišeidavo, susilaikydavo viršutiniuose sluoksniuose“, – kalbėjo dr. G. Stankūnavičius.

Laukia permaininga vasara

Gerai žinomas etnologas profesorius dr. Libertas Klimka paprašytas papasakoti apie savo stebėjimus ir apibūdinti būsimos vasaros orus, juokėsi, jog griežtai laikosi karantino reikalavimų, todėl esantis toli nuo namų ir savo kompiuterio, kuriame turi susirašęs visus pastebėjimus ir ženklus. Tiesa, pašnekovas vis dėlto pasidalijo keliais iš atminties išplaukusiais pastebėjimais.

„Kiek prisimenu iš savo stebėjimų ir užrašų, jie rodo ganėtinai permainingus vasaros orus.

Tai reiškia, kad gali būti ir labai šiltų dienų, ir vėsių, vėjuotų, net uraganinių vėjų.

Tuos liaudiškus požymius reikia pradėti stebėti jau net nuo gruodžio mėnesio“, – pabrėžė etnologas.

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad šiųmetė vasara nebus anomaliai karšta ar sausa kaip, pavyzdžiui, praėjusi.

„Ne, neturėtų būti labai karšta. Mūsų liaudiška išmintis rodo, kad bus daug kontrastų – karštus, šiltus orus keis vėsesni, šaltesni ir atvirkščiai. Šį kartą, atrodo, kad neturėtų būti tokios nuolatinės sausros kaip pernai, kuri naikina derlių“, – apibendrino dr. L. Klimka.

L. Klimka: „Senovinė išmintis vertės dar neprarado“

Etnologas teigė, kad prieš praėjusių metų vasarą buvo numatęs artėjančius karštus orus ir galimą sausrą.

„Kad bus didelė sausra, žinoma, to negalima pasakyti iš liaudiškų stebėjimų, spėjimų, bet buvo ženklų, kurie pranašavo, kad apie pusantro mėnesio bus geras oras, saulėta, šilta“, – kalbėjo profesorius.

Nors paskutiniu metu viskas gamtoje yra gana sujaukta ir neprognozuojama, tačiau dr. L. Klimka sakė, jog su tam tikromis išlygomis vis dar galima nuspėti būsimą orą.

„Žmogaus įtaka klimatui – akivaizdi. Šito mūsų senoliai nenumatė. Vis tik jų patirtis, kaupta per šimtmečius, yra iki mūsų laikų, kai žmogaus ūkinė veikla neteršė atmosferos, nešiltino klimato – jų patirtis kitokia. Bet dar pagrindinius bruožus, aš vis tik atseku.

Senovinė išmintis vertės dar neprarado. Aišku, apie temperatūras aš nešneku, nes tai jau būtų per daug drąsu“, – juokiasi gausią patirtį ir išmintį turintis etnologas ir profesorius dr. L. Klimka.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Rekomenduojami video