LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Jau ne kartą Angelės ir Algio Budėnų sodyba pripažinta gražiausia Semeliškių miestelyje (Elektrėnų sav.). Joje subtiliai dera spygliuočiai ir lapuočiai, gėlės žiedais džiugina nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pastarąjį dešimtmetį įsivyravo tradicija kiekvieną šeimininkų jubiliejų paminėti sodybą papildant nauja skulptūra.
Svajojo turėti žemės
Angelės ir Algio šaknys – nuo Varėnos. A.Budėnienės mama gimė Varėnos r. Viršurodukio kaime netoli Merkinės. Buvo ištremta į Sibirą, Krasnojarsko krašte sukūrė šeimą, tremtyje gimė 3 vaikai. Gyventi grįžo į vyro tėviškę Babraukos kaimą Trakų r. O Varėnoje gimęs Algis dar nelankė mokyklos, kai geležinkelininku dirbantis jo tėvas gavo butą Lentvaryje ir su šeima persikėlė ten gyventi.
Sodybą nuo pavasario iki vėlyvo rudens puošia žydinčios gėlės.
Sukūrę šeimą Angelė ir Algis gyveno Lentvaryje, pas Algio tėvus. Angelė dirbo vaikų darželyje auklėtoja, Algis – dujininku. Lentvaryje gimė ir abu poros sūnūs.
„Vaikai augo prie geležinkelio. Iš vieno pusės asfaltas, iš kitos – geležinkelis. Vis dundesys, suodžiai. O man patinka krapštytis prie žemės. Auginau tulpes parduoti, svajojau turėti daugiau žemės“, – sakė Algis.
„Sovietiniais laikais kiekvienas kolūkis turėjo pasistatyti vaikų lopšelį-darželį. Semeliškėse tokia įstaiga buvo pastatyta 1984 m., jai reikėjo pedagogų. Mano kolegei pasiūlė čia dirbti. Ji atvažiavo, pasidairė, bet grįžo: „Oi, Angele, ten grynas kaimas, nepritapsiu.“ Papasakojau vyrui, o Algis pasiūlė mums ten važiuoti“, – pasakojo Angelė.
Taigi jauna šeima atvyko gyventi į Semeliškes.„Su tėvais gerai, o atskirai – dar geriau. Ir draugą iš Semeliškių jau turėjau, dirbau kartu su vienu semeliškiečiu“, – sakė vyras.
Budėnai įvedė tradiciją - kiekvienam savo jubiliejui prašo padovanoti po skulptūrą. M. Ambrazo nuotr.
Atvyko su tulpėmis
Algis buvo Gėlininkų ir sodininkų draugijos narys. Augino tulpių svogūnėlius, draugija juos supirkdavo ir siųsdavo į Rusiją, ten jie būdavo pražydinami. Šitaip sukdamiesi per porą metų Budėnai susitaupė pinigų automobiliui „Žiguli“.
Atsikrausčiusi į Semeliškes jauna šeima išsinuomojo kambarį pas žmones, po pusmečio gavo butą daugiabutyje, o netrukus Budėnams kaip jauniems specialistams buvo skirtas kolūkio alytnamis, kuriame prieš juos pusmetį gyveno policijos įgaliotinio šeima. Aplink sodybą – 22 arai žemės. Dirvonas, jokių tvorų, gyvatvorių, o Budėnai svajojo apie gražią aplinką.
Pirmiausia naujieji šeimininkai pasodino gyvatvorę, po poros metų nusprendė pasėti veją. Pasisamdė žmogų su traktoriuku, jis visą plotą aplink sodybą aparė, išrinko visas šaknis, akmenis, išlygino ir pasėjo žolę. Kitą naktį davė liūtis, visos sėklos nuplaukė ant asfalto, nė šaligatvio nesimatė. Angelė nesulaikė ašarų...
Vis dėlto jaunų specialistų sodyba greitai tapo išskirtinė – Budėnai prie gatvės susodino 8 rūšių tulpes. Kai šios pražysdavo pavasarį, važiuojantieji iš Trakų į Semeliškes negalėdavo neatkreipti dėmesio, daugelis sustodavo pasižiūrėti. Net užeidavo pasikalbėti, paprašyti svogūnėlių.
Aistra tulpėms Budėnai užkrėtė dar apie 10 semeliškiečių – tais laikais auginti šių gėlių svogūnėlius buvo pelninga.
Savas planas
Algis neslėpė, kad jų namuose agronomė yra Angelė, kuri jau 31 metus vadovauja Semeliškių vaikų darželiui. Puoselėdama savo sodybos aplinką A.Budėnienė vadovavosi nuostata, kad erdvės nevalia perkrauti. Gėles ir kitus augalus ji sodina sklypo pakraščiuose ir prie pat gyvenamojo namo, kad sodybos viduryje liktų laisva erdvė. Sklypo pakraščiuose jau prieš dešimtį metų įrengti alpinariumai. Juos jau teko ir atnaujinti.
