Šviežių daržovių sezonas šiltnamiuose ir lauko lysvėse jau senokai baigėsi, daugelio mūsų mintys apie sėją nukeltos pavasariui. Noro palanges apsėti daigais neskatina ir įsigaliojęs žiemos laikas – vakarai ilgėja, dienos trumpėja. Tačiau net jei trūksta saulės, o lauke – žvarba, žalumynais, prieskoninėmis žolelėmis ar vaistažolėmis namuose galite apsirūpinti naudodami jų auginimui pritaikytas pilno spektro LED lemputes. Jos padės žalumynais mėgautis ištisus metus.

Įdarbinkite palanges

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktoranto, knygų apie vaistažoles autoriaus, vaistažolininko Mariaus Lasinsko nuomone, pats geriausias metas žalumynams augti tiek gamtoje, tiek ant palangės yra pavasaris ir vasara, mat šiltuoju metų laikotarpiu gaunama daugiausia saulės šviesos. „Tačiau žmonės vis dažniau nori mėgautis šviežiais maistiniais ir vaistiniais augalais ištisus metus. Manau, kad reikia džiaugtis, jog atsiranda žmonių, kurie rūpinasi savo bei šeimos sveikata ir renkasi patys auginti naudingąsias vaistažoles. Šviežios vaistažolės yra pačios naudingiausios. Todėl tikrai verta išbandyti auginti augalus ir rudenį ar žiemą. Atėjus niūriam rudens ir žiemos metui, žaliuojanti palangė džiugins jus kvapais, spalvomis ir sveikata“, – įsitikinęs žolininkas.

Vienas iš paprastesnių būdų, kaip gauti naudos iš savo palangės, – įvairių sėklų daiginimas. Tai, anot M.Lasinsko, galėtų būti pipirnė, saulėgrąžos, lęšiai, mung pupelės, avinžirniai. Parinkite pačią šviesiausią palangę namuose pietų ar vakarų pusėje, o jeigu matysite, kad trūksta natūralios šviesos iš lauko, tuomet reikės panaudoti dienos šviesos lempas, kad sėklos greičiau sudygtų.

Galvoti reikėjo rugpjūtį

Jei rudenį, žiemą sumanysite vaistažoles auginti be specialaus apšvietimo, nusiteikite sudėtingam darbui. Pasak M.Lasinsko, sėjant vaistažoles, ypač daugiametes (mėtos, čiobreliai, raudonėliai ir kt.), šaltuoju metų laiku, jau reikės įdėti daugiau pastangų, nes teks apgalvoti, kokio dydžio augalų šaknys, kokią dirvą jos mėgsta, kad pakaktų drėgmės, šviesos ir pan. „Todėl jeigu sugalvojote tai daryti namų sąlygomis vidury žiemos, gal geriau negaiškite laiko – tam reikėjo ruoštis bent jau rugpjūtį, nes šių augalų sėklos ne taip greitai sudygsta, augalas vystosi lėčiau nei pipirnių ar pupelių. Tačiau jeigu mylite augalus ir skirsite jiems laiko bei resursų, tuomet tikrai galėsite džiaugtis šių augalų teikiama nauda“, – įsitikinęs pašnekovas.

Portulakos galia

Jis siūlo pamėginti ir užsiauginti rečiau mums žinomų augalų, tokių kaip valgomoji portulaka, stevija, pelargonija, alavijas ir kt. Šie augalai bus ne tik kaip vazoninės gėlytės – jos į namus atneš sveikatą. Pasak M.Lasinsko, valgomoji portulaka žinoma nuo senų senovės. Ji buvo naudojama kaip prieskonis ir kaip vaistažolė, gerinanti virškinimą, kepenų, inkstų veiklą, Portulaka tonizuoja (todėl nerekomenduojama turintiems aukštą kraujospūdį), turi baltymų, organinių rūgščių, vitamino C, mineralinių medžiagų ir kitų naudingų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios stiprina mūsų organizmą. Šį augalą galima sėti ir rudenį, ir pavasarį.

Kaupia nitratus

Nenustoti eksperimentuoti auginant vaistažoles, prieskonines, aromatines žoleles namuose šaltuoju metu laiku skatina ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkė Giedrė Samuolienė. Pasak jos, jei ruduo vėlyvas ir gana šiltas, ant palangės galima išsiauginti puokštę žalumynų. Tiesa, ji atkreipia dėmesį į svarbų momentą – jei augalams trūksta kokių nors medžiagų, jie ima kaupti nitratus. „Tačiau nitratų žala nėra didelė. Moksliškai įrodyta, kad nitratai padeda žmonėms, turintiems aukštą spaudimą ar sergantiems su širdimi ar kraujagyslėmis susijusiomis ligomis. Žinoma, jauniems žmonėms nitratai nėra gerai, todėl jų vartoti nereikėtų. Jei kalbame apie nedidelį kiekį, žiupsnelį krapų pasibarstant ant sumuštinio ar įsiberiant į sriubą, nieko blogo tikrai nebus“, – akcentuoja G.Samuolienė.

