Šalčiams dar nesitraukiant, ugniagesiams gelbėtojams darbo netrūksta. Nors dar vaikus mokome, kad negalima žaisti su degtukais, regis, suaugusieji metai iš metų kartoja tas pačias klaidas, žaisdami su ugnimi. Ignoruojami ugniagesių priminimai apie dūmų detektorius, neužlopomos krosnių ertmės, deginamos šlapios malkos arba visai netinkamas „pečiui“ kietas kuras. Dažnai tai nutinka sodybose, kur paprastai žiemą atvažiuojame tik savaitgaliais arba per šventes. Dėl tokių retų vizitų paprastai neinvestuojame į dūmų detektorius ar kaminų sandarinimą, elektros instaliacijos atnaujinimą, tad nelaimė gali būti labai arti.

Keli gaisrai per dieną

Jau šiemet dėl netvarkingų krosnių įsiplieskė beveik 200 gaisrų. Daug nemalonumų sodiečiams padaro ir sena elektros instaliacija, kurią ryžtamasi tvarkyti tik tada, kai namuose pasklinda svylančių laidų kvapas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų jau kilo 168 gaisrai. Viena iš dažniausių gaisrų priežasčių gyvenamuosiuose pastatuose yra krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimai arba gedimai. Dėl šios priežasties 2022 m. kilo 1 363 gaisrai, juose žuvo 13 žmonių.

Viename tokių gaisrų jau ir šiemet žuvo moteris. Sausio 15 d. pavakary Vilniuje atvira liepsna degė medinis dviejų butų gyvenamasis namas. Po kelių minučių atvykę ugniagesiai iš pastato išnešė moterį. Deja, greitosios pagalbos medikai jai padėti jau negalėjo, buvo konstatuota moters mirtis. Gesindamas šį gaisrą ranką susižeidė kitos namo dalies savininkas. Gaisro metu sudegė pusė namo, apdegė palėpė, sudegė ir buvo išardyta apie 20 kv. m perdangos. Namo viduje nuo dūmų užduso 5 katės.

„Žiemą intensyviau kūrenant krosnis, gaisrai dažniausiai kyla nevalytame dūmtraukyje užsidegus suodžiams, taip pat dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, iškritusių žarijų ar per arti laikomų malkų“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Kas dešimta krosnis – netvarkinga

Vykdydami gaisrų prevencijos akcijas, ugniagesiai įvertina gyvenamųjų būstų gaisrinę saugą, taip pat šildymo įrenginių būklę. Nustatyta, kad praėjusiais metais ugniagesių aplankytuose būstuose beveik kas dešimta krosnis ar kitas šildymo įrenginys buvo netvarkingas arba netinkamai eksploatuojamas. Paprastai sakant, dažniausiai tai yra įtrūkusios plytos, suskilę krosnies sujungimai, nesandarios, išklibusios krosnies pakuros durelės, nesandarūs suskeldėję dūmtraukiai, per arti pakuros laikomas kuras, grindys ties pakura neapsaugotos nedegiomis medžiagomis, tiesiog ant krosnių džiovinami batai, drėgnos malkos ir kt.

Pasak A.Gudžiausko, užsidegus suodžiams dūmtraukių kanaluose smarkiai įkaista krosnis ir dūmtraukis, todėl degūs daiktai turi būti pakankamai toli arba gerai izoliuoti nuo krosnies, židinio, viryklės, dūmtraukio ar kito šildymo įrenginio. „Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų įrengti nedegų pagrindą. Ir nereikėtų pamiršti, kad krosnies įkūrimas degiais skysčiais – žibalu ar benzinu – gali pasibaigti tragedija. Nuo jų gali užsiliepsnoti ne tik šalia esantys daiktai, bet ir žmogus“, – įspėja pareigūnas.

Garantuotas būdas apsisaugoti nuo smalkių – gyvenamosiose patalpose įsirengti anglies monoksido jutiklius. Jie garsiniu signalu įspėja apie padidėjusią smalkių koncentraciją patalpoje, tuomet galima tuoj pat sureaguoti ir imtis visų atsargumo priemonių.

Iš dūmtraukių ir krosnių privalu išvalyti suodžius. Kūrenant kietuoju kuru, kaminas turi būti valomas kas tris mėnesius. Smilkstančias anglis ar pelenus galima pilti tik į metalinius indus ir iškratyti juos ne arčiau kaip 15 metrų nuo pastatų. Labai svarbu, kad šildymo įrenginiai ir dūmtraukiai būtų techniškai tvarkingi. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai turi būti išbalinti. Ypač pavojingi sienelėse atsiradę įtrūkimai ir plyšiai, nes pro juos gali išlėkti kibirkštys, kurios sukelia gaisrą. Įtrūkimai ir plyšiai yra nesunkiai pastebimi, tad juos nedelsiant reikia užtaisyti.

