Netikėtai po karštų rudens dienų, priminusių vasarą, žnybtelėjusi šalna dar nespėjo pridaryti daug bėdų. Karališko grožio margaspalviai jurginai vis dar džiugina savo nuostabiais žiedais ir nežada pasiduoti pirmosioms šalnoms. Pasak panevėžietės jurginų augintojos Vaidevutės Ilgevičienės, senovinės lietuvių gėlės šiandien išgyvena renesansą.

Gėlių vardai

V.Ilgevičienė jurginus augina daug metų, jų turi apie porą šimtų rūšių. „Labai myliu šias gėles ir neįsivaizduoju savo gyvenimo be jų, netgi sodybą prieš daugelį metų įsigijome šiuo tikslu, – prisiminė moteris. – Patinka tuo, kad jie labai ilgai žydi – nuo birželio mėnesio iki pačių šalnų.“

Pirmieji jurginai sodyboje buvo pasodinti dar 1970 metais. Viena senųjų jurginų rūšių išliko iki šių dienų. „Kai pirkome sodybą, akis patraukė būtent šis išlikęs krūmas, – pasakojo V.Ilgevičienė. – Šviesiai rožiniai žiedai taip gražiai žydėjo rugpjūčio mėnesį, todėl jiems ir vardą sugalvojau – „Rožinukai“.

Kadangi Vaidevutė labai myli šias gėles, duoda joms vardus. Štai čia auga „Juozuko sapnas“. Kartą kaimynas Juozapas Vaidevutei pareiškė:„Jau net naktimis tie tavo jurginai sapnuojasi.“ Katino Pilkiaus išsirinktam mylimiausiam jurginų krūmui suteikė pavadinimą „Pilkutė“. Dar vienas jurginas įamžino mylimos krikšto mamos iš Radviliškio atminimą – „Liucina“. Čia pat puikuojasi „Margutės“, „Rainukės“, „Vakaro aristokratės“, „Ciklamenai“ ir kitos. „Kai rugpjūtį šios rudens karalienės pražysta, pro šalį važiuojantys žmonės stabteli jomis pasigėrėti“, – apie savo mėgstamiausias gėles pasakojo V.Ilgevičienė.

Meilę jurginams Vaidevutė tikriausiai paveldėjo iš mamos. Ji taip pat augino šiuos gražuolius, tačiau tuomet mergaitė į jurginų grožį nelabai kreipė dėmesio. Šios gėlės moters širdį užkariavo kur kas vėliau, kai neteko mylimos mamos. Įspūdingi jurginų žiedai tarsi primena mamą. Pasodinusi darželyje pirmuosius 30 veislių jurginų gumbų, Vaidevutė taip susižavėjo jurginais, kad kasmet savo kolekciją vis papildydavo – taip pamažu dešimtis gėlių pakeitė šimtai.

V. Ilgevičienė šios veislės jurginų jau rado nusipirktoje sodyboje. Asmeninio archyvo nuotr.

Auginimo paslaptys

Paprašyta pasidalyti jurginų auginimo paslaptimis, moteris neslėpė – šių gėlių augintojams darbo pakanka visus metus. Jurginus reikia ravėti, laistyti, jiems ūgtelėjus, paremti krūmą kuoleliais, aprišti, kad nenulaužtų vėjas. Gėlėms peržydėjus, gumbus reikia iškasti ir išskaidyti, kad keras vešliai augtų ir gausiai žydėtų. Svarbu žiūrėti, kad liktų sveikas kiekvienos padalyto kero dalies šaknies kaklelis, iš kurio vėliau ir išaugs daigai. Žiemą iškastiems jurginų gumbams taip pat reikia priežiūros.

Kai pirmosios šalnos pakanda jurginus, ji nupjauna stiebus, o gumbus palieka, kol laikosi gražus oras. Vėliau juos iškasa, apdžiovina ir, pasak Vaidevutės, lyg kūdikius ant rankų suneša į rūsį. Kad nurauti jurginai nesusimaišytų, juos rauna pagal spalvą. Per vasarą kiekvieną kerą apėjusi po šimtą kartų, atmintinai žino, kokios spalvos jurginas, kur auga.

Kai jurginai pražysta, moteris pataria bent kartą per savaitę apžiūrėti juos ir nuskinti nužydėjusius žiedus. O kad žiedai būtų didesni ir gausiau žydėtų, pataria išskinti ir šoninius pumpurus.Taip prižiūrimi jos jurginai išlieka nepakitę – žiedai išlaiko savo spalvą ir formą. Kartais jurginus užpuola amarai. Juos moteris naikina specialiai tam skirtu preparatu „Deciu“ arba gėlių lapus aplieja po skalbimo likusiu muiluotu vandeniu.

Kad nuskinti jurginų žiedai kambaryje ilgiau džiugintų akį, į vandenį Vaidevute patarė įpilti arbatinį šaukštelį acto ar padeginti gėlių kotelius, nuskinti lapus.

Asmeninio archyvo nuotr.

Priežiūra

Jurginus augintoja patarė tręšti mėšlu, pelenais, o neturintiesiems galimybės keisti jų auginimo vietos – duobes kasti bent keliasdešimčia centimetrų toliau, nei šios gėlės augo praėjusiais metais. Augalus patartina pamulčiuoti durpėmis, pjuvenomis ar šiaudais. Tiesa, nereikėtų to daryti iš karto, vos jurginus pasodinus, nes mulčias trukdo saulei įšildyti dirvą. Tyrimais nustatyta, kad 5 cm storio durpių sluoksnis suvėlina šių gėlių žydėjimą 10 dienų.