Gražu ir efektyvu

Jei parenkamas geras substratas ir augalui netrūksta drėgmės, dirbtinė šviesa gali padėti išauginti visai neblogą derlių savo namuose net už lango spaudžiant šalčiui. Visa paslaptis – LED šviesos diodai augalams daiginti ir auginti. „Ar įmanoma iškeisti saulės šviesą ir užsiauginti žalumynų naudojant tik šviesos diodus? Viskas įmanoma. Žinome spalvų srautą ir spektrą, turime tik natūralius kitimus. Tiek paros, tiek sezono metu saulės spektras ir srautas kinta“, – mokslo pasiekimais auginant daržoves ir gėles po dirbtiniu apšvietimu neabejoja G.Samuolienė.

Mokslininkė sako, kad renkantis plataus spektro lemputes svarbiausia atkreipti dėmesį į gamintoją. Jeigu lemputė pigi, tikėtina, kad jai gali trūkti intensyvumo, srautas bus silpnesnis. Taip pat tokią lemputę vertėtų rinktis pagal savo poreikius: vieni šviestuvai skirti auginimui, kiti – gėlių žydėjimui. Mokslininkė neabejoja, kad tinkamai pastatyti šviestuvai gali padėti užauginti kokybišką šviežią derlių. Be to, skleisdami ryškią, įvairių spalvų šviesą jie sukuria ir įspūdingą reginį namuose.

Kokią šviesą mėgsta augalai?

Elektroninės parduotuvės „Duper.lt“ vadovas Darius Jermala sako, kad toks apšvietimas, kuris tinka žmonėms, nebūtinai patiks ir tiks augalams. Paprastai sakant, augalai mėgsta saulės šviesą, o žmonės – dienos šviesos lempas, t. y. šiltai ar šaltai baltą šviesą. „Augalai nuo žmonių skiriasi kardinaliai, todėl neturėtume žvelgti į augalus savo akimis. Kitaip tariant, turime užtikrinti tai, ką saulė, mūsų artimiausia žvaigždė, suteikia jiems – raudonos ir mėlynos šviesos spektrą (mums vizualiai matoma tik šiltai balta spalva). Papildomai reikalingas ir atitinkamas apšviestumo lygis – liumenai. Tam puikiai tinka minėta šiltai arba šaltai balta spalva, tik jos reikalingas LED diodų procentas mažesnis minėtų spalvų. Dienos šviesos lempos sudarytos iš LED diodų, turinčių tik šiltai arba šaltai baltos spalvos spektrus. Atsižvelgiant į šiuos faktorius, joks dienos šviesos šviestuvas pilnai neatkartos augalams reikalingo šviesos bangų spektro ir neužtikrins pilnaverčio augalų augimo“, – dėsto D.Jermala, pabrėždamas, kad specialios augalams auginti skirtos lempos skleidžia ir UV spindulius, kurie skatina augalų augimą, atbaido vabzdžius.

Pašnekovas ištisus metus namuose augina saulėgrąžų, žirnių daigelius. Šį puikų priedą salotoms po šviestuvais užtrunka užauginti tik 10–14 dienų. „Esame auginę ir pomidorus, agurkus. Neapsiėjome be iššūkių, susijusių su laistymu savaitgaliais (augaliukai augo ofise), tam ateityje planuojame pasitelkti automatines laistymo sistemas“, – patirtimi dalijasi Darius, pridūręs, kad pomidorams reikia dvigubai daugiau šviesos nei, pavyzdžiui, agurkams, auginant juos su dirbtiniu apšvietimu.

Pasiteiravus, kokią technologiją reikėtų taikyti lapkri

tį panorusiems užsiauginti šviežių salotų, specialistas pateikia nedidelę atmintinę: „Salotos gan lepios saulės šviesos atžvilgiu. Dėl to rekomenduojame bent 200 W/m², LED apšvietimą virš salotų pakabinus 1 m aukštyje. Svarbu paminėti, kad jeigu augalai gula prie žemės, apšvietimą galima pakelti aukščiau, šitaip apšviečiant didesnį plotą. Jeigu augalai stypsta, apšvietimas per silpnas, t. y. lemputes galima nuleisti žemiau, bet jos apšvies mažesnį plotą.“

D.Jermala tikina, kad auginti augalus po dirbtiniu apšvietimu nėra sudėtinga, o atsižvelgiant į LED lempos galingumą, derlių galima užauginti bet kur ir bet kada.

Praktiški patarimai naudojant apšvietimą augalams

1. Panelei turi būti užtikrintas 220 V maitinimas.

2. Apšvietimas turi būti pakabintas virš augalų ne arčiau kaip 30 cm aukštyje.

3. Apšvietimas gali būti įjungtas ne ilgiau kaip 14 val. per parą.

4. Jeigu augaliukas pernelyg tįsta į viršų, apšvietimą reikia nuleisti šiek tiek žemiau.

5. Jeigu augaliukas gula ant žemės, apšvietimą reikia šiek tiek pakelti.

6. Daiginimo metu patariame apšviesti pusę didžiausio rekomenduojamo apšvietimo ploto.