Palikti negalima išmesti. Kur dėtumėte kablelį, sodyboje radę senus daiktus? Nemažai sodiečių nebenori masinės gamybos baldų, indų ar šviestuvų ir įvairiausių „perliukų“ pradeda dairytis sendaikčių turguose, antikvariatuose. O kai kas netgi ryžtasi senų daiktų transformacijoms ir seni, niekam nereikalingi daiktai įgauna netikėtas funkcijas, būna išnaudojami jiems nebūdingose vietose kaip interjero akcentai.

Siuvinėti ir megzti per daug nuobodu

Jei socialiniame tinkle „Instagram“ užsuksite į paskyrą „Troba po ąžuolu“, ne tik sužinosite apie jaunos šeimos gyvenimo kaime kasdienybę, bet ir rasite daugybę įvairių „pasidaryk pats“ projektų. Įdomu tai, kad už šios paskyros – jauna moteris Malvina Matijošienė, kuri ne tik spėja suderinti darbą su motinyste, bet ir laisvalaikiu užsiima pačiais įvairiausiais rankdarbiais. Tiesa, jos rankose išvysite ne siūlus ir virbalus, o šlifavimo aparatą, dažymo teptuką ar elektrinį suktuvą.

„Megzti ar siuvinėti man per daug nuobodu, monotoniška. Labiau mėgstu šlifuoti, dažyti, perdaryti baldus ir juos atkurti naujam gyvenimui“, – pripažįsta sodybos šeimininkė.

Į sodybą kaime jauna šeimyna atsikraustė prieš kelerius metus. Malvinos močiutei persikrausčius gyventi į miestelį pas savo dukrą, sodyba tapo vieniša, todėl ją pradėjo lankyti anūkė su vyru Tadu. Ilgai netrukus jiedu sumanė ten pasistatyti naują pirtį. Greitai prasidėjo statybos, iškilo moderni pirtelė. Savaitgalio išvykos į sodybą Malviną vis dažniau privertė susimąstyti, koks gi gyvenimas būtų kaime. Sprendimą priimti paskatino į pasaulį pasibeldęs Matijošių pirmagimis.

„Kai gimė sūnus, vyro paklausiau: o kas, jei mes keltumės gyventi į kaimą? Jam taip pat patiko mano sumanymas. Tiesą pasakius, gana spontaniškai iš sostinės persikėlėme į vienkiemį Molėtų rajone. Vyras Vilniuje išėjo ir darbo, o aš jau buvau vaiko priežiūros atostogose. Kol įsirenginėjome naują namą, gyvenome šalia esančioje senoje senelių troboje. Žinoma, ją irgi kiek įmanoma pasiremontavome“, – sako sprendimu didmiestį iškeisti į gyvenimą kaime patenkinta pašnekovė.

Miltų sijoklis, virtęs šviestuvu

Paveldėjusi sodybą, kartu šeima gavo daugybę senų baldų, indų ir kitų smulkių rakandų. Vieni tokius daiktus išmeta ar atiduoda, kiti – parduoda, o Malvina nusprendė nemažai daliai jų suteikti naują gyvenimą. Rūšiuodama senus daiktus atsidėjo tuos, iš kurių dar galima kažką padaryti, su kai kuriomis senienomis atsisveikino. Idėjos jos galvoje gimsta spontaniškai. Pavyzdžiui, sodyboje radusi seną miltų sijoklį, iš jo pagamino... šviestuvą.

M.Matijošienė: „Visada stengiuosi seną daiktą suderinti su nauju. O senas daiktas visada turi savo cinkelį, suteikia akcentą. Be to, žinau, kad niekas kitas tokio paties daikto neturės, o net jei ir pasigamins kažką panašaus – vienodas tikrai nebus.“

„Kai paėmiau jį į rankas, iškart svarsčiau, kas iš jo galėtų išeiti. Iškart šovė į galvą mintis – reikia lempos! Aišku, man prireikė vyro pagalbos, nes su laidais, elektra pati nedirbu. Be problemų galiu nušveisti, dažyti, bet tokie techniniai darbai, kaip elektros pajungimas – vyro Tado stiprybė“, – tikina pašnekovė.

