Žiemai besiverčiant į antrąją pusę, daržininkai sukruto peržiūrėti turimas daržovių kolekcijas, ėmė planuoti pavasarinę sėją. Kiekvienais metais patyrę daržovių augintojai pataria ne tik peržiūrėti sėklų likučius, bet ir patikrinti jų daigumą. Sėklų gyvybingumą lemia ne tik jų amžius, bet ir tai, kaip ir kur jas laikote.

Tinkamai sandėliuokite

Artinantis pavasariui, specializuotos sėklų parduotuvės, prekybos centrai pasipildo sėklų, sėjinukų atsargas, skelbia įvairias akcijas, tačiau prieš pasinerdami į naujų sėklų paieškas, ramiai peržvelkite sukauptus likučius, suplanuokite, kur ir kiek daržovių sėsite.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė Nijolė Maročkienė sako, kad sėja visuomet prasideda nuo planavimo. Žinant tiksliai kiek, kur ir ko planuojate sėti, bus galima nesunkiai išvengti neapgalvotų ir spontaniškų pirkinių. Sėklas taip pat geriau pirkti tik vienam sezonui, nes kuo ilgiau jos užsibus namų lentynose, tuo labiau mažės jų daigumas.

Sėklų atsargas taip pat laikykite tinkamoje vietoje. N.Maročkienė sėklų pakelių nerekomenduoja laikyti sandariuose plastmasiniuose maišeliuose ar plastikinėse dėžutėse, nes sėklos nekvėpuoja. Taip pat nelaikykite sėklų šiltose, sausose patalpose, kur laikosi aukštesnė nei 15 laipsnių temperatūra. Nesandėliuokite jų šalia krosnių ar radiatorių. „Jei sėklas laikysite šalia šildymo įrenginių, jau kitais metais jos gali būti visiškai išdžiūvusios ir praradusios savo daigumą. Taip pat sėklų nepatartina laikyti ten, kur drėgna, nes jos supelys“, – patarimų negaili specialistė.

Galiojimo terminas skiriasi

Sakoma, kad greičiausiai daigumą praranda „kvapiosios“ sėklos. Tokios yra salierų, pastarnokų, krapų, pankolių, petražolių ir kai kurių prieskoninių augalų sėklos. Pasak N.Maročkienės, įsigijus pastarnokų sėklų, jas į lysves reikia išberti tais pačiais metais, nes jos išlieka daigios tik vienus metus.

Dvejus metus gerą daigumą išlaiko kvapieji bazilikai, kmynai, vienmečiai ar kalniniai dašiai, gelteklės, laiškiniai česnakai, špinatai, čiobreliai, mairūnai, apie trejus metus daigios išlieka paprikų sėklos. Apie vienus ar dvejus metus išlieka daigios svogūnų sėklos.

Ilgiau daigios išlieka cukinijų, patisonų sėklos, iki penkių metų daigumą išlaiko ir kopūstinių daržovių sėklos. Gana ilgo galiojimo termino ir agurkų sėklos, jos daigios išlieka 7–8 metus. Pupelės, žirniai daigūs 6–8 metus, morkos – 4–5 metus.

Bene ilgiausiai gerą daigumą išlaiko pomidorų sėklos. Tinkamai sandėliavus pomidorų sėklas, jas galima sėti net praėjus dešimtmečiui nuo įsigijimo.

Patikrinkite daigumą

Norėdami patikrinti, ar sėklos vis dar daigios, tai galite nesunkiai padaryti namuose. Į nedideles plastikines lėkšteles įklokite 2–3 sluoksnių filtrinį popierių arba vienspalvę šviesią stalo servetėlę. Ant sudrėkinto popieriaus arba servetėlės paberkite sėklas ir pridenkite jas stikliniu dangteliu ar paprasčiausiu plastikiniu maišeliu. Tokiu būdu bus imituojamos šiltnamio sąlygos.

Tam taip pat galite naudoti ir specialias daigyklas. Nerekomenduojama daigyklų laikyti šalia radiatorių, nes jos gali išdžiovinti reikalingą drėgmę. Taip pat pasirūpinkite, kad lėkštelėse nebūtų per daug vandens. Esant per didelei drėgmei sėklos supus.

Nelygu daržovės rūšis, sėklos dygsta skirtingu laiku. Paprikos gyvybingumą gali rodyti jau trečią dieną, o morkų gali tekti palaukti net savaitę.

„Nepamirškite, kad iš sėklų pardavėjų reikalaujama, kad sėklos atitiktų keliamus daigumo reikalavimus. Sėklos daigiausios pirmaisiais, antraisiais metais. Paskui, pagal rūšį, daigumas labai skiriasi. Jeigu kažkada įsigijote daugiau sėklų ir turite nemažas atsargas, visada verta patikrinti, ar jos vis dar daigios. Ypač tų, kurių galiojimo terminas baigėsi ar netoli pabaigos“, – tikina LAMMC mokslininkė dr. Danguolė Juškevičienė.

