Rudenį žiedais liepsnojantys jurginai – dažno gėlyno puošmena. Tačiau prieš juos sodindami retai kada susimąstome, kokia šių ypatingų augalų kilmė ir istorija. Šiandieną kviečiame susipažinti su augalais, kurie žiedus ima krauti dienoms trumpėjant ir naktims vėstant.

Paprastai nepaprastas

Jurginų gentis (Dahlia Cav.) priskiriama astrinių šeimai (Asteraceae). Tai daugiamečiai žoliniai šakniagumbiniai augalai su stačiais arba šliaužiančiais šakotais stiebais. Lapai priešiniai, plunksniškai suskaldyti, dažniausiai žali, rečiau – purpurinio atspalvio. Žiedynai gali būti nuo 2 iki 40 cm skersmens, ilgakočiai, sudaryti iš vamzdiškų ir liežuviškų žiedų, įvairiaspalviai. Jurginai kilę iš Centrinės Amerikos ir yra priskiriami aukštikalnių platumų augalams. Jų žydėjimas prasideda rudenį, kai dienos trumpėja, o naktys vėsta.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo specialistai pabrėžia, kad jurginas – įprastas lietuviško darželio augalas, tačiau pasidomėjus šio augalo istorija randama įdomių faktų: šie augalai kildinami iš Meksikos ir plačiajame pasaulyje yra vadinami ne jurgino (Georgina), o Dahlia vardu. Kaip gentis jurginai pirmąkart buvo aprašyti ne laukinėje gamtoje, o botanikos sode.

1791 m. Karališkųjų Madrido sodų botanikas Antonio José Cavanillesas gavo jurginų sėklų siuntą iš Meksikos. Pasėjus sėklas išaugo augalai, nepanašūs į jokius anksčiau žinomus. Tuomet A.J.Cavanillesas veikale „Icones et Descriptiones Plantarum“ ir aprašė naują mokslui augalų gentį, pavadinęs ją Dahlia vardu. Naujai augalų genčiai vardas buvo suteiktas garsaus švedų botaniko Andreaso Dahlo garbei. Todėl daugelyje pasaulio kalbų ir prigijo šis lotyniškas pavadinimas – „dahlia“.

Kiek vėliau, 1803 m., kitas botanikas – vokietis Carlas Ludwigas von Willdenowas tą pačią gentį aprašė kitu vardu – Georgina, vokiečių kilmės botaniko Johano Gotlybo Georgi garbei. Kadangi gentis jau buvo aprašyta anksčiau, Georgina vardas liko tik sinonimu. Tačiau iš šios istorijos kilo lietuviškas augalo vardas – jurginas. J.H.Georgi dirbo ne Vokietijoje, o Rusijoje – Sankt Peterburge, todėl čia ir prigijo augalo vardas – georgin. Taigi, lietuviškasis augalo vardas jurginas yra tiesioginis vertinys.

Nėra mėlyno ir žalio atspalvio

Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode sukaupta daugiau nei 200 jurginų veislių. Šiuo metu pasaulyje aprašyta apie 35 genties rūšys ir sukurta daugiau nei 20 tūkst. veislių.

Manoma, kad į Lietuvą jurginai 1812–1814 m. pateko iš Rusijos. Vėliau šios gėlės išplito ir tapo mėgstamomis darželiuose, gėlynuose bei namų kiemuose. Laikui bėgant Lietuvoje buvo sukurta daug vietinių veislių.

Kolekcija sudaroma, parenkant veislės, pagal požymių kombinacijas – žiedyno formą ir spalvą.

Pagal spalvas jurginai skirstomi į 15 grupių, tarp kurių nėra tik mėlynos ir žalios atspalvių. Pagal žiedyno formą – į 12 pagrindinių grupių.

Paveikslėlį ( ir kitus) palikau, kad maždaug būtų aišku, kurioje vietoje dėti nuotrauką Schema jurginai

Darželinis jurginas (Dahlia cultorum) 'Orija'

Daugiametis šakniagumbinis augalas. Keras status, tvirtas, kompaktiškas. Stiebai tuščiaviduriai, šakoti, trapūs. Aukštis – iki 80 cm. Lapai priešiniai, stambūs, sudėtiniai, neporiniai plunksniški.

Graižas ryškios rožinės spalvos, vainiklapių galai balkšvi, kiek įkirpti per vidurį. Priskiriamas dekoratyvinių žiedynų formų grupei. Žydi nuo liepos pradžios iki rugsėjo vidurio (iki pirmųjų šalnų).