Kurpaliai vonioje

Dar vienas įdomus sprendimas Matijošių namuose – kurpaliai vonioje. Ko gero, daugelis mūsų senose sodybose, pastogėse turime tarsi be vietos besimėtančių senutėlių kurpalių. Kol vieniems tai nereikalinga seniena, Malvina juose įžiūrėjo potencialą. Šiandieną jie atgimė kaip puiki pakaba rankšluosčiams vonios kambaryje. Pasigaminti pakabą buvo nesunku – reikėjo prekybos centre nusipirkti kabliukus, juos pritvirtinti prie kurpalio, o jį patį prigręžti ant plytelių sienos.

„Šios pakabos puikiai dera naujo namo vonioje. Sutinku, kad sprendimas netikėtas, bet pati labai džiaugiuosi, man patinka. Visada stengiuosi seną daiktą suderinti su nauju. O senas daiktas visada turi savo cinkelį, suteikia akcentą. Be to, žinau, kad niekas kitas tokio paties daikto neturės, o net jei ir pasigamins kažką panašaus – vienodas tikrai nebus, nes galbūt nudažys kitaip ar pritaikys kitoje vietoje. Galbūt mano patirtis paskatins žmones, įsigijusius senas sodybas, neišmesti visų senų daiktų. Ką nors tikrai galima pritaikyti buityje, atnaujinti ar perdaryti“, – su šypsena apie savo įgyvendintus projektus kalba M.Matijošienė.

Vonioje – pirkinys iš antikvariato

Jos vonioje praustuvas pastatytas ant spintelės, įsigytos iš antikvariato. Parsivežus ją namo, Tadui teko išgręžti skyles, sutrumpinti stalčius, vėliau pašnekovė nulakavo stalviršį, kad nepakenktų drėgmė. Spintelė itin tvirta, medžio masyvo, tačiau sendaikčių parduotuvėje ją šeimynai pavyko įsigyti už labai gerą kainą – 110 eurų.

„Spintelė turėjo įtrūkimų, šiek tiek buvo nelygi. Bet man tai dar labiau patinka, nelygumas spintelei suteikia daugiau šarmo. Man ji tobula“, – džiaugiasi Malvina.

Iš senos spintos – svajonių indauja

Įprastai idėjos Matijošių namuose išpildomos gana greitai, o štai vienas projektas buvo kitoks – jis pareikalavo ne tik laiko, bet ir pastangų. Vieną vakarą Malvina naršė internete ir atsitiktinai pamatė arkos formos indaują. Sprendimas galvoje buvo greitas ir aiškus – reikia panašios ir namuose. Iš pradžių ji galvojo įsigyti naują, tačiau arkinių indaujų pasiūla buvo nedidelė, o keli matyti variantai buvo toli nuo to, ko ji norėjo.

„Po ilgų paieškų galiausiai radau skelbimą, kad dovanojama sena arkinė indauja kartu su kitais baldais. Mano tėtis drauge su vyru nuvyko į Vilnių, iš penkto daugiabučio aukšto parnešė tikrai labai sunkius baldus. Indaujos perdarymas – tikras šeimos projektas, įdarbinti buvome visi“, – prisimena Malvina.

J.Matusevičienė: „Žmonės „atsikando“ masinės gamybos baldų ir indų, kurių galima rasti praktiškai bet kur. Netgi kai kurie dideli pasauliniai prekiniai ženklai kurdami naujus indus, vazas imituoja senąsias madas, tačiau pirkėjai vis tiek ieško unikalumo, išskirtinių raštų ar formų.“

Sena indauja dalis po dalies buvo išrinkta, nušveista, perdažyta. Šeimyna jai netgi išrinko naujas kojas, taip pat išimti seni veidrodžiai, vietoje jų – panaudotos nuo lubų likusios medinės dailylentės, į vidų Tadas įdėjo savo pagamintus stalčius.

„Labai džiaugiuosi, kad man vyras labai padeda. Aš prigalvoju visokiausių idėjų, o jis man padeda jas įgyvendinti. Jis su manimi nesiginčija, visada pasitiki, nes jau įsitikino, kad dirbu kruopščiai, apgalvoju kiekvieną detalę. Kartais turėdama daiktą rankoje jau galvoje turiu viziją, kaip atrodys naujai perdarytas ar kaip jį galėčiau pritaikyti interjere“, – pasakoja M.Matijošienė.