Hibridinės veislės pranašesnės

Pašnekovė sėklas visada rekomenduoja įsigyti specializuotose sėklų parduotuvėse. Be kita ko, ji pataria į daržus dažniau įsileisti hibridų sėklas. Nors hibridų sėklos kainuoja brangiau, jas paruošti prekybai reikia įdėti daugiau pastangų. Tai ne tik papildomas darbas hibridams sukurti, išauginti – juos dar reikia ir tinkamai paruošti. Pasirinkus hibridus, iš jų išaugę augalai pasižymi geresnėmis savybėmis, gausesniu derliumi.

„Į mus dažnai kreipiasi daržininkai su klausimais, kodėl jiems vienokios ar kitokios daržovės nesudygo. Profesionalūs daržininkai dažniausiai renkasi hibridines daržovių sėklas. Jos paprastai brangesnės, tačiau pasižymi kokybiškesniu augimu, nes yra apdorotos augimo reguliatoriais, augalų apsaugos produktais“, – hibridinių daržovių sėklų pranašumą prieš įprastas veisles pabrėžia pašnekovė.

Pirmiausia – šilumamėgės daržovės

Dažnas daržininkų rūpestis – paprikų, pomidorų daigų pasiruošimas. Kaip žinoti, kad šias daržoves jau laikas daiginti?

Jei planuojate paprikų daigelius sodinti į nešildomus šiltnamius, jas sėti daigams N.Maročkienė pataria kovo pradžioje. Paprikų daigai auga apie 60 kalendorinių dienų, todėl maždaug gegužę jie bus pasirengę persodinimui.

„Kai kurie daržininkai neišlaukia ir paprikas pasisėja vasario pabaigoje. Skubėti nepatarčiau. Optimaliomis sąlygomis paprikų daigai užauga per 55–60 dienų. Yra žmonių, kurie juos augina 70 dienų, daigai „pasensta“ ir dėl to paskui nukenčia derlius. Sodinkite produktyvius, jaunus daigus su 12–15 lapų ir besiformuojančiu žiedynu. Kaip atpažinti sveiką, jauną ir persodinimui pasiruošusį daigą? Ištraukus iš vazonėlio šaknys turi būti pilnai išsiraizgiusios, žemės neturėtų kristi. Šaknys turi būti baltos spalvos. Taip pat turėtų atrodyti pomidorų ir agurkų daigeliai“, – kaip pagal šaknis atskirti persodinimui pasiruošusius daigus pasakoja LAMMC mokslininkė.

Svarbu išlaukti

Pasak D.Juškevičienės, pomidorus sėti vertėtų šiek tiek vėliau, nes pastarieji auga greičiau už paprikas. Tai geriausia daryti antrą kovo dešimtadienį. „Jei paprikas, pomidorus pasėsite pernelyg anksti, jie negaus pakankamai saulės šviesos, temperatūra dar gali būti per žema. Dėl to daigai išstyps, bus liauni. Sėti anksčiau galima nebent turint specialų apšvietimą. Tačiau sėdami galvokite apie laiką, kada reikės daigus perkelti į šiltnamį arba atvirą gruntą. Tuo laiku daigas turi būti tinkamos fazės, stiprus, neperaugęs, todėl sėją reikia planuoti nei per anksti, nei per vėlai“, – akcentuoja dr. D.Juškevičienė.

IŠNAŠA:

Greičiausiai daigumą praranda „kvapiosios“ sėklos. Tokios yra salierų, pastarnokų, krapų, pankolių, petražolių ir kai kurių prieskoninių augalų sėklos. Įsigiję pastarnokų sėklų, jas į lysves išberkite tais pačiais metais, nes jos išlieka daigios tik vienus metus.

Skirtingai apdorotos sėklos – kaip išsirinkti?

·         Beicuotos – apdorotos cheminėmis medžiagomis. Jos gali būti nudažytos arba bespalvės. Cheminės medžiagos apsaugo jaunus daigelius nuo ligų sukėlėjų. Kadangi sėklos būna dažytos, jas sėdami mūvėkite pirštines.

·         Kalibruotos – panašaus stambumo, t. y. išskirstytos pagal dydį. Jas patogu rinktis sėjant didesnį kiekį daržovių sėjamąja, nes jos tolygiai išsibarsto.

·         Dražuotos – padengtos medžiagomis, kurios padidina sėklų dydį. Dažniausiai dražuojamos labai smulkios sėklos, pavyzdžiui, salotų, petunijų ir kt. Granulės sėjamos tiesiai į indelius. Daigų nereikia persodinti ir retinti, todėl tokiu būdu daržovės auga gerai, nėra didelio daigelių netekimo.

·         Suklijuotos ant juostų. Sėklas patogu sėti, nes juostos sugeria dirvos drėgmę, pasėjama tolygiai, daigų nereikia retinti.