Žvyrkeliai ir jų priežiūra – amžina problema kaimuose. Šiltos, nepastovių orų lydimos žiemos tik dar labiau apsunkina ir taip nekokią kaimo žvyrkelių būklę. Sodiečiams tenka dardėti duobėtais ar pažliugusiais keliais, o gyvenantiems šalia privačių ar valstybinių miškų, žvyruotus keliukus tenka dalytis su miškininkais. Šie žiemą kirsdami miškus sunkiąją technika taip išklampoja kelius, kad jie pasidaro sunkiai išvažiuojami. Miškininkai atkerta, kad kelius tvarko tik tada, kai juos sugadina taip, kad jie tampa avariniais.

Miškininkai „išmalė“ kelią

Simona Jagminaitė Rokiškio rajone gyvena jau ketverius metus. Iš pradžių į sodybą ji važinėjo iš Vilniaus, o nuo tada, kai kaime pradėjo gyventi nuolat, nebuvo nė vienos žiemos, kad kelias nepatvintų. Pasak pašnekovės, kelias į sodybą veda per dirbamus laukus, kurie nėra numelioruoti, todėl daugiau palijus žvyruotas keliukas tampa upeliu. „Vanduo labai greitai išplauna užpiltą žvyrą. Vieną kartą savo lėšomis taisiau kelią, bet kasmet tai daryti tiesiog per brangu. Kaimynai prisidėti nenori, nes jie pensininkai, gyvena kukliai. Seniūnija kelią tvarko tik pavasarį, o žiemą išvažiuoti į darbą kartais tikras iššūkis“, – apgailestauja Simona.

Tuo metu Zarasų krašte sodybą prižiūrintis Martynas Počebutas į sodybą važiuoja iš Kauno, todėl sukarti tenka beveik 200 km. Visas kelias nuo namų iki galutinio kelionės tikslo veda asfaltuotu keliu, o privažiuoti iki kiemo, išsukus nuo plento, tenka žvyruotu miško keliuku, kuris sudaro tik 0,5 km. Pasak jauno vyro, miško keliukas, kaip ir visi kiti žvyrkeliai, turėdavo duobių, tačiau buvo neblogai prižiūrimas. Buvo ne tik pažvyruojama, bet ir bent kelis kartus per metus greideriu lyginamos duobės.

„Mūsų kaimas mažas, gyventojų nėra daug, bet keliuku naudojasi daug žvejų, važiuojančių prie ežero, vasarą atvyksta daug turistų, todėl kelias gana intensyviai naudojamas. Iš rudens jau buvo atsiradusių gilesnių duobių, bet pravažiuoti dar tikrai buvo galima. Tačiau atvažiavus į sodybą šių metų pradžioje, likome nemaloniai nustebinti. Pamačiau, kad keliukas „išmaltas“ miškininkų, kurie netoliese pjovė medžius. Ant keliuko susidarė didelės ir gilios provėžos“, – sakė nepatenkintas vyriškis.

Kad kelią išdarkė miškininkai, tapo iškart aišku pamačius šalia kelio sukrautus medžių rąstus. Anot Martyno, taip ir neaišku, ar miško pjovėjai sutvarkys apgadintą žvyrkelį. Jį piktinta tai, kad miškininkai atvažiuoja, išsipjauna medžius ir išvyksta, o gyventojams tenka srėbti jų paliktą košę. „Jie pasidaro tai, ką jiems reikia, ir išnyksta kaip dūmas. O ką mums daryti? Kodėl mes turime laužyti savo automobilius dėl to, kad kažkam reikėjo mišką pjauti? Turėtų būti didesnis tarpusavio supratimas – kas kelią sugadino, tas ir turėtų jį sutvarkyti“, – griežtai kalbėjo M.Počebutas.

Apribojo eismą

Antazavės seniūnas Algirdas Lekaveckas sutinka, kad miškovežiai kaimo keliukams padaro nemažai žalos, tačiau iš jų išsiprašyti sutvarkyti išklampotus kelius –misija neįmanoma. Ypač sudėtinga ten, kur tvarkosi privataus miško savininkai, mat jie samdo įmones, užsiimančias miško kirtimais, medžių transportavimu, todėl jie neatsako už tai, kokiais keliais jiems tenka važiuoti ir kokius juos palieka atlikę darbus.