Turi, bet neveikiančius

Apsisaugoti nuo gaisro namuose gali autonominiai dūmų detektoriai. Tiesa, juos turi ne visi, o tie, kurie turi, nepatikrina, ar jie vis dar veikia. Anot A.Gudžiausko, autonominius dūmų detektorius būstuose yra įsirengę apie 65 proc. gyventojų, tačiau susirūpinimą kelia faktas, kad daugėja gyvenamųjų būstų, kuriuose autonominiai dūmų detektoriai įrengti, tačiau dėl įvairių priežasčių neveikia. Tokių skaičiuojama apie 7 proc. Autonominių dūmų detektorių neturintys gyventojai dažnai teisinasi, kad tokio reikalavimo nežino, kiti teigia nežinantys, kur juos įsigyti ir kaip juos įsirengti.

„Siekdami mažinti gaisrų ir juose žuvusiųjų skaičių, skatinti gyventojus namuose įsirengti autonominius dūmų detektorius, ugniagesiai nuo vasario mėnesio pradėjo vykdyti prevencinę akciją „Saugūs namai“, kuri yra orientuota išskirtinai į gyvenamąjį sektorių. Daugiametė gaisrų statistika rodo, kad gyvenamuosiuose pastatuose gaisrai kyla gerokai dažniau, lyginant su kitų paskirčių pastatais, ir kad didžioji dalis žūsta savo gyvenamojoje aplinkoje.

Kokių malkų vengti?

Nors ugniagesiai gelbėtojai kaminus valyti rekomenduoja kas tris mėnesius, deja, reto sodiečio kieme taip dažnai būtų galima sutikti kaminkrėtį. Ukmergės krašte kaminus valantis kaminkrėtys Audrius sako, kad klientai dažniausiai kaminų švara rūpinasi iš rudens, prieš įsibėgėjant kūrenimo sezonui, o žiemą ne taip jau retai kreipiasi jau nuo ugnies nusvilę sodiečiai.

„Šiemet jau keli žmonės sakė, kad jų kaminas buvo virtęs ugnies stulpu. Laimei, patiems pavyko saugiai viską užgesinti. Suodžiai užsidega, o tada jau pasekmės gali būti labai skaudžios. Kartais užlipus ant kamino pamatai riebų ir storą suodžių sluoksnį. Mažų mažiausiai kelis metus nevalyta. Iš karto matyti, jei krosnis kūrenama drėgnomis malkomis. Tada dūmtraukis labai greitai užsitraukia dervomis“, – tikina VL kalbintas kaminkrėtys.

Daug daugiau darbo kaminkrėčiams duosite, jeigu šildysitės drėgnomis beržinėmis malkomis. Kaminkrėtys pastebi, kad jos turi itin daug dervų, kurios nusėda ant dūmtraukio sienelių. Tuomet jas labai sunku išvalyti. Beržines malkas kūrenkite tik tuo atveju, jeigu jos džiovintos bent trejus metus.

Užlipus ant stogo, kaminkrėčiui kai kada tenka ne tik gerai šveisti suodžius, bet dar ir lopyti kamine atsiradusias skyles, apmūryti kaminus, o kai kada nukelti klibančias plytas ir parodyti šeimininkams, kad jos kėsinosi kam nors užkristi ant galvos.

Apsinuodijimas smalkėmis

Dar vienas rūpestis šildymo sezonu – smalkės. Šiuo metu daugėja atvejų, kai apsinuodijama smalkėmis. Smalkės yra ypač nuodingos bespalvės ir bekvapės dujos. Per kvėpavimo takus patekusios į kraują, jos sutrikdo deguonies tiekimą iš kraujo į organizmą. Priklausomai nuo smalkių koncentracijos ir poveikio laiko, jaučiami įvairūs negalavimai: nuovargis, pykinimas, migrena, galvos svaigimas, traukuliai, kvėpavimo, koordinacijos sutrikimai. Sudėtingais atvejais negrįžtamai pažeidžiamos smegenų ląstelės ir širdies raumuo. Kai organizmas negauna deguonies, netenkama sąmonės ir mirštama. Jei smalkių koncentracija didelė, mirtinai apsinuodijama per kelias minutes.

Anglies monoksidas susidaro dėl ne visiškai sudeginamo kietojo ir skystojo arba dujinio kuro, ypač sandariai uždarius langus ar nepasirūpinus tinkama ventiliacija. Smalkes gali išskirti dujiniai vandens šildymo įrenginiai (pavyzdžiui, dujinės krosnelės), malkomis, akmens anglimi arba skystuoju kuru kūrenamos krosnelės, mobilūs dujiniai arba skystojo kuro patalpų šildytuvai, židiniai, krosnys, dujinės bei anglies viryklės, vidaus degimo įrenginiai (pavyzdžiui, generatoriai), taip pat kepsninės, naudojamos uždarose patalpose, automobiliai, palikti neišjungtu varikliu garažuose arba kitose uždarose patalpose.

