Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Senovinės rylos muzika užbūrė
Kokių tik svajonių nebūna! Štai panevėžietis nuo pat vaikystės pakely skaičiavo mašinas ir troško keliauti. Dabar jau motociklu yra nulėkęs tūkstančius kilometrų. Dar audė mintį įsigyti rylą ir miesto centre groti žmonėms. Ir šita svajonė artėja prie išsipildymo – senovinį muzikos instrumentą vyras jau turi, beliko prikaupti drąsos ir tapti gatvės muzikantu.

Išmoko ir vokiškos tvarkos

Kniaudiškių mikrorajone gyvenantis 59 metų Antanas Kairys ilgą laiką gyveno Vokietijoje, į Lietuvą grįžo tik prieš dvejus metus. Iš ten parsigabeno ir savo svajonę – rylą.

Dabar vyras įsikūręs kukliame vieno kambario bute, sūnus gyvena Norvegijoje, duktė – Vokietijoje, o žmona – savame name miesto centre.

„Mes neišsiskyrę, bet būname atskirai“, – patikslina jis.

Pokalbiui šeimininkas kviečia į erdvią virtuvę, nes viengungiškame būste svetainės nėra.

Pagyrus idealią tvarką jis šypteli, kad Vokietijoje daug ko išmoko, vokiškos tvarkos irgi.

Panevėžietis 18 metų gyveno Hamburge, dirbo specifinės srities vairuotoju – vežiojo sportinius žirgus.

Automobilio priekaboje tilpdavo du augesni ristūnai, o kai veždavo mažesnius, sutalpindavo ir po keturis.

„Tada automobilis priekabą vos patempia, greitkelyje man kitos mašinos signalizuoja, kad per lėtai riedu, o aš didesniu nei 80 kilometrų per valandą greičiu negaliu važiuoti“, – pasakoja, kaip su gyvu kroviniu buvo sudėtingiau keliauti.

Hamburgo turgaus melodija užbūrė

Vyras sako, kad vis stiprėjantis noras sukant rylos rankeną linksminti žmones atėjo iš tolimos vaikystės, iš mamos kalbų.

Ji labai vaizdingai mokėjo nupasakoti, kaip anksčiau turguose per šventes, atlaidus ir kermošius miesteliuose pasirodydavo keliaujantys muzikantai ir grodavo ryla, anuomet vadinta katarinka. Tai bent pasipinigavę!

Nuo tų pasakojimų akimirksniu dulkes nupūtė vieną šeštadienį Hamburgo turguje pamatytas vaizdas: rylininkas vis suko ir suko rankeną, aplink jį susirinkusi minia, žmonės meta monetas. Ir beveik be pertrūkio liejasi sena savotiško skambesio muzika.

„Tos melodijos mane užbūrė. Ir nuotaika, ir vaizdas, kokiais veidais žmonės stovi ir klauso“, – prisimena jis.

Rylos panevėžietis dairėsi visą dešimtmetį, išmaišė Hamburgo antikvariatus, bet limpančios prie širdies ir dar veikiančios taip ir neaptiko.

Galiausiai vienas pažįstamas prirodė privatų asmenį, ketinantį parduoti rylą.

Už pirkinį A.Kairys paklojo beveik 2 tūkstančius eurų. O juk už tiek neblogą automobilį galima nupirkti.

Tiek pinigų išleisti buvo verta – ryla rankų darbo, gaminta privačiose dirbtuvėse, gerai prižiūrėta. Kartu su instrumentu pirkėjas gavo ir 15 ritinėlių perforuotos juostos su muzika. Pardavėjas dar pridėjo rylininko skrybėlę bei švarką.

Rekomenduojami video