„Gyventojų nusiskundimų iš pasartiškių sulaukdavome, todėl ant plento pastatėme kelią, ribojantį važiuojančių transporto priemonių svorį – 8 t. Daugiau mes nieko padaryti negalime, mūsų rankos surištos. Miškininkai mums teisinasi, kad jie irgi moka mokesčius, todėl naudotis keliukais jiems negalime uždrausti, o kompensuoti už padarytą žalą jie neskuba ir nesiruošia“, – dėsto A.Lekaveckas.

Tvarkys, jei matys būtinybę

Valstybinės miškų urėdijos (VMU) atstovė Iveta Janušauskaitė neslepia, kad kirtimai buvo atliekami 2022 m. gruodžio paskutinę savaitę. Ji nesutinka su Antazavės seniūno teiginiu, kad reikalingas leidimas rąstams sandėliuoti prie kelio. Esą leidimas rąstų sandėliavimui VMU patikėjimo teise valdomuose miškuose nėra reikalingas.

„Šiuo metu kelias nėra sugadintas ar avarinės būklės, tačiau, jeigu nutirpus sniego dangai bus pastebėta, kad kelią reikia tvarkyti – jis bus suremontuotas. VMU, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka, vykdo visų miško kelių, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, priežiūros ir taisymo (remonto) darbus: prižiūri apie 37,4 tūkst. km miško kelių valstybinių ir privačių miškų teritorijoje bei kasmet remontuoja, rekonstruoja ir tiesia naujus kelius“, – aiškino I.Janušauskaitė.

Kelius taiso tik vėlyvą pavasarį

Antazavės seniūno A.Lekavecko pasiteiravus, kaip dažnai kaimų gyventojai kreipiasi į jį dėl žvyrkelių remonto, jis patikino, kad tokie kreipimaisi išlieka bene dažniausi tarp visų užklausų. Žvyrkelius apylinkėse Antazavės seniūnas vadina nuolatine bėda. Ypač daug duobių atsiranda po šiltų žiemų.

„Jau ne pirma tokia žiema, kai turime pliusinę temperatūrą. Kaimo keliams tai nieko gero neatneša, išsimuša labai daug duobių. Ankstyvą pavasarį grunto ar žvyro keliukai pažliunga, tampa sunkiai išvažiuojami. Blogiausia, kad nieko negalime daryti, kol vanduo nepradžiūva. Negalima siųsti greiderio, kol kelias liūliuoja, tenka palūkėti iki balandžio ar gegužės mėnesio“, – atsidūsta pašnekovas.

Nors keliai iš pavasario tvarkomi, rudenį kai kurie keliai vėl tampa pelkėmis. Seniūnas įsitikinęs, kad šių kelių remontas turėtų būti sprendžiamas iš esmės, mat greideris ar keli sunkvežimiai žvyro tik kosmetiškai pataiso kelius.

Laukia asfalto

Kiekvienais metais seniūnijoms skiriamas biudžetas keliams taisyti. Šie pinigai skirstomi kelio profiliavimui (greideriavimui), žvyro papildymui. Antazavės seniūnija šiemet savo apylinkės keliams gavo 20 tūkst. eurų. Pasak A.Lekavecko, tiek pinigų nepakanka norint tinkamai prižiūrėti visus žvyrkelius. Nors stengiamasi kiekvieną žvyruotą kelią profiliuoti du kartus per metus, taupant gautas lėšas tenka vadovautis prioritetais. Dažniau greideris atvyksta į didesnio intensyvumo keliukus, kur didesnis judėjimas.

„Visų kelių suvienodinti tikrai negalime. Turime judrių kelių, jungiančių gyvenvietes, todėl natūralu, kad juos tenka profiliuoti tris ar keturis kartus per metus, – paaiškina seniūnas, pabrėždamas, kad dalyje gyvenviečių dar yra ir neasfaltuotų gatvių. – Turime ir mažas gyvenvietes, kur reikėtų asfaltuoti gatves. Prašome, kad bent keli šimtai metrų būtų išasfaltuota, tačiau tokie darbai išbrango, asfalto, regis, dar neturėsime. Prieš asfaltuojant kelią, atliekami geodeziniai matavimai, patikrinamas kelio pamatas. Jei pagrindas blogas, tuomet reikia supilti visai naują pamatą, o tai brangina darbų sąmatą.“

Prioritetas – miestelių gatvės

Iš esmės ta pati istorija su žvyrkeliais ir kitame Lietuvos krašte – Mažeikių rajone. Tirkšlių seniūnas Juozas Kungys VL sakė, kad jo seniūnijai priskirta pasirūpinti 112 km kelių, o iš jų tik 12 km asfaltuotų gatvių, visi kiti – žvyrkeliai arba grunto keliai.