„Viską darome po truputį. Kiekvienais metais nusiperkame ir pasodiname po porą naujų krūmų ar medelių, įvairių gėlių. Vienas augalas perauga, kitas skursta, netinka prie kitų, tada iškasame, sodiname naują. Jeigu kur pamatau labai gražų ar įdomesnį augalą, stengiuosi įsigyti. Ne visi prigyja, įsitvirtina. Ir gėlių kasmet tų pačių vengiu sodinti. Pernai gėlynuose dominavo šalavijai, margeniai, astrai, aukštaūgės tagetės, užpernai – sprigės, petunijos, įvairių spalvų surfinijos, šiemet pelargonijų pasidauginau. Noriu išbandyti, kaip kurios atrodo“, – pasakojo sodybos šeimininkė.
Angelė teigė pastebėjusi, kad kiekvienos vasaros orai padaro savo pataisų. Šiemet žiemą moteris pasidaugino ant palangių daug pelargonijų, tikėjosi gėlynus papuošti, bet dėl vėsios vasaros jos skursta.
Pasidairyti augalų Budėnai kasmet išsiruošia į muges ar parodas Vilniuje, Elektrėnuose, Kaune. Labai mėgstą Prienų turgų – ten ir „geležų, ir augalų, ir gyvūnėlių, ir skanių kaimiškų lašinių rasi“.
Gėles keičia kadagiai
Angelė šiemet nemažai gėlių alpinariumuose pakeitė 6 šliaužiančiaisiais kadagiais, stengiasi įsigyti daugiau augalų, kurie reikalautų mažiau priežiūros. Tarp akmenų auga bent kelių rūšių eglutės, gluosnių, karklų, vyšninės spalvos raugerškis, pūkenis, pūslenis, veigelės, lanksva, stiebiasi daug žemaūgių šilingių, šilokų. Nemažai žydi ir aukštesnių gėlių – lelijų, astilbių, hortenzijų, prie pat tvoros žiedus krauna raganės. Akį džiugina prieš 4 metus pasodintas svyrantysis maumedis.
„Margalapis gluosnis labai gražiai augo prie pat tvoros. Taip išvešėjo, kad per tvorą veržėsi pas kaimynus. Pernai persodinome tolėliau nuo kaimynų tvoros, gluosniui nepatiko, tiesiog nunyko, liko tik viena šaka“, – pasakojo Angelė.
Prie namo stiebiasi du vynuogių krūmai. Kasmet rudenį Budėnai juos stipriai nugeni, palieka tik po pagrindinę šaką, o pavasarį pasipila daug atžalų, jos užlipa iki balkono ir jį apraizgo. Šeimininkai kone kiekvieną rudenį spaudžia vynuogių sultis, kartą ir vyną darė.
Kokius augalus šeimininkė labiausiai mėgsta, kaip juos atsirenka?
„Dažniausiai augalus renkuosi pagal lapų spalvą. Man labai patinka augalai vyšninės spalvos lapais – labai dera su žaluma, kuri dominuoja kiekvienoje sodyboje“, – teigė Angelė ir pridūrė, kad dėl žalios vejos irgi reikia paplušėti. Algis ją pjauna kone kas savaitę (tik jei sausa – rečiau), Angelė kasmet tręšia, nupurškia nuo piktžolių. Kone kasmet ir laisto bent porą kartų per savaitę, tik šiemet to daryti nereikia.
Pasidairyti augalų Budėnai kasmet išsiruošia į muges ar parodas.
Sodybos ašis – pavėsinė
Sodybos ašimi šiltuoju metų laiku jau 20 metų tampa pavėsinė, kurią pastatė Algis su sūnumis. Jau Motinos dieną paprastai švenčia joje. Ir susiėję paminėti vaikų, anūkų gimtadienių, Roko atlaidų ar kitų švenčių giminės paprastai susėda ten.
Angelė pavėsinėje pakabino iš tėvų namų Babraukos k. atsivežtus medinius vežimo ratus, senovinį žibintą, pastatė geldą, suolą su atlošu (kažkada ant jo miegodavo), molinį dubenį aguonoms grūsti, ąžuolines statines. Pavėsinė – tarsi Angelės jaunystės atsiminimų kampelis. Tėvai kaime laikė arkliuką, karvių, turėjo nemažai senovinių rakandų. Mama dar audė, spintoje laikė daug lovatiesių, rankšluosčių. Tiesa, senoji žibalinė lėmpa iš Babraukos kaimo sūrudijo. Nusipirko naują, taip pat žibalinę. Algio gimtinėje tokias vadino liktarnomis, Babraukos kaime – fanarais..