Vaisius – plokščias, pailgas, pilkšvai rudas lukštavaisis.

Autorius – Arūnas Balsevičius.

Darželinis jurginas (Dahlia cultorum) 'Tsuki-Yorine-Shisha'

Daugiametis šakniagumbinis augalas. Keras kompaktiškas. Stiebai tuščiaviduriai, šakoti, trapūs. Aukštis – iki 100 cm. Lapai priešiniai, vidutinio dydžio, sudėtiniai, neporiniai plunksniški.

Graižas baltos spalvos, 10–15 cm skersmens. Priskiriamas skeltažiedžių žiedynų formų grupei. Žydi nuo liepos pradžios iki rugsėjo vidurio (iki pirmųjų šalnų).

Vaisius – plokščias, pailgas, pilkšvai rudas lukštavaisis.

Autorius – Kumagai (Japonija), 1953 m.

Darželinis jurginas (Dahlia cultorum) 'Meška slapukė'

Daugiametis šakniagumbinis augalas. Keras status, tvirtas, kompaktiškas. Stiebai tuščiaviduriai, šakoti, trapūs. Aukštis – iki 70 cm. Lapai priešiniai, stambūs, sudėtiniai neporiniai plunksniški.

Graižas tamsios purpurinės spalvos. Priskiriamas dekoratyvinių netaisyklingųjų žiedynų formų grupei. Žydi nuo liepos pradžios iki rugsėjo vidurio (iki pirmųjų šalnų).

Vaisius – plokščias, pailgas, pilkšvai rudas lukštavaisis.

Autorius – Arūnas Balsevičius.

Darželinis jurginas (Dahlia cultorum) 'La Gioconda'

Daugiametis šakniagumbinis augalas. Auga iki 100 cm. Keras status, tvirtas, kompaktiškas. Stiebai tuščiaviduriai, šakoti, trapūs. Lapai priešiniai, stambūs, sudėtiniai neporiniai plunksniški.

Graižo išorinės eilės vainiklapiai raudonos ugninės, o vidinės – geltonos spalvos. Graižo skersmuo – 5–8 cm. Priskiriamas apykaklinių žiedynų formų grupei. Žydi nuo liepos pradžios iki rugsėjo vidurio (iki pirmųjų šalnų).

Vaisius – plokščias, pailgas, pilkšvai rudas lukštavaisis.

Autorius – Mayer-Gmelin (Nyderlandų karalystė), 1943 m.

Tai įdomu

·         Pirmą kartą Europoje jurginų sėklos, atkeliavusios iš Meksikos, buvo pasėtos 1787 metais, Madrido botanikos sode.

·         Manoma, kad į Lietuvą jurginai 1812–1814 m. pateko iš Rusijos. Laikui bėgant buvo sukurta daug vietinių veislių. Juozapas Strumila šioms gėlėms paskyrė veikalą „Traktat czyli nauka o georginach“ („Traktatas arba mokslas apie jurginus“, V., 1845 ).

·         Gamtoje skaičiuojama apie 40 laukinių jurginų rūšių, iš kurių tik 3 buvo panaudotos selekcijoje: visa dydžių ir spalvų įvairovė yra kilusi iš jų.

·         Lietuviškų gėlių selekcija prasidėjo 1959 m., įkūrus Lietuvos sodininkystės draugiją. Prie jos įsikūrė Lietuvos gėlių selekcininkų sekcija, 1989 m. tapusi savarankiška organizacija Lietuvos gėlių selekcininkų susivienijimas.

·         VU Botanikos sode sukaupta apie 200 jurginų veislių, siekiant supažindinti lankytojus su jų spalvų bei formų įvairove, pritaikymu puošiant aplinką.

·         Šiuo metu pasaulyje aprašyta apie 35 genties rūšis ir sukurta daugiau nei 20 tūkst. veislių.

·         Įžymiausios jurginų augintojų draugijos ir selekcininkai yra JAV, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje.

·         Lietuvoje išvesta iš viso apie 70 jurginų veislių. Dalis lietuviškų jurginų veislių išvesta ir pačiame VDU Botanikos sode. Ne atsitiktinai nemažą kolekcijos dalį sudaro selekciniai sėjinukai, kurie yra auginami, atrenkami, stebimi ir vėliau registruojami kaip naujos veislės.

·         Iš viso pasaulyje priskaičiuojama net keliasdešimt tūkstančių jurginų veislių.

Parengta pagal VU ir VDU Botanikos sodų inf.