Miškovežiai kaimo keliukams padaro nemažai žalos, tačiau iš jų išsiprašyti sutvarkyti išklampotus kelius – misija neįmanoma. Ypač sudėtinga ten, kur tvarkosi privataus miško savininkai.

„Kelių priežiūrai skiriami pinigai apskaičiuojami pagal kelių ilgį ir gyventojų skaičių. Mūsų seniūnija nemaža, antra pagal gyventojų skaičių rajone, mums skiriamo finansavimo neužtenka. Mūsų gyvenvietėse net neasfaltuotos gatvės sudaro netgi 17 km... Natūralu, kad daugiausia dėmesio gauna tankiau apgyvendintos vietovės, ten siekiame, kad galiausiai ir būtų atlikti asfaltavimo darbai. Jau nebešnekame apie tai, kad sutvarkytume visus privažiavimus iki vienkiemių, kai yra tiek daug neasfaltuotų gatvių miesteliuose. Tai mums tiesiog per brangu“, – tikina pašnekovas.

Pagal poreikį ir lėšas

J.Kungio teigimu, kur ir kaip dažnai greideriuoti žvyrkelius sprendžia pagal poreikį ir turimas lėšas. Jis skaičiuoja, kad jeigu reikėtų greideriu profiliuoti visus apylinkės vieškelius, reikėtų bent 50–60 tūkst. eurų, tačiau dabar šiam tikslui išleidžiama vos 16 tūkst. eurų.

„Mes norime, kad regionų keliams būtų parodytas didesnis dėmesys. Vis kalbama apie regionų gaivinimą, dėstoma, kad čia turi ateiti gyventi jaunimas. Bet kaip jiems važiuoti į darbą ar vežti vaikus į mokyklą, kai dar miesteliuose turime neasfaltuotų gatvių? Nebe tie laikai, kad važinėtume arkliais pakinkytais vežimais. Gyvename Europoje, norime gyventi patogiai, o ne skęsti dulkėse, laužyti automobilius duobėse“, – politikų dėmesį atkreipti bando Tirkšlių seniūnas J.Kungys.

Šią žiemą seniūnijai teko rūpintis ir kelių valymu. Tirkšlių seniūnijoje, kaip ir visur, pirmiausia valyti didžiausio intensyvumo keliai, o tik paskui sniegas buvo valomas atokesniuose kaimeliuose. „Gyventojai nesiskundė, supranta, kad mūsų resursai riboti. Svarbiausia, kad keliai būtų nuvalyti, nes niekada nežinai, kada kam gali prireikti skubios pagalbos, tarnybos turi privažiuoti iki sodiečių namų“, – kalbėjo J.Kungys.

Kaip sprendžiama, kokį žvyrkelį asfaltuoti?

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelius, o savivaldybės – už vietinės reikšmės kelius ir gatves. 2022 m. išasfaltuota apie 96 km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga, 2023 m. planuojama išasfaltuoti 110 km.

2022 m. pabaigos duomenims, valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga buvo beveik 5,5 tūkst. km. Valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga asfaltuojami atsižvelgus į skiriamą lėšų kiekį ir žvyrkelių asfaltavimo sąrašą. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija yra parengusi „Asfaltuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų tarp skirtingų kelio dangų („zebrų“) atrankos metodiką“ ir „Gyvenviečių teritorijose esančių asfaltuotinų žvyrkelių ruožų atrankos metodiką“.

Valstybinės reikšmės keliai asfaltavimui atrenkami pagal žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir nustatytus atrankos kriterijus, t.y. ar yra viešasis transportas, ar ne, ar bus sugeneruotas papildomas eismas, ar yra lankytinos vietos, koks vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, maršruto užbaigtumą, savivaldybės prioritetus ir pan.

Pagal metodikas yra sureitinguoti visi valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga ir sudarytas asfaltuotinų kelių ruožų sąrašas, kurį ketiname įgyvendinti iki 2024 m. (pažymėti pilka spalva: zebrai-1.pdf (lakd.lt)). Visi kelių ruožai, kurie nepateko į viešai paskelbtą valstybinės reikšmės asfaltuotinų kelių ruožų iki 2024 m. sąrašą, bus apsvarstyti ir įvertinti, kai bus rengiamas kito laikotarpio valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo sąrašas.

Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos informacija