Gegužei artėjant prie vidurio, tokie pasikeitimai dėsningi ir laukiami, bet, kaip nepaprasta juos matyti ir pajausti. Juk dabar kaip niekada, kaip jokiu kitu metų laiku gimsta tiek gyvybių, užsimezga tai, be ko negalėtų gyvuoti gamta, be ko negyvename ir mes.

Pats sodų žydėjimas. Kaulavaisiai jau barsto žiedlapius, kriaušės baltuoja, o ant obelų tik dabar leidžiasi rožiniai žiedų debesys. Gal duos Dievas, neužklups šalnos, nepakąs žieduose užgimstančios gyvybės. Dabar jai pradžią suteikia bitės, kamanės ir  kiti bitiniai vabzdžiai, kurių daugelis mums nei žinomi, nei pažįstami.

Daug kas net neįsivaizduoja jų darbo didingumo ir būtų pasiryžę sodus purkšti bet kada, net jiems žydint. Negi norite kirsti šaką žydinčiai obeliai, negi galėsi padaryti daugiau nei sugeba gamta? Visa, kas yra joje, subalansuota ir net vabzdžių antplūdis, kurių dabar padidina iš nesamos baimės išplėstos akys, gali sukelti keistų kalbų ar net sprendimų.

Ar matėte, kaip ore dabar suka milijonai dvisparnių  uodų truklių arba chironomidų? Prie vandenų, ežerų ir marių jų dabar begalės. Šiltą vakarą vabzdžiai šoka ore, keldami savo neįmantrias vestuves. Suaugę šie vabzdžiai nesimaitina, todėl yra patys nekalčiausi padarėliai. Tiesa, gamtoje jų vertė didžiulė, sunkiai įvertinama.

Tik pagalvokite, kiek paukščių, vabzdžių ir žuvų maitinasi šiais vabzdžiais. Kaip jie patinka vorams ir šikšnosparniams... O jų lervutės, besivystančios dumble, yra žuvų maistas, kurį, beje, puikiai pažįsta ir viliojimui naudoja žvejai.

Ką tik pasirodė vapsvos ir širšės. Jos iš nieko pradeda kurti savo namus ir naujas šeimas. Ta pačia veikla užimti tikrieji uodai, kurių aktyvumas atšilus orams tapo labai pastebimas. Tačiau patys laimingiausi dabar paukščiai. Ar kas nors, koks kitas be giesmių požymis liudija jų būseną? Taip, tai namų laimė. Visi jie turi namus, juos suka, juose peri, augina vaikus ir, žinoma, paukščiai gieda.

Jei norite girdėti gyvą koncertą, atverkite savo langus ir klausykitės. Net jei visų giesmininkų nepažinsite – ne bėda. Gera nuotaika ir geros mintys apie gamtą tegu lydi mus visą pavasarį. Tiesa, ar daug jo dar liko? Tikro, gamtos pavasario – viena savaitė, kalendorinio – dvi. Ko norite, rinkitės, bet žinokite – pavasaris dėl to nesikeis.