Ruduo – derliaus sezonas. Jis ypač svarbus alytiškiui Gediminui Zubrickui (30 m.), kuris iš kriaušių ir obuolių gamina sidrą. Tą Gediminas savo malonumui daro nuo 2018–2019 metų sandūros.

Idėją gaminti sidrą Gediminas „priėjo“ per daug eksperimentavimo metų. Jis dalijosi savo patirtimi, kad dar iš vaikystės pamena vyną gaminantį senelį – net ir pačiam Gediminui teko ne kartą kojytėmis vynuoges patrepsenti.

Vėliau, jau ūgtelėjęs, jis išbandė maisto gamybą. O ko reikia gardžiam maistui – gero padažo.

Dėl to, kad mėgo aštrų maistą, Gediminas nusprendė, jog metas išbandyti „Tabasco“ padažo gamybą. Vyras juokiasi, kad daug supelijusių pipirų teko išmesti...

Tačiau tai buvo pirmasis prisilietimas prie fermentavimosi proceso. Paskui Gediminas nusprendė išmėginti dar kitokį – vakuumuotą fermentavimą. Tokiu būdu vyras pradėjo gaminti sidrą.

„Visi aplink renkasi alų, vyną... Norėjau kažko kito. Lietuvoje apskritai nedaug kas gamina sidrą. Tai, ką matote parduotuvėje, tai labiau sultys ar limonadas“, – guodėsi Gediminas. Taip pat jis pasakojo, kad jo gaminamas sidras skiriasi nuo sidro parduotuvėse dar ir tuo, kad jis negali tokio paties jo pagaminti kasmet. Skiriasi vaisių struktūra, vandens ir cukraus kiekis vaisiuje.

Paklausus Gedimino apie patį gaminimo procesą, jis akcentavo tris perpylimus.

Visų pirma, reikia turėti sodą arba priėjimą prie jo. Tam, kad galėtumei prisirinkti kriaušių ir obuolių. Ypatingas vaisių nuskynimas tam nėra būtinas, vaisius svarbiausia nukrėsti nuo medžių. Tada reikia išspausti sultis.

Pats Gediminas renkasi žaliavos vežimą į sulčių spaudyklas, nes tuomet nereikia rūpintis, kur padėti išspaudas. Tuomet sultis iš turimos taros reikia perpilti į kitą turimą tarą.

Vėliau, kai gėris baigiamas perpilti, reikia į sultis įpilti mielių. Tuomet su sandarikliu sultys uždaromos tam, kad į jas nepatektų oro. Susidaro putos, kurios parodo, kad mielės atlieka savo darbą. Ši fazė trunka nuo savaitės iki mėnesio.

Tuomet vyksta antrasis perpylimas. Jis reikalingas, nes mielės „suėda“ cukrų ir lieka tik obuolių rūgštis. Gediminas sako, kad jos tikrai niekas nenorėtų paragauti. Ji itin intensyvi. Antrojo perpylimo metu jau galima pastebėti skysčio spalvos pokytį. Tuo metu vyksta antrinė fermentacija. Atsiradusios gerosios bakterijos obuolių rūgštį paverčia į žmonėms labiau priimtiną pieno rūgštį. Šis procesas vyksta ilgai – apie mėnesį laiko.

Paskui vyksta trečiasis perpylimas, kuris reikalingas tam, kad mielės nusėstų. Taip pat reikalingi sulfatai, skaidriklis, kurie nusodina negyvas mieles ir dėl jų atsiranda konservantas, jis reikalingas, kad sidras neprarūgtų. Laukiama, kol mielės nusės, gaunamas permatomas skystis. Tai trunka apie 3 mėnesius.

Laiko atžvilgiu, tai rugsėjo pradžioje sultis supylus į tarą, lapkričio pabaigoje jau galima jas perpilti į buteliukus. Būtina pasirūpinti buteliukų švara. Tuomet pasiskaičiuojama, kiek angliarūgštės (gazuotumo) norima. Tuomet belieka brandinimas buteliuose. Po jo jau galima ragauti savo gaminto sidro.

Šiuo metu Gediminas gamina kriaušių ir obuolių sidrą. Kriaušių sidrą jis pavadino „Vasaros gaivumu“, o obuolių sidrą – „Rudens vėsuma“. Dar Gedimino laukia vyno gamyba, o savo gamintą vyną jis pavadins „Žiemos rūstybe“. Pašnekovas atskleidė, kad metų laikų pavadinimus jis pasiskolino iš Kristijono Donelaičio „Metų“, kur autorius savo eiles suskirstė pagal šiuos sezonus.

Paklausus pašnekovo, ar jis planuoja gaminti sidrą pardavimui, Gediminas atsakė, kad šiam iki pardavimo dar reikia „užaugti“. Kol kas jis bando išsigryninti tikrąjį savo sidro skonį.

„Lietuvoje tokios tinkamos sąlygos vaismedžiams augti, o nedaug kas žino, kas yra sidras“, – guodėsi pašnekovas. Ateityje Gediminas norėtų šviesti visuomenę apie sidrą.