Atvėsus orams, kai dauguma gėlių jau būna peržydėjusios, ateina metas vėlyvo rudens gėlėms – astrams. Nors daugelio pamėgti astrai nėra lepūs augalai, tačiau juos auginant taip pat reikia žinių.

Saulę mėgstantys augalai

Nors astrai labai skirtingi (vieni pražysta gegužės mėnesį, kiti – tik spalio, vieni užauga tik 10–15 cm aukščio, kiti išsistiebia iki 2 m ir daugiau), tačiau visų jų auginimo technika labai panaši. Visi astrai yra saulamėgiai augalai ir juos geriausia sodinti atvirose vietose. Nedideliame pavėsyje gali augti tik „Aster ageratoides“, „Aster divaricatus“, „Aster radula“ ir dar kai kurios laukinės rūšys. Dirvą astrai mėgsta drėgnesnę, derlingą, turinčią daug humuso. Jiems tinka ir priesmėliai, ir priemoliai. Prieš sodinant astrus, prastesnę dirvą reikėtų pagerinti kompostu. Astrams netinka šlapia, labai sunki dirva, taip pat netinka ir labai sausa. Visus astrus per sausrą reikia lieti. Pasodintus prastesnėje dirvoje būtina papildomai tręšti. Tręšti geriausiai pavasarį, apie kerelį pabarstant kompleksinių trąšų.

Ligos

Dauguma astrų gana atsparūs ligoms ir kenkėjams, tačiau karštą ir sausą vasarą kai kurias veisles užpuola miltligė. Dažniausiai šia liga suserga krūminiai ir virgininiai astrai, nors ir tarp jų yra atsparesnių veislių. Patiems augalams ši liga nėra pavojinga, tačiau gėlės praranda estetinį vaizdą. Paprastai kitais metais, jeigu auginimo sąlygos yra geros, ši liga nepasireiškia. Smarkiai miltligės pažeistus kerus geriausia nukirpti iki žemės, kad liga neplistų. Kad astrai nesirgtų miltlige, per sausrą juos reikia dažniau ir gausiau lieti. Pati pavojingiausia astrų liga – vytulys, kurį sukelia Verticillium genties grybai. Ja dažniausiai serga krūminiai ir virgininiai astrai. Šios ligos pirmi požymiai kartais pasirodo net vasaros viduryje. Atskiri stiebai pradeda vysti, vėliau pajuoduoja ir sudžiūsta. Jeigu liga pažeidė tik kelis stiebus, reikia kuo greičiau juos nupjauti iki pagrindo ir sudeginti. Kai liga apima didesnę kero dalį, jį reikia iškasti ir sunaikinti. Patartina toje pačioje vietoje astrų nesodinti kelerius metus. Ši liga išplinta, kai astrams trūksta drėgmės arba trąšų.

Dauginimo būdai

Nors astrai ilgaamžiai, juos kas 5–6 metus rekomenduojama atnaujinti, nes vėliau pradeda smulkėti žiedai. Alpinis astras pasensta greičiau, jį reikia atnaujinti kas 3–4 metus. Alpinio astro veisles ir kai kurias laukines rūšis galima dauginti sėklomis, tačiau visi astrai tarpusavyje labai lengvai kryžminasi, todėl pats patikimiausias jų dauginimo būdas – vegetatyvinis. Nors astrus galima dauginti ir ūgliais, tačiau kero dalijimas yra pats lengviausias ir paprasčiausias būdas. Kerus geriausia skaidyti anksti pavasarį, tik prasidėjus vegetacijai. Padauginti astrai lengvai prigyja ir greitai pradeda augti, todėl juos galima skaidyti labai smulkiai.

Nepraranda populiarumo

Astrai kaip dekoratyviniai augalai auginami ne vieną šimtmetį ir vis dar nepraranda populiarumo. Jie puošia gėlynus vėlai rudenį, kai kitų žiedų jau maža. Alpiniai astrai ir žemaūgės krūminio astro veislės dažniausiai sodinami alpinariumuose. Jie puikiai tinka gėlynų apvadams. Aukštesnių rūšių ir veislių astrai dažniausiai sodinami didesnėmis grupėmis arba pavieniui gėlynuose ar vejose. Tinka sodinti tiek vienos rūšies astrus, tiek tarpusavyje derinti įvairias rūšis ir veisles pagal aukštį, žydėjimo laiką ir spalvą. Labai gražiai astrai dera kartu su miskantais, lendrūnais, soromis, kitais varpiniais augalais, taip pat su rykštenėmis, kraujalakėmis, aukštaūgiais šilokais. Rudeninių astrų žiedus, ypač šiurkščialapio, dažnai lanko drugeliai. Astrus mėgsta ir floristai, nes jų puokštės ilgai žydi pamerktos.

Petras Klimas