Paskyroje randa įkvėpimo

Visais savo projektais moteris dalijasi „Instagram“ paskyroje, todėl sulaukia nemažai žinučių su klausimais, kiti jos prašo patarimo. Kiti netgi pasiskolina jos idėjas ir pritaiko savo namuose. Neseniai „Trobos po ąžuolu“ paskyros sekėja atsiuntė nuotraukas, kad Malvinos įkvėpta savo namuose įsirengė panašią indaują.

„Man labai smagu, kad žmonės pasinaudoja mano pavyzdžiais, randa įkvėpimo. Žinoma, jie pasidaro daiktus pagal save, todėl nors daiktas panašus, jis vis tiek yra skirtingas, individualus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Perka ir iš Prancūzijos

Malvina yra dažna sendaikčių turgų, antikvariatų viešnia. Net planuodama savo šeimos atostogas ji planuoja maršrutus taip, kad būtų galima akis paganyti sendaikčių parduotuvėse. Neseniai Malvina atrodo ir užsienio sendaikčių krautuvėles. Tiesa, per nuotolį.

Viena lietuvaitė „Instagram“ dalijasi savo įspūdžiais lankydama Prancūzijos antikvarus, o jos sekėjai patikusias prekes gali iš jos nusipirkti. Grįžusi į Lietuvą moteris prekes atiduoda savo klientėms. Įdomu tai, kad Prancūzijoje antikvaro prekės yra kur kas pigesnės nei Lietuvoje.

„Ten kainos tikrai draugiškesnės. Įsigijau indų rinkinį, didelį puodą už maždaug 20 eurų. O Lietuvoje kainos aukštesnės. Kartais tenka gerai pagalvoti, ar pirkti seną daiktą, ar už tokią pačią sumą įsigyti naują“, – pastebi pašnekovė.

„Man netgi labai gražu, kai lėkštės nėra vienodos. Tarkime, jos gali būti skirtingos, tačiau turėti panašų akcentą – visos jos su gėlytėmis. Stalą galima labai gražiai padekoruoti, daiktai tikrai neturi būti identiški“, – nebijoti eksperimentuoti kuriant namų interjerą pataria Malvina.

Ko žmonės ieško sendaikčių krautuvėse?

Elektroninės sendaikčių parduotuvės „Naftalinas“ savininkė Jolita Matusevičienė sako, kad susidomėjimas senais baldais, interjero detalėmis išlieka nemažas. Žmonės dairosi išskirtinių, vienetinių baldų, indų, žvakidžių ar kitų namų dekoravimo detalių. Pastaruoju metu itin paklausios senos knygos, šeimos kalendoriai, atvirukai. Didelio susidomėjimo sulaukia ir rankomis austos lovatiesės, seni lininiai rankšluosčiai.

„Seni daiktai žmonėms kelia nostalgiją, užplūsta prisiminimai. Tokios smulkmenėlės dovanojamos gimimo ar kitos svarbios dienos proga“, – tikina šakietė J.Matusevičienė.

Pasak jos, žmonės „atsikando“ masinės gamybos baldų ir indų, kurių galima rasti praktiškai bet kur. Netgi kai kurie dideli pasauliniai prekiniai ženklai kurdami naujus indus, vazas imituoja senąsias madas, tačiau pirkėjai vis tiek ieško unikalumo, išskirtinių raštų ar formų.

„Kartais žmonės įsigydami kokį nors baldą ar kitokį daiktą nori susipažinti su jo istorija. Pas mus atkeliauja daiktai iš įvairių Šakių krašto kampelių, kartais žmonės nusiperka ar paveldi sodybą ir senų daiktų atsisako. Jeigu jie žino to daikto istoriją, mes pasižymime, ir jeigu klientai teiraujasi, papasakojame, iš kur jis atkeliavo“, – sako sendaikčių elektroninės parduotuvės įkūrėja.

Apie tai, kad žmonės sodybas vis dar puošia sendaikčiais, kalba ir Vilniuje įsikūrusios parduotuvės „Antik News“ atstovas Laurynas Pocius. Jo teigimu, kai kurie klientai itin preciziškai renkasi baldus, nori, kad jie būtų autentiški, atitiktų jų pageidaujamą laikotarpį.

„Sodybose labai paklausūs indai, kilimai, baldai. Taip pat žmonės ieško ir lauko dekoracijų, sodo baldų, ketinių ar betoninių vazonų. Jie nepigūs, tačiau išskirtiniai, puošnūs, jie ilgai tarnauja, o kartais naujas panašus daiktas pasirodo esantis ne toks ilgaamžis“, – tikina jis.