Norėdami išvengti apsinuodijimo anglies monoksidu, turime naudoti tik techniškai tvarkingus įrenginius, nuolat tikrinti, ar jie tinkamai veikia. Negalima uždengti ventiliacijos angų ir grotelių, būtina žiūrėti, ar veikia ištraukiamoji ventiliacija, dažnai vėdinti patalpas, kuriose vyksta degimo procesas. Tokius įrenginius ir šildymo sistemas turi montuoti tik kvalifikuoti montuotojai.

Garantuotas būdas apsisaugoti nuo smalkių – gyvenamosiose patalpose įsirengti anglies monoksido jutiklius. Jie garsiniu signalu įspėja apie padidėjusią smalkių koncentraciją patalpoje, tuomet galima tuoj pat sureaguoti ir imtis visų atsargumo priemonių. Jutiklius galima įsirengti savarankiškai, tam nereikia specialistų. Juos reikia įrengti akių lygyje arba taip, kaip nurodoma prietaiso įrengimo instrukcijoje.

Pagrindinis veiksnys susidaryti smalkėms – kai kietojo kuro (pavyzdžiui, akmens anglies, medienos), skystojo ar dujinio kuro degimo metu trūksta deguonies. Net ir tvarkingi dujiniai ar kietuoju kuru kūrenami katilai, krosnys, susidarius tam tikroms sąlygoms, gali į aplinką skleisti anglies monoksidą.

Kreipiasi tik po bėdos

Labai dažnai pasitaikanti gaisrų priežastis – netvarkinga elektros instaliacija. Dėl elektros įrenginių, instaliacijos ar šių įrenginių eksploatacijos pažeidimų praėjusiais metais Lietuvoje kilo 834 gaisrai, juose žuvo 10 žmonių. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas A.Gudžiauskas sako, kad didžiausią pavojų kelia sena ir netvarkinga elektros instaliacija. Šiemet tokių gaisrų kilo jau 88.

Vilniuje ir sostinės apylinkėse besidarbuojantis elektrikas Mindaugas sutinka, kad bene daugiausia problemų kyla dėl senų elektros instaliacijų. Be to, gyventojai retai kada kreipiasi iš anksto, norėdami susitvarkyti senus laidus, dažniausiai specialistai kviečiami tik tada, kai įvyksta bėda. „Pažiūrėkime į daugelį mūsų. Kada mes dažniausiai kreipiamės į odontologus? Dažniausiai pasiryžtame tada, kai jau skauda dantį. Tas pats yra ir su elektrikais. Kol kritiškai neprisireikia, dažnai ir nesikreipia“, – pabrėžia jau 15 metų elektriku dirbantis Mindaugas.

Reguliariai keiskite saugiklius

Pirmas rimtesnis signalas, kad turima elektros instaliacija turi spragų – nuolat išmušantys saugikliai. Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių: pasenusio saugiklio ir netinkamai prisuktų arba surūdijusių kontaktų. Pašnekovas sako, kad saugiklius reikia reguliariai tikrinti ir nelaukti, kol jie atidirbs 10 ar daugiau metų.

„Jei namuose pastatytas saugiklis veikia jau 5–8 metus, mes, elektrikai, juos tikriname atidžiau ir jau rekomenduojame keisti. Saugiklis gali būti puikiai prižiūrėtas, blizgėti, tačiau mes nematome, kas darosi jo viduje, kiek jis yra gavęs apkrovos. Jei saugikliai išmuša – tenka spręsti problemą, dėl ko taip nutinka, tačiau būna taip, kad saugikliai į elektros nuotėkį nesureaguoja. Tuomet laidai šyla, yra reali ir didelė grėsmė, kad dėl to įsiplieks gaisras. Esu matęs atvejį, kai namuose dėl elektros laidų buvo nusvilusios įtempiamos lubos“, – tvirtina elektrikas.

Elektra – ne žaidimas

Nors lietuviai mėgsta save vadinti nagingais žmonėmis ir vyrai įvairius buitinius darbus nori pasidaryti patys, Mindaugas sako, kad tie, kurie teigia mokantys visų meistrų darbus, dažniausiai kokybiškai ir saugiai susitvarkyti elektros instaliacijos nesugeba.

„Kartais žmonės galvoja, kad jeigu moka pritvirtinti šviestuvą, jie jau yra geri elektrikai. Šviestuvas lyg ir veikia, tačiau jį nuėmus matyti, kad kontaktai prijungti arba priveržti netinkamai. Visuomet parodau, kas padaryta netinkamai ir kaip tai reikia sutvarkyti. Reikia suprasti, kad elektros prietaisai, įrenginiai nuolat keičiasi, tobulėja. Mes, elektrikai, sekame naujienas, nuolat mokomės, kad neatsiliktume nuo naujausių tendencijų. O kaip visame šiame naujienų sraute gali susigaudyti paprasti žmonės, kurie nieko bendro su elektra neturi? Tikrai griežtai nerekomenduoju dirbti su elektra tiems, kurie nėra iki galo užtikrinti tuo, ką daro. Juk elektra gali nupurtyti šeimos narį ar jį net mirtinai sužaloti. Tai rimta, tad savo šeimos sveikata ar net gyvybe rizikuoti tikrai neverta“, – įspėja elektrikas.