„Tėvai gyveno ūkiškai, augino gyvulių. Senus vežimo ratus susirinkome. Norėjome atsivežti daugiau senienų, bet kai mirė mama, o tėvas pateko į ligoninę, daug kas dingo – nespėjome parsivežti. Neradome ne tik mamos austų lovatiesių, rankšluosčių, bet špižinių puodų“, – prisiminė Angelė.
Skulptūros – jubiliejams
Algio 50-mečio proga jo brolis Vytautas su šeima padovanojo varlės skulptūrą, Angelės 50-mečio – Nykštuką, kurie iš karto nutūpė greta alpinariumų. Prieš porą metų kito Algio jubiliejaus proga sodybą papuošė ir Rūpintojėlis. Kadangi sodybos šeimininkai mėgsta gėles, skulptūros tuoj jomis aplipo – varlė jas apglėbė, Nykštukas ir Rūpintojėlis ant naščių gėlių vazonus užsimetė.
Visos skulptūros gimė Šalčininkuose – Algio brolis bičiuliaujasi su gabiu drožėju šalčininkiečiu Sergejumi Loktiku, jo kūriniai ir puošia Budėnų sodybą.
„Visi draugai tikina, kad tas Rūpintojėlis – tarsi Algio portretinė skulptūra“,– sakė Angelė, pastebėdama, kad skulptūros labai puošia sodybą šaltesniuoju metų laiku, kai augalų spalvingumo nebelieka.
Algis mielai padeda žmonai įgyvendinti sumanymus.
Sodas ir daržas
Už keliuko Budėnai turi dar 20 arų, juos išnuomojo kaimynei. Ten atsiskyrė vietos ir savo daržiukui – auga svogūnai, bulvės, netoliese stovi ir šiltnamis, kuriame šeima prisiaugina pomidorų ir agurkų.
Sode, kuris taip pat atskirtas gyvatvore, – 5 obelys, slyva ir daug vyšnių.
„Turime vieną ankstyvą obelį, jos obuolius jau valgome, porą rudeninių ir žieminę. Sočiai užtenka. Kriaušės pas mus neauga, nes greta yra daug spygliuočių, todėl apsieiname be jų. O dėl vyšnių tenka kovoti su paukščiais, kurie jas irgi labai mėgsta. Bet kai vietoje gyvename ir kas nors beveik visada būname namuose, pamatome, kad atlėkė, atsidarome langą ir nubaidomee. Jeigu vėl sugrįžta – vėl nubaidome. Spėjame prisiskinti. Kasmet kompotų išsiverdame, tik šiemet ne vyšnių metai“, – pasakojo Angelė.
Moteris sakė, kad dirbdama prie želdinių jaučia didelį malonumą. Džiaugiasi, kad pedagogų ilgos atostogos – turi laiko padailinti sodybą ir nuvykti pailsėti tolėliau. Vasaros be savaitės pajūryje Budėnai neįsivaizduoja.
Pasak semeliškiečių, sodybos kūrimas nesibaigia ir po 20–30 metų. Šeimininkų planuose – nedidelis baseinėlis šalia pavėsinės ir naujas alpinariumas kieme. Šie sumanymai per porą metų turėtų virsti tikrove.
Kai lankėmės Angelės ir Algio sodyboje, pas tėvus viešėjo Vilniuje gyvenantis sūnus Tadas su šeima. Kitas sūnus Marius gyvena arčiau, Elektrėnuose.
Senelių sumanymas įsirengti baseinėlį labai sudomino vaikaitį Jorį.
„Aš galėsiu ten maudytis?“ – klausinėjo Joris.
„Jis bus labai nedidelis. Nebent pabraidžioti galėsi“, – aiškino senelis.
„O paplaukioti? – nenurimo anūkas.
„Jeigu tik tilpsi jame atsigulti“, – sutiko seneliai.
Mintys – tik savos
Kaip įgyvendinami planai? Angelė pasidžiaugė, kad jos sumanymams Algis paprastai pritaria, jai Algio mintys taip pat atrodo priimtinos. Tad ką sumano, suplanuoja, po kelerių metų tarsi savaime pasidaro. Tvenkinį, žinoma, kas Algis, kurio rankų prireikia ir sodinant daugumą augalų, o Angelė jau įsivaizduoja, kokie augalai stiebsis jo pakrašiuose, kokios lelijos žydės.
Specialistų patarimų Budėnai neprašo. „Kai atliekamų pinigų nėra, specialistų pagalbos nepaprašysi. Vienais metais viena padarai, kitais – kita“, – sakė Algis.
.