Jurginams reikia, kad dirva nuolat būtų drėgna. Reguliariai laistomų jurginų žiedai būna didesni, ryškesni ir gražesni. Laistyti reikia nedažnai – kartą ar du kartus per savaitę ryte arba vakare. Liejama šiltu vandeniu ir gausiai, kad žemė sudrėktų iki pat šaknų. Reikia stengtis labai nesušlapinti lapijos, ypač vėlesniu augimo periodu, nes kyla pavojus augalus susargdinti grybinėmis ligomis.

Premija už spalvą

Pasak jurginų augintojos, šiųmetės vasaros karščiai nualino gražiausią jos jurginą – „Vidurnakčio fėją“. Vaidevutė ketina persodinti gėlę į kitą vietą, kad ji atsigautų ir džiugintų žiedais ateinančią vasarą. „Šiemetė kaitra jurginams buvo tikras išbandymas, – pripažino gėlynų augintoja. – Dėl vasaros karščių gėlės buvo žemesnės, augo ne taip gerai, kaip kitomis vasaromis.“

Jurginų tėvynė – Centrinė Meksika, todėl šioms gėlėms patinka vėsios naktys ir šiltos dienos. Pasaulyje išvesta dešimtys tūkstančių šių gėlių veislių. Jurginų būna įvairiausių spalvų – nuo baltos iki tamsiai raudonos, kone juodo atspalvio. Nėra tik mėlynos spalvos. Didžiosios Britanijos mokslininkai yra paskelbę, kad už tokios spalvos jurginą selekcininkus apdovanotų 10 tūkstančių svarų sterlingų premija, tačiau jos iki šiol niekam nėra pavykę laimėti. Įdomu tai, kad ši gėlė visiškai nekvepia. Jurginų žiedų ir žiedlapių forma labai įvairi. Vieni žiedai apvalūs, kiti – plokšti, treti primena plunksnas ar vandens lelijų žiedus. Pagal žiedų formą jurginai suskirstyti į 16 grupių. Žiedų būna nuo 3,5 iki 30 centimetrų skersmens.

Jurginus auginantys žmonės dažnai skundžiasi, kad gana sunku gumbašaknius išlaikyti per žiemą, kad pavasarį vėl galima būtų pasodinti. „Išdžiovintus jurginų gumbašaknius reikia laikyti 3–6 laipsnių temperatūroje, oro drėgnis turi būti 60 procentų, – pasakojo V.Ilgevičienė. – Ne kiekvienas sugeba sudaryti tokias sąlygas augalams. Galima rudenį šakniagumbį pasodinti į vazoną. Vasario mėnesį jį reikėtų persodinti į šiltnamį. Kai išauga stiebas ir augalas išleidžia 3 lapus, jį galima nulaužti ir persodinti į durpių ir smėlio substratą. Įsišaknijusį sodinuką pavasarį galima sodinti sode.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip per žiemą išlaikyti jurginų gumbus

– Į dėžutę (80 x 50 x 60 cm) įklokite popieriaus lapą, įberkite 3 cm sausos žemės arba durpių ir viena eile sudėkite apdžiovintus gumbus. Juos užberkite žeme, dėkite antrą gumbų eilę ir vėl užpilkite žeme. Kai dėžė bus pilna, užklokite ją popieriumi. Geriausiai šakniagumbiai išsilaiko 1–7 laipsnių šilumoje ir 80–100 proc. drėgmėje, užpilti žeme, smėliu, durpėmis, perlitu, vermikulitu ar pjuvenomis.

– Jurginų šakniagumbius galima laikyti atvirose dėžutėse rūsyje (3–6 laipsnių temperatūroje, 60 proc. drėgmės). 3 kartus per savaitę 20–30 min. rūsys turi būti vėdinamas arba įjungiamas ventiliatorius.

– Gėlininkai žino daug įvairių būdų, kaip išlaikyti gumbus per žiemą, tačiau vis tiek daug jų supūva. Dažniausiai ima pūti nuo stiebo kelmelio ir greitai pasiekia šaknies kaklelį. Pūvantį gumbą iš pradžių sunku atskirti, todėl puvinys išplinta ir augalas sunyksta. Puvinio galima išvengti – nulupkite kelmelio žievę ir atsargiai nuvalykite peiliu visus minkštus audinius. Paskui padžiovinkite 2–3 val.

–Neblogai per žiemą laikosi moliu apvelti šakniagumbiai. Juos iškaskite, nupurtykite žemes ir apdžiovinkite keletą dienų. Paskui kruopščiai nuvalykite ir 12 val. mirkykite stipriame kalio permanganato tirpale. Ištraukite, apdžiovinkite ir pamerkite į grietinės tirštumo molio ir kokio nors fungicido košę. Vėl apdžiovinkite, kad susidarytų pluta. Laikykite vėsiame rūsyje. Pavasarį lengvai pastuksenkite šakniagumbį, kad pluta įskiltų. Jos nulupti nereikia.

–Jeigu rūsys šiltas arba gumbai žiemos kambaryje, sluoksniuokite juos su sausomis pjuvenomis arba durpėmis į akytus polietileno maišelius.

–Jeigu patalpoje šilta ir drėgna, geriausia šakniastiebius parafinuoti. Parafiną išlydykite, nuvalytus ir apdžiovintus šakniastiebius greitai įmerkite ir ištraukite, palaukite, kol sukietės pluta, ir procedūrą pakartokite. Parafinuoti šakniastiebiai sluoksniuojami su pjuvenomis arba durpėmis polietileno maišeliuose. Prieš sodinimą pastuksenkite, kad parafino luobelė įskiltų.